Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu:

pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiolikai metų,pagal BK 214 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams,pagal BK 215 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams,pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė paskirta 2007 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. B. I. Š. priteista 15845,40 litų turtinės žalos ir 150000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1200 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 8 d., apie 16 val., gyvenamojo namo, esančio V. Krėvės pr. 72, Kaune, antrojoje laiptinėje, turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo N. Š. turtą, tyčia sudavė du smūgius nukentėjusiajam per galvą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda galvoje, kairio skruostikaulio lūžimais, įspaustiniu kairio smilkinkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir į smegenis, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, ir N. Š. 2007 m. kovo 9 d. ligoninėje mirė. Po to V. B. pagrobė N. Š. priklausiusius 3000 litų ir AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) su ant lapelio užrašytu jos kodu. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad pagrobdamas nužudytojo turtą, neteisėtai įgijo N. Š. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), šį instrumentą ir jo naudotojo tikrus identifikavimo duomenis panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, bei taip jį panaudodamas pasikėsino apgaule įgyti N. Š. priklausančius pinigus ir apmokant už prekes apgaule įgijo svetimą turtą:

2007 m. kovo 8 d., 16 val. 13 min., prekybos centre „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, įdėjęs į AB „Hansabankas“ bankomatą Nr. BO98/ATM, AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią N. Š. , šiuo mokėjimo instrumentu atliko finansinę operaciją - įvedė šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą ir norimą užvaldyti 4000 litų sumą, tokiu būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiam N. Š. prikalusančius 4000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo išnaudotas grynųjų pinigų išėmimo limitas ir bankomatas pinigų neišdavė.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 16 val. 27 min. parduotuvėje „E-5 MODE“, esančioje Baršausko g. 66a, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima, N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir, atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių, N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 449,00 litų vertės vyrišką kostiumą, ir tokiu būdu apgaule įgijo 449 litų vertės svetimą turtą.

16 val. 36 min. parduotuvėje „Sport line“, esančioje Baršausko g. 66 a, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima, N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kaip savo, ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, iš kortelėje esančių, N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekes - 365,00 litų vertės vyrišką striukę „Long Jacket“, 123,00 litų vertės kelnes „Adidas“, ir tokiu būdu apgaule įgijo 488 litų vertės svetimą turtą,

16 val. 42 min., 17 val. 09 min. ir 17 val. 10 min., atsiskaitė už prekes svetima, N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr.(duomenys neskelbtini), pateikdamas ją parduotuvės „Danija“, esančios Kaune, Baršausko g. 66a, pardavėjoms kaip savo ir elektroniniu mokėjimo kortelių skaitytuvu atlikus operacijas, iš kortelėje esančių, N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekes, pats pasirašė imituojančiu kortelės savininko parašu ant kasos kvitų Nr. 23032, Nr. 23038 ir Nr. 23041, kuriuos po to pateikė pardavėjoms, tokiu būdu apgaule įgijo - 249,95 litų vertės vyriškus batus, 249,95 litų vertės moteriškus batelius, 139,95 litų vertės moteriškus batelius, 159,95 litų vertės vyriškus batus, ir tokiu būdu apgaule įgijo 799,80 litų vertės svetimą turtą.

16 val. 48 min. parduotuvėje „Lajona“, esančioje Baršausko g. 66a, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo, ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 458,00 litų vertės rankinį laikrodį „Jacques Lemans“ 1-1302 C/A , ir tokiu būdu apgaule įsigijo 458 litų vertės svetimą turtą.

16 val. 53 min. parduotuvėje „Parfum express“, esančioje Baršausko g. 66a, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir, atlikęs mokėjimo kortele operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių, N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekes: 199,00 litų vertės kvepalų rinkinį „Cerruti 188 set edt“, 149,00 litų vertės kvepalus „Hugo Boss Deep Red edp“ 50 ml, 99,00 litų vertės kvepalus „Kenzo Leau Kenzo Homme edt“, 129,00 litų vertės kvepalų rinkinį „Dolce&Gabbana Sicily set“, ir tokiu būdu apgaule įgijo 576,00 litų vertės svetimą turtą.

18 val. 18 min. atsiskaitė už prekes svetima, N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir elektroninių mokėjimo kortelių skaitytuvu atlikus operaciją, iš kortelėje esančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekes, pats pasirašė imituojančiu kortelės savininko parašu ant kasos kvito Nr. 3955, kurį po to pateikė pardavėjai, tokiu būdu apgaule įsigijo – penkis po 33,51 Lt kainuojančius blokus cigarečių „L&M“, iš viso už 167,55 Lt, penkis po 29,74 Lt kainuojančius blokus cigarečių „Bond street fine selection“, iš viso už 148,70 Lt, ir tokiu būdu apgaule įgijo 316,25 litų vertės svetimą turtą.

18 val. 26 min. parduotuvėje „Mikrovisatos prekyba“ , esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima, N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 369,00 vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung X500“, (IMEI 359779000797874), ir tokiu būdu apgaule įsigijo 369 litų vertės svetimą turtą.

18 val. 33 min. parduotuvėje – salone „Fotolaboratorija“, esančiame Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 249,10 litų vertės fotoaparatą „Olympus Super Zum 70GQD“ su juostele, ir tokiu būdu apgaule įgijo 249,10 litų vertės svetimą turtą.

18 val. 42 min., parduotuvėje „Spainetos prekybos sistema“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 449,00 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung X630“, (IMEI (duomenys neskelbtini)), ir tokiu būdu apgaule įgijo 449,00 litų vertės svetimą turtą.

18 val 47 min. parduotuvėje „Mažoji Indija“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų, atsiskaitė už prekę - 210,00 litų vertės kaljaną, ir tokiu būdu apgaule įgijo 210 litų vertės svetimą turtą.

18 val. 57 min. ir 19 val. 03 min. parduotuvėje „Body line 2“ , esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas pardavėjai ją kaip savo ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių, N. Š. priklausančių, piniginių lėšų atsiskaitė už prekes - juodos spalvos 119,00 litų vertės moterišką apatinio trikotažo rinkinį „Magic Clix“, 39,00 litų vertės kelnaites, 99,00 litų vertės alyvinės spalvos moterišką apatinio trikotažo rinkinį „Amourette 96“, 54,00 Lt vertės kelnaites, 46,00 litų vertės vyriškas kelnaites „Sloggi men fun short 08“, 86 litų vertės moteriškus naktinius marškinėlius „Fun 84011NDK“, ir tokiu būdu apgaule įgijo 443,00 litų vertės svetimą turtą.

19 val. 08 min. parduotuvėje „Sport line“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją kaip savo, pardavėjai, ir atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekę - 499,00 litų vertės vyrišką sportinį kostiumą „Nike“, ir tokiu būdu apgaule įgijo 499 litų vertės svetimą turtą.

19 val. 18 min. „Euro vaistinėje“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitė už prekes svetima N. Š. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją pardavėjai kaip savo, ir, atlikęs mokėjimo kortelės operaciją - įvedęs į elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą tikrus šios kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, iš kortelėje esančių N. Š. priklausančių piniginių lėšų atsiskaitė už prekes - 28,89 litų vertės „Talija S“ plėvele dengtas tabletes, 29,99 litų vertės „Vitakur Plus“ kapsules Nr. 30, 18,19 litų vertės tabletes „Sveikas vaikas 1010 mg tab., Nr. 60“, 8,99 litų vertės „Thera Flu nakties metu“, 11,29 litų vertės „Thera Flu nemigdantieji“ medikamentus, ir tokiu būdu apgaule įgijo 97,35 litų vertės svetimą turtą.

Viso V. B. įgijo 5403,50 litų vertės svetimo turto. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Pasak apelianto, nuosprendyje išvardyti argumentai, dėl kurių teismas nukrypo nuo baudžiamojoje teisėje taikomo medianos principo kaltininko padėtį bloginančia linkme, negali pateisinti tokio sprendimo, nes teismas nenustatė nei V. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o teismo paminėtas paskatų savanaudiškumas yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl į jį neturėjo būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Toks sprendimas, anot skundo autoriaus, parodo, jog teismas buvo šališkas.

Teismas nuteistojo gynėjo teigimu nebuvo objektyvus ir vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Nuosprendyje V. B. kaltinančios išvados iš esmės grindžiamos samprotavimais apie tai, kad niekas kitas be V. B. negalėjo nužudyti N. Š. . Toks požiūris į faktinius bylos duomenis, pasak apelianto, nesiderina su nekaltumo prezumpcijos principu. Be to, byloje esantys įrodymai neleidžia kategoriškai atmesti galimybės, jog N. Š. buvo nužudytas dėl neatsargumo.

Skunde teigiama, kad neargumentuota ir nuosprendžio dalis, kurioje konstatuojama, kad V. B. nužudė N. Š. ir pagrobė pastarojo pinigus bei mokėjimo kortelę. Nuosprendyje teigiama, jog V. B. stengėsi būti nepastebėtas, vengė betarpiškai susitikti su nukentėjusiuoju. Tačiau netrukus po N. Š. sužalojimo V. B. bandė iš bankomato, kuris fiksuoja tokias operacijas, pasinaudodamas nukentėjusiojo mokėjimo kortele paimti grynuosius pinigus, prekybos centre atvirai pirko prekes ir pan. Toks elgesys būtų logiškai nepaaiškinamas. Skunde teigiama, jog tokį elgesį galima paaiškinti tik tuo, kad V. B. neužpuolė N. Š. , jo nesužalojo ir jo turto neužvaldė. Tas, kas tai padarė, nenorėdamas būti išaiškintas, perdavė mokėjimo kortelę V. B. , kad šis pasinaudotų sąskaitoje buvusiais ir nukentėjusiajam priklausančiais pinigais.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, matę N. Š. užpuolimą bei sužalojimą, todėl nėra liudytojų, galėjusių parodyti, kad būtent V. B. sužalojo nukentėjusįjį ir užvaldė pastarojo turtą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. buvo toje laiptinėje, kurioje buvo sužalotas N. Š. . Tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą nebuvo rasti nei jo pirštų atspaudai, nei kokie nors biologiniai pėdsakai, nei jo drabužių dalelės ar pan. Iš V. B. nebuvo paimtas joks įrankis, kuris galėjo būti panaudotas, padarant N. Š. teismo medicinos specialisto aprašytus sužalojimus. Pas V. B. nerasti jokie kiti nukentėjusiajam priklausę daiktai, kurie paneigtų nuteistojo aiškinimą, jog iš savo pažįstamojo jis gavo tik nukentėjusiojo mokėjimo kortelę ir jos identifikavimo kodą. Ant nuteistojo rūbų nerastos nukentėjusiojo darbužių dalelės. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. B. kontaktavo su N. Š. .

Apelianto teigimu, teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu tik už tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Skunde prašoma Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p., panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Sumažinti civilinio ieškinio, priteisto turtinei žalai atlyginti, dydį, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistasis V. B. bei jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl V. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde neginčijama nuosprendžio dalis, kuria V. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., todėl šią nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek tai būtina nagrinėjant apelianto argumentus dėl kitos nuosprendžio dalies.

Dėl pripažinimo kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo išvados iš esmės grindžiamos samprotavimais apie tai, kad niekas kitas be V. B. negalėjo nužudyti N. Š. , ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, matę N. Š. užpuolimą bei sužalojimą, todėl nėra liudytojų, galėjusių parodyti, kad būtent V. B. sužalojo nukentėjusįjį ir užvaldė pastarojo turtą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sutinka su apelianto teiginiais, jog šioje byloje nėra duomenų, tiesiogiai įrodančių, kad mirtinus smūgius nukentėjusiajam sudavė būtent V. B. , tačiau konstatuoja, jog jo kaltę įrodo pirmosios instancijos teismo nustatyta ir pakankamai išsamiai įvertinta nenutrūkstama netiesioginių įrodymų grandinė, patvirtinanti nuteistojo veiksmus iki ir po paties užpuolimo momento, kuri nepalieka jokių abejonių dėl to, jog N. Š. nužudė būtent V. B. .

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio dieną, apie 15.20 - 15.40 val. nukentėjusiajam N. Š. esant prekybos centre „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, ir iš ten esančio bankomato imant grynus pinigus, jį stebėjo būtent V. B. . Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolų, nukentėjusioji I. Š. šiuose vaizdo įrašuose atpažino prie bankomato pinigines operacijas atliekantį nukentėjusįjį N. Š. (t. 2 b. l. 88-95), o liudytoja B. G. atpažino ten pat stovėjusį nuteistąjį V. B. (t. 2, 124-126). Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjęs šiuos vaizdo įrašus, nuteistasis V. B. atpažino save ir patvirtino, kad jis stebėjo N. Š. , kai pastarasis atlikinėjo pinigines operacijas prie bankomato. Nuteistasis taip pat pripažino ir tai, kad nukentėjusiajam išsiėmus grynųjų pinigų (paskutinė nukentėjusiojo N. Š. atlikta bankinė operacija bankomate užfiksuota 15 val. 39 min.), jis jį pėsčiomis nusekė iki pat pastarojo namų, esančių V. Krėvės pr. 72. Neužilgo, apie 16 val. 15 min., liudytoja I. B. šio namo laiptinėje pastebėjo gulintį jau sužalotą nukentėjusįjį. Nuteistasis V. B. , kuris visą kelią iki namų sekė nukentėjusįjį, nenurodė, kad pakeliui į namus pastarąjį būtų kas nors sumušęs ar kad jis pats būtų nugriuvęs ir susižalojęs. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam mirtini sužalojimai buvo padaryti ne pakeliui į namus, o būtent namo laiptinėje, kur jis ir buvo aptiktas jau sužalotas.

Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo prekybos centro „Savas“, esančio Savanorių pr. 346, iš kurio ėjo nukentėjusysis, iki V. Krėvės pr. 72 namo yra apie 1,5 km, darytina išvada, kad iki namų nukentėjusysis ėjo apie 15-20 min. Kaip minėta, paskutinė nukentėjusiojo atlikta operacija bankomate užfiksuota 15.39 val., tai reiškia, jog V. Krėvės 72 namo laiptinę nukentėjusysis galėjo pasiekti apie 15.54 – 16.01 val. Maždaug už 15 minučių, t. y. apie 16.15 val. jį jau sumuštą namo laiptinėje rado liudytoja I. B. . Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ne kažkada vėliau, o būtent tik grįžęs namo ir įėjęs į namo laiptinę. Kaip minėta, visą tą laiką nukentėjusįjį sekė ir stebėjo nuteistasis V. B. , pas kurį, kaip nustatyta bylos duomenimis, 16.13 val. jau buvo atsidūrusi N. Š. priklausanti banko kortelė, kuria pasinaudodamas V. B. tikrino sąskaitos likutį ir mėgino išimti 4000 litų grynųjų pinigų. Taigi, įvertinus dar ir tą aplinkybę, jog V. B. , užvaldęs N. Š. mokėjimo kortelę, apie 15 minučių turėjo sugaišti iki atvykimo prie bankomato, galima padaryti logiškai pagrįstą išvadą, jog V. B. buvo įvykio vietoje kaip tik tuomet, kada buvo sumuštas nukentėjusysis.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog V. B. pats nužudė N. Š. ir užvaldė jo turėtą mokėjimo kortelę, gynėjas savo apeliaciniame skunde iškelia dar dvi galimas įvykio versijas: 1) nukentėjusįjį sumušė ir kortelę pagrobė kitas asmuo ar asmenys, kurie dėl kažkokių priežasčių perdavė mokėjimo kortelę V. B., arba 2) nukentėjusysis pats laiptinėje nugriuvo ir susižalojo, o nuteistasis V. B. tik pasisavino jo mokėjimo kortelę.

Neigdamas, jog būtent jis, o ne kas kitas, mirtinai sumušė laiptinėje nukentėjusįjį ir pasisavino jo turtą, V. B. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme būtent ir tvirtino, jog jis ne vienas sekė nukentėjusįjį, bet kartu su vaikystės draugu, vardu R.. Būtent jis, pasak nuteistojo, ir buvo užėjęs į laiptinę paskui nukentėjusįjį, ir po kelių akimirkų iš jos išėjęs padavė V. B. banko kortelę. Nors nuteistasis tiesiogiai to nenurodė, tačiau leido suprasti, jog būtent minėtasis R. ir sumušė nukentėjusįjį.

Šią nuteistojo versiją išsamiai įvertino ir atmetė, kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismas, ji dar kartą buvo patikrinta ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir čia nuteistojo duoti parodymai apie minėtąjį Ričardą buvo nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaravo byloje surinktiems įrodymams.

Nuteistasis Apeliacinio teismo posėdyje teigė, jog prie bankomato jis stovėjo su draugu R., tačiau tai paneigia filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad N. Š. prie bankomato visą laiką stebėjo tik vienas V. B. , laukė kol pastarasis paims iš bankomato pinigus, ir šiam užbaigus finansines operacijas nusekė paskui jį. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad stebėdamas nukentėjusįjį V. B. stengėsi būti nepastebėtu, vengė susidurti su nukentėjusiuoju, nors teisme tvirtino, kad norėjo kartu su R. pasiūlyti N. Š. pirkti mobilų telefoną. Toks elgesys, esant jo nurodytiems ketinimams, būtų visiškai nelogiškas.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti ir atsakyti į klausimus, dėl kokios priežasties tariamo ketinimo pasiūlyti nukentėjusiajam pirkti telefoną nei pats V. B. , nei jo nurodomas R. neįgyvendino dar parduotuvėje ar vėliau iš jos išėjus, bet sekė nukentėjusįjį iki pat namų. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis jau teigė, kad R. visgi pasiūlė nukentėjusiajam pirkti telefoną dar einant link jo namų, tačiau negalėjo nurodyti, ar pastarasis jį pirko bei kodėl tuomet nukentėjusįjį reikėjo vis tiek sekti iki pat namo laiptinės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. B. nebuvo nuoseklus ir duodamas parodymus apie pažintį su tariamu nusikaltime dalyvavusiu draugu R.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 143-144) jis nurodė, kad Ričardą pažinojo tik iš matymo, jokių kitų duomenų leidžiančių nustatyti to asmens tapatybę nenurodė. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose V. B. jau aiškino, kad tai jo vaikystės draugas, jam buvo žinomas ir pastarojo telefono numeris, kurį norėjo pateikti ir tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie į tai nereagavo.

Ištirtais įrodymais paneigti ir V. B. parodymai apie tai, kad neteisėtai užvaldyta N. Š. kreditine banko kortele jis disponavo taip pat R. nurodymu. Apeliaciniame teisme nuteistasis pripažino, kad dalis jo nupirktų prekių buvo rasta pas jo artimus žmones. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoja B. G. parodė, kad V. B. paprašė padėti nupirkti, išsirinkti prekes, siūlė jai pačiai rinktis norimas prekes – batus, kvepalus. Dėl to paties nuteistasis pasikvietė ir savo seserį, kuriai taipogi pirko prekių. Ši liudytoja nepatvirtino ir nuteistojo parodymų, kad jis buvo su draugu. Iš prekybos centrų, kuriuose lankėsi V. B. , paimtoje filmuotoje medžiagoje taip pat neužfiksuota, kad nuteistasis būtų bendravęs ar vaikščiojęs su kitu asmeniu.

Iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis V. B. išgalvojo asmenį vardu R., kad galėtų išvengti atsakomybės už paties įvykdytas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis nenurodė, kad be jo minėto R. įvykio vietoje būtų buvę dar kokie nors kiti asmenys, todėl remiantis byloje surinktais įrodymais atmetus galimybę, jog nukentėjusįjį sumušė ir kortelę pagrobė kitas asmuo (R.), vieninteliu įvykio vietoje buvusiu ir nukentėjusįjį sumušti galimybę turėjusiu asmeniu lieka V. B. Tiesa, dar lieka pirmiau minėta teorinė galimybė, jog nukentėjusysis pats griūdamas laiptinėje susižalojo, o nuteistasis tik pasisavino jo mokėjimo kortelę. Panaši galimybė svarstoma ir apeliaciniame skunde, teigiant, jog įvykio vietoje, kurioje buvo rastas N. Š. , yra ne vienas atsikišęs kietas, bukas, riboto paviršiaus daiktas, į juos griūdamas ir galėjo atsitrenkti nukentėjusysis bei susižaloti galvą. Tačiau šią galimybę taip pat paneigia tiek pirmosios instancijos teismo įvertinti, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 435/07(02) (t. 1, b. l. 15-19) nurodyta, kad N. Š. lavono ilgis – 1,68 m. N. Š. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda galvoje, kairio skruostikaulio ir smilkinkaulio lūžimais, įspaustiniu kairio smilkinkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir į smegenis, ko pasekoje komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas ir strigimas. Šie sužalojimai N. Š. buvo padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, suduodant kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Dar pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas D. T. paaiškino, kad, atsižvelgiant į žaizdos lokalizaciją nukentėjusiojo momenyje, ji nukentėjusiajam krintant atsirasti negalėjo, be to, žaizdų buvimas ne vienoje plokštumoje rodo atskirų smūgių sudavimą (t. 1, b. l. 15-19).

Nukentėjusiojo griuvimo ir paties susižalojimo galimybė buvo papildomai aiškinamasi Apeliaciniame teisme. Šio teismo posėdyje buvo apklaustas policijos pareigūnas A. R. , surašęs įvykio vietos apžiūros protokolą, bei minėtas teismo medicinos specialistas D. T. , ištirti įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei liudytojos I. B. parodymai, duoti apygardos teisme.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuo laukujų laiptinės durų iki antrų jau viduje esančių durų yra apie 1,5 m. atstumas. Taigi toks yra patalpos, kurioje buvo rastas sužalotas nukentėjusysis, ilgis. Šiuos duomenis patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. R. , nurodęs, jog tai buvo nedidelė patalpa, uždaroma dvejomis durimis. Laukujos durys buvo metalinės ir už jų 1,5 m atstumu kitos medinės durys. Daugiau toje patalpoje jokių daiktų nebuvo. Apeliaciniame teisme apklaustas teismo medicinos specialistas parodė, kad, jeigu nukentėjusiojo ūgis buvo 1,68 m, o patalpos ilgis 1,5 m, tiesiogiai griūti ant grindų ir atsimušti į jas galvą, sunkiai įmanoma, nes tam per mažai vietos. Be to, specialistas dar kartą patvirtino, jog pagal nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją galima teigti, jog vienu trauminiu poveikiu (griūnant) padaryti šių dviejų sužalojimų negalima. Be to, tiriant nukentėjusiojo žaizdas buvo rasti metalizacijos pėdsakai, todėl galima daryti išvadą, jog sužalojimai padaryti daiktu, kuris turėjo savybę metalizuoti. Tuo tarpu, patalpoje, kurioje buvo rastas kūnas, nebuvo rastas joks daiktas su dviem atsikišusiais paviršiais, nebuvo jokių radiatorių ar kitų daiktų, t. y. tokio paviršiaus, į kurį atsitrenkiant būtų galima padaryti tokius sužalojimus, kokie konstatuoti nukentėjusiojo galvoje. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus duomenis galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis pats griūdamas susižaloti negalėjo.

Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai atmetus prielaidas, jog nukentėjusįjį galėjo sumušti kiti asmenys arba jis galėjo pats susižaloti, galima daryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusįjį sumušė nuteistasis V. B. . Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas negali pripažinti asmens kaltu dėl nusikaltimo padarymo, remdamasis vien tik išvada, jog niekas kitas to nusikaltimo padaryti negalėjo, nesant kitų duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad V. B. buvo toje laiptinėje ir kontaktavo su nukentėjusiuoju. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu. Tokia apelianto kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta ir teisinga, jei remiantis byloje surinktais įrodymais galima kategoriškai spręsti, jog galimybė, kad nusikaltimą padarė būtent V. B. , yra vienintelė objektyviai įmanoma, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Tokiu atveju nebūtina, kad byloje būtų nustatyti liudytojai ar kiti asmenys, kurie patvirtintų matę, jog nukentėjusįjį sumušė būtent V. B. , ar kad jis buvo laiptinėje ir betarpiškai kontaktavo su nukentėjusiuoju. Tokių asmenų ar įrodymų tiesiog gali nebūti, kaip atsitiko ir šiuo atveju, nes įvykis vyko namo laiptinėje, kurioje tuo metu nebuvo jokių kitų asmenų, išskyrus nuteistąjį ir nukentėjusiuosius, nerastas ir nusikaltimo įrankis bei kiti galimi pėdsakai. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. kovo 8 d., apie 15.20 - 15.40 val. nukentėjusysis N. Š. prekybos centre „Savas“, Savanorių pr. 346, Kaune, ten esančiame bankomate atlikinėjo pinigines operacijas (ėmė grynuosius pinigus). Jį tai darantį visą laiką stebėjo ir sekė nuteistasis V. B. . 15 val. 39 min. atlikęs paskutinę operaciją nukentėjusysis išėjo į namus, esančius V. Krėvės pr. 72, apie 1,5 km nuo minėto prekybos centro. Visą kelią iki pat namų eidamas iš paskos jį sekė nuteistasis V. B. . Pakeliui į namus nuteistasis nebuvo sumuštas ir pats nesusižalojo. Nukentėjusiajam apie 15.54 – 16.01 val. įėjus į V. Krėvės pr. 72 namo laiptinę, jis buvo sumuštas riboto paviršiaus galimai keturkampio formos savybes turinčiu, metalizacijos pėdsakus paliekančiu daiktu ar įrankiu. Pats taip susižaloti nukentėjusysis negalėjo, o kitų asmenų, išskyrus nuteistąjį V. B. ir patį nukentėjusįjį, įvykio vietoje nebuvo. Praėjus keliolikai minučių nuo nukentėjusiojo sužalojimo, 16.13 val. nuteistasis V. B. jau buvo grįžęs į minėtą prekybos centrą „Savas“, kur disponavo iš nukentėjusiojo paimta banko kortele, o po poros minučių, 16.15 val., nukentėjusįjį be sąmonės gulintį laiptinėje aptiko liudytoja I. B. .

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų faktinių aplinkybių, galimybė, jog nukentėjusįjį N. Š. sumušė būtent nuteistasis V. B. , yra vienintelė objektyviai įmanoma, todėl nuteistasis kaltu pripažintas pagrįstai.

Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas – Nr.1, kuris parodė, kad su V. B. susipažino jau po 2007 m. kovo 8 d., būdamas laisvės atėmimo vietoje. Tuo metu V. B. jam ir papasakojo, kad yra apiplėšęs kažkokį senuką ir iš jo pagrobęs banko korteles, pinigus, o vėliau sužinojęs apie jo mirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi minėto liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes pagal BPK 301 str. 2 d., apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, tačiau šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas, kadangi teismas rėmėsi ne tik šio liudytojo parodymais, bet ir visuma kitų pirmiau aptartų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog tokiu atveju, kai nėra tiksliai nustatytos nukentėjusiojo sumušimo aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad V. B. veikė tyčia. Pasak apelianto, negalima atmesti prielaidos, jog nukentėjusysis galėjo būti nužudytas dėl neatsargumo, pavyzdžiui nesiekiant jo nužudyti suduodant smūgį, po kurio jis nugriuvo ir mirtinai susižalojo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šią prielaidą, kaip nepagrįstą. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvada, jo parodymais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis pats griūdamas susižaloti negalėjo. Be to, apeliaciniame teisme apklaustas teismo medicinos specialistas D. T. atmetė ir galimybę, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kumščiu, teigdamas, jog vargu ar įmanoma smūgiuojant kumščiu įlaužti smilkinį. Specialistas patvirtino savo duotą išvadą, kad sužalojimai buvo padaryti riboto paviršiaus galimai keturkampio formos savybes turinčiu, metalizacijos pėdsakus paliekančiu daiktu ar įrankiu.

Šie duomenys rodo, kad nuteistasis V. B. , suduodamas smūgius pirmiau minėtu įrankiu senyvo amžiaus negalinčiam apsiginti nukentėjusiajam į galvą, suvokė, jog tokiais veiksmais kėsinasi ne tik į nukentėjusiojo sveikatą, bet ir gyvybę, suprato, kad taip veikdamas gali nukentėjusįjį ne tik sužaloti, bet ir atimti jam gyvybę, tačiau galimų padarinių nekonkretizavo ir norėjo bet kurių iš jų, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. B. N. Š. nužudė tyčia.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog V. B. padarė BK 129 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikaltimą, nepagrįsta įrodymais apie tai, kada V. B. kilo sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nuo to, pasak apelianto, priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. arba BK 129 str. 1 d.

Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Tačiau jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d., jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, ir 178 str. ar kitus BK straipsnius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog neįrodyta, kada V. B. kilo sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad toks sumanymas nuteistajam kilo dar būnant prekybos centre, kur nukentėjusysis iš bankomato ėmė grynuosius pinigus. Jau tuomet V. B. sekė ir stebėjo nukentėjusįjį ir, matydamas, kad pastarasis pasiėmė grynųjų pinigų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nusekė jį iki pat namų, kur laiptinėje N. Š. sumušė ir pagrobė jam priklausantį turtą. Taigi, nuteistojo V. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.

Apeliaciniame skunde pagrįstai pastebima, jog V. B. veiksmai papildomai turėjo būti kvalifikuoti ir pagal BK 180 str. 1 d., nes pirmiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 20 p. nurodoma, jog nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamas BK 180 str. dalis, priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių. Ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas iš tiesų nepagrįstai papildomai nekvalifikavo nuteistojo V. B. veiksmų pagal BK 180 str., todėl nei apygardos, nei Apeliacinis teismas negalėjo nuteisti V. B. už tai, dėl ko jam nebuvo pareikšti įtarimai. Kita vertus, ši ikiteisminio tyrimo klaida nėra esminė ir nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų.

Dėl V. B. paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę V. B. nepagrįstai atsižvelgė į pastarojo paskatų savanaudiškumą, nes tai yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl į jį neturėjo būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Toks sprendimas, anot skundo autoriaus, parodo, jog teismas buvo šališkas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisinga tik dalis šių apeliacinio skundo argumentų. Teismo nuosprendyje iš tiesų nurodyta, kad skiriant bausmę V. B. , atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nors tai ir nenurodoma tiesiogiai, tačiau iš to, kad nuosprendyje vartojama daugiskaita „nusikalstamos veikos“ galima spręsti, jog teismas atsižvelgia ne tik į nužudymo, bet ir kitų V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų motyvus. Jei nužudymo atveju iš tiesų, į savanaudiškas paskatas atsižvelgta nepagrįstai, tai skiriant bausmes už kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tokia bausmei individualizuoti reikšminga aplinkybė nurodyta tinkamai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į savanaudiškas paskatas tik skirdamas bausmę už N. Š. nužudymą, todėl šią apygardos teismo klaidą Apeliacinis teismas ištaiso ir iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalina savanaudiškas paskatas, kaip bausmei už N. Š. nužudymą individualizuoti reikšmingą aplinkybę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas kaip nors keisti nuteistajam V. B. pirmosios instancijos teismo už nužudymą paskirtą bausmę, kadangi ši aplinkybė nėra tokia reikšminga, kad esmingai pakeistų teismo nustatytą visumą kitų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. O tai, kad teismas suklydo atsižvelgdamas į savanaudiškas paskatas, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pasak apelianto, nuosprendyje išvardyti argumentai, dėl kurių teismas nukrypo nuo baudžiamojoje teisėje taikomo medianos principo kaltininko padėtį bloginančia linkme, negali pateisinti tokio sprendimo, nes teismas nenustatė nei V. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skiriant bausmę, atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į jų tarpusavio santykį, bet ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Nei viena iš šių aplinkybių neturi iš anksto nustatytos didesnės teisinės reikšmės, todėl kiekvienu atveju jos teismo turi būti vertinamos individualizuojant skiriamą bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, nusprendė, kad visos jos rodo tik didesnį veikos ir V. B. asmens pavojingumą. Aplinkybių, kurios priešingai, bylotų apie mažesnį veikos ar paties kaltininko asmens pavojingumą, teismas nenustatė. Įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes, teismas už nužudymą V. B. ir paskyrė bausmę, griežtesnę už jam pritaikyto BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Toks bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimas nepažeidžia baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių, ir vien tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dar nereiškia, jog teismas negalėjo paskirti griežtesnės už sankcijos vidurkį bausmės. Todėl šiais motyvais tenkinti nuteistojo gynėjo skundo ir švelninti V. B. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti civilinio ieškinio, priteisto turtinei žalai atlyginti, dydį, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl, jo manymu, tai turėtų būti padaryta. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog toks prašymas grindžiamas kitu šio skundo prašymu išteisinti V. B. dėl kaltinimų nužudžius N. Š. . Tokiu atveju iš tiesų turėtų būti sumažintas iš V. B. priteistos turtinės žalos dydis (laidojimo, paminklo pastatymo, kapavietės sutvarkymo išlaidos), o ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti atmestas. Tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teismas palieka galioti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priteisimo. Iš V. B. priteistos turtinės ir neturtinė žalos dydžiai nustatyti tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl tenkinti šio apeliacinio skundo prašymo taip pat nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.