Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF bankas ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str. 3 d.), tačiau atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019-11-15 UAB GF bankas) ir E. Ž. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 90009088293 finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 2000,00 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis 50,00 Eur, bendra finansuojama suma 2050,00 Eur, palūkanų norma 22,8 proc., tvarkymo mokestis 0,24 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 32,1 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 3055,21 Eur, kurią sudaro: 2000,00 Eur vartojimo kredito suma, 50,00 Eur sandorio sudarymo mokestis, 172,80 Eur tvarkymo mokestis ir 832,41 Eur pelno palūkanos, bei kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2022-12-15, kas mėnesį mokėdamas po 84,87 Eur sumą.

Kaip nurodė ieškovė, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditus, atsakovas juos gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gautų kreditų negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas 976,58 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo viso 48,61 Eur Sandorio sudarymo mokesčio. Sandorio bendrųjų sąlygų 1.5 punkte sandorio sudarymo mokestis apibrėžiamas kaip kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, Sandorio sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, padengiantis ieškovės išlaidas, patirtas iki sandorio sudarymo, jo dydis nepriklauso nuo to, ar klientas tinkamai vykdo sutartines prievoles ir yra žinomas iš anksto. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo viso 48,61 Eur Sandorio sudarymo mokesčio tenkinamas.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo viso 168,00 Eur tvarkymo mokesčio. Pagal Sandorių bendrųjų sąlygų 1.6 punktą, mėnesinis tvarkymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Kaip matyti, tvarkymo mokestis yra kliento mokamas už konkrečius ieškovės atliekamus veiksmus, susijusius su įmokų paskirstymu. Nustatyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo ieškovės nutraukta 2020-05-18. Ieškovė prašo priteisti mėnesinį tvarkymo mokestį, paskaičiuotą pagal Sandorį Nr. 1, iki dienos, kai atsakovas turėjo atlikti paskutinį mokėjimą pagal Sandorį. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti mėnesinius tvarkymo mokesčius už laikotarpį po Sandorių nutraukimo yra nepagrįstas, kadangi po Sandorių nutraukimo ieškovė įmokų paskirstymo neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tvarkymo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo viso 19,20 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio už laikotarpius iki Sandorio nutraukimo.

Šalys susitarė dėl 22,8 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 146,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ir 608,54 Eur nuostolių (negautų pajamų).

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina viso 146,86 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 608,54 Eur paskaičiuotų nuostolių (mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų) po sutarties nutraukimo.

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 26,74 Eur delspinigių.

Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y., kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat nurodė, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomi priteisti 26,74 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (608,54 Eur) ir papildomai iš atsakovo nepriteisiami.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo paduodant ieškinį teismui – 67 Eur. Ieškinį tenkinus 94,14 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 63,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, juridinio asmens kodas 300515252, viso 1998,04 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 4 centus) negrąžinto kredito, 48,61 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 61 centą) sandorio sudarymo mokesčio, 19,20 Eur (devyniolika eurų 20 centų) mėnesinio tvarkymo mokesčio, 146,86 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 86 centus) sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 608,54 (šešis šimtus aštuonis eurus 54 centus) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,07 Eur (šešiasdešimt tris eurus 7 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.