Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, parodė, kad atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus. Jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju Vokietijoje, rodė jam mašinas. Jam vertėjaujant, automobilis „Mercedes-Benz“ buvo parduotas kitam asmeniui, bet V. B. rašė, kad vis dar žada jį parduoti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis Vokietijoje buvo su A. S.. Paimdamas pinigus, melavo, jog įgijo automobilius ir žada juos pristatyti nukentėjusiajam. Melavo, nes norėjo pasinaudoti pinigais. Neprisimena, ar tuo metu jam labai reikėjo pinigų ir kodėl nusprendė rašyti melagingas žinutes, bet žinutės tikrai buvo jo. Žalą atlygino, nebeturi jokių įsipareigojimų. Atlygino ne todėl, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Jis jau ikiteisminio tyrimo metu norėjo atlyginti žalą, V. B. sutiko, bet jo advokatė pasakė, ne, nes sumos nebuvo nuspręstos. V. B. paskambino, atsiprašė, pasikalbėjo, jam pervedė pinigus ir nukentėjusysis jokių pretenzijų nebeturi. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, bet žino, kad to gali ir nebūti. Teisme buvo nagrinėjama viena civilinė byla jo atžvilgiu, bet ten pinigus paėmė ne jis, prisiėmė kaltę už sekretorę.

Iš nukentėjusiojo V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rudenį buvo planuotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimas, jis kaip būsimas vadovas jau rūpinosi įmonės veiklai reikalingais paruošiamaisiais veiksmais. 2019-10-15 įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurios direktoriumi jis yra, o A. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2019 m. rugsėjo mėnesį kartu su A. S. Vokietijoje susitikimo metu perdavė grynais pinigais 20 000 Eur A. B., Vokietijoje gyvenančiam lietuviui verslininkui, kuris Vokietijoje prisistato kaip A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (nors pastaroji įmonė yra bankrutavusi), o Lietuvoje yra žinomas kaip A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Su A. B. susipažino 2019 m. vasarą Palangos kempinge „Kompensa“, kur jis papasakojo apie savo vykdomą veiklą. Nurodė, kad jis gali surasti įmonei reikiamus automobilius, nes užsiima autobusų paieška ir pirkimu Vokietijoje. Jis jam pasakojo, kad turi pažinčių ir gali surasti įmonei reikiamus automobilius, todėl, nekilus jokiems įtarimams, jis nusprendė pasinaudoti šio žmogaus teikiamomis paslaugomis. A. B. save buvo apibūdinęs kaip ryšius su Vokietijoje registruotomis automobilių pardavimo įmonėmis turintis asmuo, kuris žadėjo parinkti jo ir A. S. valdomoms įmonėms reikiamus automobilius: mikroautobusiuką ir sedaną. 2019 m. rugsėjo mėnesį, kai atvyko į Vokietiją susitikti su A. B., jis nusivežė juos į J. L. įmonę, kur jis (A. B.) pasikvietė tos įmonės savininką. Savininkas aprodė, kuriuos automobilius galėtų parduoti: „WV Multivan“ ir „Mercedes Benz“ E klasės. A. B. po to pridūrė, kad šiuos automobilius galės parduoti tik po 1 mėnesio, nes dar nėra pasibaigusi sutartis su klientais ir jie suprato, kad tos mašinos jau bus po to jiems pristatytos. A. B. 2019 m. rugsėjo mėnesį susitikimo metu Vokietijoje, kai perdavė kartu su A. S. pinigus, buvo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams bus reikalingi aptarti automobiliai. Su A. B. bendravimas vykdavo telefonu, jo nurodytu elektroniniu pašto adresu: (duomenys neskelbtini). A. B. reguliariai siųsdavo tekstinius garso pranešimus A. S.. Pinigai, kurie buvo perduoti susitikimo metu, buvo jo asmeniniai, tuo metu dar nebuvo įkurta įmonė ir joje negalėjo būti išrašomi jokie atsiskaitymo ar pinigų išgryninimo dokumentai. 2019-12-04 A. B. telefoninio pokalbio metu pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiais automobiliai surasti, prašė atsiųsti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos dokumentą, įmonės atstovo dokumentą, įmonės PVM kodą. Šie dokumentai 2020-12-04 buvo nusiųsti (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019-12-06 iki 2020-03-03 iš adreso (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiųstos Vokietijos subjekto J. L., ID (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų versijos (pradinės sąskaitos ir pataisytos sąskaitos). 2019-12-18 iš (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsti kažkokie formuliarai dėl automobilių, nurodytų 2020-12-06 sąskaitose, kuriuose aptariama, kad jie surašyti: 2020-12-17 dokumentas dėl „Mercedes E-Klasse“, (duomenys neskelbtini), 2020-12-17 dokumentas dėl „VW Multivan Star“, (duomenys neskelbtini). Gavus 2019-12-06 sąskaitas iš (duomenys neskelbtini), A. B. buvo nurodyta, kad sąskaitos išrašytos su klaidomis: kad vietoj „(duomenys neskelbtini)“ PVM kodo sąskaitose nurodytas kažkokios kitos įmonės PVM kodas, kad „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota tik 2019-10-15, atitinkamai jai negali būti skirta 2019-07-25 sąskaita, kad 2020-01-07 sąskaitoje nurodytas ne „(duomenys neskelbtini)“ adresas, o kitos įmonės („(duomenys neskelbtini)“) adresas, kad už abu automobilius jau yra sumokėta ir kad bendra automobilių kaina neturi viršyti 20 000 Eur. 2020-03-02 (duomenys neskelbtini) buvo nusiųstas prašymas pateikti pataisytas sąskaitas. 2020-03-03 iš (duomenys neskelbtini) buvo gautos pataisytos sąskaitos. 2020-06-05 rašė pretenziją tiek į (duomenys neskelbtini), tiek Vokietijos subjektui, kurio kaip pardavėjo vardu buvo išrašytos sąskaitos: J. L. adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iki 2020-06-05 negauti automobiliai, kad Vokietijos subjekto vardu išrašytų dokumentų „(duomenys neskelbtini)“ netraukė į apskaitą ir kad „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja grąžinti pinigus. 2020-06-15 „(duomenys neskelbtini)“ gavo atsakymą iš J. L., kuriuo J. L. prašė palikti jį ramybėje, pateikė pažymas dėl šių automobilių tiekimo: „Mercedes Benz E“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris esą 2019 m. liepos mėnesį buvo pristatytas į „(duomenys neskelbtini)“ (nors tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ dar net neegzistavo, o ir spaudo, kuris uždėtas ant dokumento „(duomenys neskelbtini)“ niekada nenaudojo, toks net nebūdingas Lietuvos įmonėms), „VW Multivan Star“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris esą 2020 m. sausio mėnesį buvo pristatytas „(duomenys neskelbtini)“ J. L. nurodė, kad SI AB 600 (t. y. Mercedes Benz V-Klasse) nebuvo parduotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kad tolesniais klausimais reikia bendrauti su K. K. (t. y. A. B.) arba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra susidariusi situacija, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra gauti dokumentai, kurių pagrindu kas nors gali manyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ valdo šiuos automobilius: „Mercedes Benz E“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Multivan Star“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad kažkas pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, siekiant mokestinės naudos, nesumokant PVM mokesčių, kita vertus UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo automobilių, nors pinigai už juos buvo sumokėti. A. B. naudojo šiuos telefono numerius iš kurių skambindavo: (duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini). Taip pat yra įrašyti A. B. garso įrašai, kuriuose jis vis žada, kad viskas yra gerai ir automobiliai jau keliauja, šiuos įrašus taip pat galės pateikti vėliau. Šiuo metu su A. B. susisiekti galimybės nėra, jis neatsiliepia į skambučius. Nėra atgavęs nei 20 000 Eur, kuriuos perdavė, kad įsigytų minėtus automobilius, nei gavęs susitartų automobilių. Jam padaryta 20 000 Eur turtinė žala. Iš nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021-02-03 duotų parodymų matyti, kad 2019-10-15 įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tapo įmonės direktoriumi. Įmonės pagrindinė veikla turėjo būti nekilnojamojo turto pirkimas, nuoma, administravimas. Įmonė yra veikianti ir teikia paslaugas. Steigiant įmonę, ieškojo transporto priemonių, kurios būtų naudojamos kaip darbinės. 2019 m. vasarą, Palangoje, susipažino su asmeniu, kuris prisistatė vardu K.. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėta įmonė buvo išsinuomojusi kempingą Palangoje, kur jis 2019 m. vasarą kartu su kolega A. S. dirbo. Kempinge ilsėjosi vyras, vardu K. su šeima - su žmona, dukra ir sūnumi. Kadangi matėsi su juo kiekvieną dieną, bendraujant sužinojo, kad jis gyvena Vokietijoje apie 20 metų bei užsiima autobusų bei automobilių prekyba. Susidomėjo, kadangi kaip tik ieškojo įmonei automobilių. 2019 m. rugsėjo mėn. K. paskambino jo kolegai ir pranešė, kad surado automobilius, kurie gali tikti. Jis pasakė, kad jie turi atvažiuoti į Vokietiją. Dėl automobilių kainų kalbos nebuvo, K. tik pranešė, kad reikės palikti avansą. Kažkur po savaitės su A. S. išskrido į Vokietiją, į Zigen miestą. Su savimi pasiėmė 20 000 Eur. Pinigai priklausė jam, t. y. kaip fiziniam asmeniui. Minėtą sumą laikė namie grynais pinigais, jie nebuvo laikomi banko sąskaitoje ir nebuvo išgryninti per bankomatą. Atskridus į Vokietiją, oro uoste juos pasitiko K.. Kartu su juo nuvažiavo pas jį namo, kur buvo aptariami verslo reikalai. Jis pasakė, kad yra 2 mašinos – „Mercedes Benz“, ir „VW Multivan“, kurias parduoda jo pažįstamas. Kitą dieną nuvažiavo į įmonę „J. L.“, bendravo su įmonės savininku, tačiau jo duomenų nežino. K. kalbėjo su juo vokiškai. Automobilių pardavėjas parodė „VW Multivan“, sakė, kad tai yra jo žmonos mašina, kurią nori parduoti. Jie ją apžiūrėjo, tačiau konkrečiai dėl kainų nekalbėjo, buvo įvardinta apie 12 000 Eur. Minėtas vokietis pasakė, kad jam reikia patikslinti likutinę automobilio vertę, nes automobilis buvo pirktas lizingo būdu. Taip pat apžiūrėjo kitą automobilį „Mercedes Benz“. Jo vertė buvo panaši. Abu automobiliai jiems tiko. Minėtas automobilių pardavėjas pasakė, kad šiuo metu negali parduoti jiems šiuos automobilius, nes dar nepasibaigė lizingo įmokos už jį. Tačiau artimiausiu metu viskas turėjo išsispręsti ir kai sekanti kartą jie atvažiuotų į Vokietiją, galėtų pasiimti tuos automobilius. Automobilio pardavėjas jokių dokumentų jiems nerodė. Baigus pokalbį su pardavėju, K. pasakė, kad turi jam palikti avansą – 20 000 Eur, o kai važiuos pasiimti automobilius, jis sumokės likusią dalį. Kadangi K. pažinojo, todėl juo pasitikėjo, neprašė, kad pateiktų savo asmens dokumentus. Su K. buvo sutarę, kad jei jis įkurs įmonę, tuomet atsiųs įmonės duomenis, o K. įformins automobilio pirkimą - pardavimą įmonės vardu. Grįžę į K. namus, jis atidavė 20 000 Eur (200 Eur kupiūromis) K.. Joks dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą, pasirašytas nebuvo. Pinigų perdavimo K. metu dalyvavo A. S.. K. pranešė, kad 2-3 savaičių bėgyje jis juos informuos apie tolimesnę eigą. Jie išvažiavo namo bei retkarčiais pasiteiraudavo apie jų automobilius. Tačiau po to, kai grįžo į Lietuvą, K. su jais gyvai nebendravo, t. y. jis neatsiliepdavo į skambučius, o įrašydavo balso pranešimą bei išsiųsdavo A. S.. Toks bendravimas vyko su A. S.. K. nuolat sugalvodavo įvairias priežastis, kodėl automobiliai iki šiol neatsiųsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo įsteigta, todėl K. buvo išsiųsti įmonės rekvizitai. 2019-12-06 buvo gautos 2 sąskaitos, kurios buvo visiškai klaidingos, t. y. neatitiko įmonės kodas, datos. Po ko, 2020-03-03 buvo išsiųstos geros sąskaitos faktūros. Tačiau mašinų taip ir nebuvo. Jo sūnus skambino pardavėjui Vokietijoje, kuris pasakė, kad automobiliai yra parduoti ir kad jo daugiau netrukdytų. 2020 m. pavasarį, prasidėjus karantinui, bendravimas su pardavėju nutrūko. Viename K. atsiųstame dokumente yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, tačiau nori pažymėti, kad įmonės visai ne toks antspaudas, be to, kuomet važiavo į Vokietiją, negalėjo vežti įmonės antspaudo, nes įmonė tada dar net neegzistavo. Taip pat pažymi, kad šalia antspaudo yra ne jo parašas. Minėtų dokumentų originalų neturi, nes jie buvo siųsti elektroniniu paštu. Žino, kad minėti automobiliai yra registruoti Lietuvoje kitų įmonių vardu. Vėliau paaiškėjo, kad asmuo, vardu K., yra A. B.. Iš nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021-09-15 duotų parodymų matyti, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo ir nevykdė veiklos (duomenys neskelbtini). Tokį adresą matė tik sąskaitose, kurios jo sutuoktinei V. B. elektroniniu paštu buvo siunčiamos atsiskaityti už automobilius, minimus jo pareiškime. Jam yra žinomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresai tik iš juridinių asmenų registro, daugiau jokių kitų adresų nežino, ar minėtų įmonių registracijos adresais faktiškai yra vykdoma veikla, taip pat nežino. Po įvykio, kurio aplinkybės nurodytos jo pareiškime, bandė su A. B. susisiekti telefonu, tačiau susisiekti nepavyko, pats jo telefono numerio neturi, telefono numerį turi A. S., susisiekti buvo bandyta iš jo telefono numerio. Su juo A. B. pats niekaip susisiekti nebandė, su juo po įvykio nesimatė. Nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka ginti savo teisių, kurios pažeistos dėl aplinkybių, nurodytų jo pareiškime, kadangi mano, jog yra įvykdyta nusikalstama veika. Iš nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021-11-26 duotų parodymų matyti, kad moka lietuvių ir rusų kalbas, šiek tiek supranta lenkiškai, vokiečių kalbos visiškai nemoka, nesupranta, susikalbėti negalėtų, gali suprasti tik paprasčiausias frazes, tokias kaip „laba diena“, „viso gero“, galėtų suprasti kelis skaičius, tokius kaip „vienas“, „du“. Vokietijoje, įmonės, į kurią jį su A. S. palydėjo A. B. (K.), automobilių stovėjimo aikštelėje, bendraujant su įmonės atstovu, jam su A. S. iš vokiečių kalbos vertėjavo A. B. (K.). Minėtas įmonės atstovas jiems A. B. (K.) buvo pristatytas kaip įmonės savininko sūnus. Minėtas įmonės savininko sūnus dėl automobilio „VW Multivan“ paaiškino, kad šiuo automobiliu naudojosi jo sutuoktinė, automobilis pritaikytas keliauti, tačiau jiems jis tapo per mažas, jie planavo pirkti kemperį, todėl šį automobilį buvo nutarta parduoti. Minėtoje aikštelėje buvo daug automobilių, įmonės savininko sūnus jiems paaiškino, kad automobiliai įmonės yra nuomojami su vairuotoju, automobiliai gerai prižiūrimi (matė kaip atvažiuojantiems automobiliams iškart tikrinamas tepalo lygis, tai jų supratimu patvirtino gerą automobilių priežiūrą). Taip pat jis parodė kokius automobilius galėtų parduoti, išsirinko „Mercedes“ automobilį „fal klasės“, kuri reiškia, kad automobilis yra prabangesnis, į jo vidų nesėdo, automobilio netestavo, juo nevažiavo, variklio dangčio neatidarė, įmonės savininko sūnus paaiškino, kad automobiliui yra sumontuoti ne jo tikrieji ratai ir viduje yra neoriginalūs kilimėliai, kadangi vairuotojai važiuoja neatsargiai, todėl tokiu būdu saugomi tikrieji ratai, o parduodant automobilį jam bus sumontuoti jo originalūs ratai ir sudėti originalūs kilimėliai. Automobilį „VW Multivan“ apžiūrėjo iš vidaus, tačiau juo taip pat nevažiavo, niekaip kitaip jo techninės būklės netikrino. Jiems nebuvo pateikti nei vieno iš jų išsirinktų automobilių dokumentai, patys jų taip pat neprašė, taip pat netikrino nei vieno iš jų išsirinktų automobilių VIN numerių, jų nefotografavo, todėl negali tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos sąskaitos automobilių apmokėjimui yra išrašytos būtent tiems automobiliams, kuriuos išsirinko 2019-09-18 Vokietijoje. Dėl automobilių būklės ir dėl to, kad A. B. (K.) jiems išvykus bus apmokėti būtent tie automobiliai, kuriuos išsirinko, jie visiškai pasitikėjo A. B. (K.). Nepamena, ar ko nors klausė įmonės savininko sūnaus apie automobilius, daugiausia su juo bendravo A. B. (K.), tačiau jiedu bendravo vokiečių kalba, todėl jų pokalbio turinio nurodyti negali. Nepaisant to, jog su A. S. kiekvienas vežėsi po 10 000 Eur, tačiau visa 20 000 Eur suma priklauso jam, tokiu būdu vežėsi pinigus dėl patogumo ir dėl to, kad tokią maksimalią sumą kiekvienas galėjo turėti kelionės metu. Pinigus, t. y. 20 000 Eur, A. B. (K.) abu atidavė 2019-09-18 name, kur A. B. (K.) juodu apgyvendino, kaip teigė, tai jo gyvenamoji vieta. Jiems tąkart būnant Vokietijoje, A. S. maisto prekių parduotuvėje (pavadinimo nepamena) nusipirko pripučiamą lauko baseiną, jo kaina galimai buvo apie 200 Eur, nepamena, kadangi baseinas buvo didelis. A. S. paprašė A. B. (K.) pristatyti baseiną į Lietuvą, kokiu būdu turėjo būti pristatytas baseinas, nelabai pamena, galimai autobusu, kurių prekyba teigė užsiimantis A. B. (K.). Rodos A. S. savo nusipirktą baseiną gavo, tačiau tvirtinti negali. Apie jokius kitus baseinus nieko parodyti negali, nes nežino. Apie jokius dviračius taip pat nieko parodyti negali. Taip pat jam nieko nėra žinoma apie jokias statybas. Praėjus maždaug pusmečiui po judviejų su A. S. apsilankymo Vokietijoje, vis negaunant išsirinktų automobilių ir A. B. (K.) vis labiau vengiant bendrauti, jo sūnus D. B., kuris moka anglų kalbą, paskambino į Vokietijos įmonę, kuri siuntė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių apmokėjimui, teiravosi kada bus pristatyti automobiliai, sūnui atsiliepęs asmuo (koks tai buvo asmuo nežino) paaiškino, kad automobiliai jau yra parduoti (1 t., 131-133, 141-144, 151-154, 156-159 b. l.).

Iš liudytojo A. S. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra jo draugas V. B., vienintelis akcininkas. 2019 m. pirmą ketvirtį Palangoje, kempinge „Compensa“, kurį finansuoja jo vadovaujama įmonė, būdamas kartu su V. B. susipažino su asmeniu, kuris jiems prisistatė K. (A. B.) vardu, jis kempinge ilsėjosi su sūnumi. Su K. (A. B.) išsikalbėjo apie jo veiklą, jis pasakojo, kad Lietuvoje turi įmonę, kurios veikla yra prekyba autobusais, autobusus jis gabena iš Europos, teigė, kad Lietuvoje parduoda daug autobusų, pats gyvena Vokietijoje. Taip pat pasakojo, kad prekiaudamas autobusais, Vokietijoje turi daug pažįstamų automobilių prekeivių, teiravosi ar jam, ar V. B. nėra reikalingi pirkti automobiliai. Kaip tik tiek jam, tiek V. B. buvo reikalinga pasikeisti automobilius. V. B. buvo reikalingas mikroautobusas, o jam - lengvasis automobilis. Tiek vieną, tiek kitą automobilį nusipirkę planavo juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu buvo dar tik planuojama įkurti, apskaitą, todėl sumokėti už galiausiai sutartus pirkti automobilius mokėjo V. B. asmeniniais grynaisiais pinigais. K. (A. B.) laikė savo pažįstamu, kadangi 2019 m. iki vasaros pradžios jis minėtame kempinge buvo apsistojęs apie 5 kartus, viešėdavo po kelias dienas, pasakojo, kad tuo metu jo žmona čia Lietuvoje slaugo sergančią motiną, jam būnant kempinge nemažai bendravo su juo, kadangi kempinge buvo mažai žmonių, o K. (A. B.) beveik niekad viešėdamas iš kempingo neišeidavo. 2019 m. vasarą K. (A. B.) į kempingą atvyko su visa šeima, pristatė žmoną, dukterį, sūnų, viešėjo apie savaitę. K. (A. B.) rodė savo vadovaujamos įmonės interneto svetainę, kurioje jis matė, kad nurodytas kontaktinis telefono numeris sutampa su jam K. (A. B.) duotu jo telefono numeriu, dėl to patikėjo, kad tai tikrai jo vadovaujama įmonė. Taip pat tikėjo, kad jis yra savo įmonės, prekiaujančios autobusais, vadovas, kadangi savaitę, kurią jis kempinge gyveno su šeima, apmokėjo jo įmonės buhalterė, ankstesnes viešnages kempinge jis apmokėdavo pats. K. (A. B.) sudarė solidaus žmogaus įspūdį, dovanojo kempingo administratorėms dovanas. Vieno iš pokalbių kempinge metu K. (A. B.) pasakė jam su

V. B., kad Vokietijoje radęs automobilius, kurie jiems tiktų, kad jis su jais susisieks. 2019 m. rugsėjo mėnesį K. (A. B.) paskambino jam ir pranešė, kad Vokietijos įmonė, kuri užsiima keleivių bei bagažo pervežimu iš oro uosto, parduoda kelis galimai jiems tinkančius automobilius, kvietė atvykti jų apžiūrėti, teigė, kad yra parduodamas tiek mikroautobusas, tiek lengvasis automobilis. Nesidomėjo parduodamų automobilių modeliais, būkle, iš K. (A. B.) pasakojimo tik žinojo, kad minėta įmonė, parduodanti automobilius, juos eksploatavo ne ilgiau 2 metų, jų rida dėl eksploatacijos pobūdžio, t. y. dažno vykimo iš/į oro uostą, yra nemaža, tačiau būklė gera, dėl didelės ridos automobilių vertė yra mažesnė nei įprasta rinkos kaina. Taip pat nesidomėjo įmonės, parduodančios automobilius, pavadinimu. K. (A. B.), kviesdamas jį su V. B. atvykti į Vokietiją apžiūrėti automobilių, neįvardino jokios sumos, kuri būtų reikalinga automobiliui (-iams) įsigyti, neprašė atsivežti jokios pinigų sumos, mokėti bet kuriuo atveju planuota buvo pavedimu. Jis su V. B. tiesiog pasiėmė 20 000 Eur, kadangi vienam asmeniui leidžiama vežtis po 10 000 Eur. Kartu su V. B. nuvyko į Vokietiją, apsistojo K. (A. B.) namuose, miestelio pavadinimo nepamena, oro uoste juos pasitiko K. (A. B.) ir nuvežė pas save namo. Nežino, ar tai tikrai jo gyvenamoji vieta, tačiau iš asmeninių daiktų name, šeimos nuotraukų, sprendžia, kad 3-jų aukštų namas, kuriame jis priėmė juos apsistoti, priklauso jam, namas pasirodė prabangiai įrengtas, taip pat buvo neįprasta, kad su V. B. buvo pakviesti apsistoti K. (A. B.) namuose, būtent šis poelgis paskatino juo pasitikėti. K. (A. B.) namuose praleido parą, pernakvoję nuvyko kartu su juo į minėtą įmonę, parduodančią automobilius, jų apžiūrėti, po ko tą pačią dieną išskrido. K. (A. B.) juos nuvežė į kitą miestelį (pavadinimo nežino), kur pamena buvo uždara aptverta teritorija, kurioje buvo laikomi įvairūs automobiliai, taip pat teritorijoje buvo ofiso pastatas, į kurį nuėjęs K. (A. B.) pasiteiravo direktoriaus. Jis ir V. B. vokiečių kalba nekalba, jos nesupranta. Tai, kad K. (A. B.) teiravosi direktoriaus, suprato iš jo vartotų bendrų tarptautinių žodžių, tokių kaip „direktorius“. Minėtos įmonės, į kurią atvyko, pavadinimas sutapo su pavadinimu įmonės, iš kurios vėliau buvo gaunamos sąskaitos už sutartus pirkti automobilius. Minėtos įmonės direktorius buvo apie 40 metų vyras, jį pamena, galėtų atpažinti. Nepamena, kiek tiksliai automobilių jiems buvo parodyta, pamena, kad buvo parodyti du mikroautobusai, vienas šviesus, kitas tamsus, galimai vienas jų buvo „VW Multivan“, taip pat buvo parodyti „Mercedes Benz“ markės automobiliai, sedanai, 4-ių durų, į kelis jų su V. B. atsisėdo. Nepamena, ar buvo užvedę variklius, ar kitaip apžiūrėję automobilius, keli juos sudominę automobiliai jiems esant ten, buvo atvežti iš plovyklos, sprendė, kad automobiliai važiuojantys, nors ne vienu jų nevažiavo bandomojo važiavimo. Kadangi minėtos įmonės direktorius, kuris rodė jiems juos dominančius automobilius, kalbėjo tik vokiečių kalba, jiems vertėjavo K. (A. B.). Negali tvirtinti, kad jis perdavė jiems lietuvių kalba būtent tai, ką jam vokiečių kalba sakė minėtas direktorius. Su V. B. išsirinko du automobilius, kuriuos ketino pirkti, galimai buvo ir trečias juos sudominęs automobilis, tačiau dėl jo negali tvirtinti. Minėtas direktorius jiems paaiškino, kad išsirinktų automobilių negali nusipirkti iš karto, kadangi įmonė dėl minėtų automobilių turi įvykdyti lizingo įsipareigojimus, tai truktų apie mėnesį, tuomet galėtų išsirinktus automobilius pirkti. Nepamena, ar jiems su V. B. minėtas direktorius įvardino juos dominusių automobilių kainas, galimai kiekvienas jų galėjo kainuoti apie 15 000 Eur, tačiau iki tol, kol būtų juos realiai pirkę, kainos turėjo kisti, taip jiems paaiškino K. (A. B.), todėl galutinė nei vieno iš juos dominusių automobilių kaina jiems įvardinta nebuvo. Apie pasibaigusius lizingo įsipareigojimus ir galimybę pirkti išsirinktus automobilius jį turėjo informuoti K. (A. B.). K. (A. B.) su juo bendravo siųsdamas garso pranešimus „Whatsapp“ programėlėje. Nei jam, nei V. B. nekilo mintis su automobilių pardavėju sudaryti preliminarias automobilių pirkimo - pardavimo sutartis, savo ruožtu to padaryti jiems nesiūlė ir pats pardavėjas. Apžiūrėję automobilius, su K.

(A. B.) kartu grįžo vėl pas jį namo, kur jis pasakė, kad jis su V. B. turėtų jam palikti grynųjų pinigų automobiliams pirkti, kadangi mokant už automobilius grynaisiais, automobiliai kainuos pigiau (kodėl - nepaaiškino, o jis nesidomėjo), taip pat pasakė, kad jei paliks grynuosius pinigus, K. (A. B.), atsiradus galimybei pirkti išsirinktus automobilius, sumokės už juos jų paliktais pinigais, o trūkumą bus galima jam sumokėti pavedimu. K. (A. B.) taip pat pasakė, kad pats į Lietuvą atveš nupirktus automobilius, kad turi vairuotojus, apie tai, kiek kainuos automobilių atvežimai į Lietuvą, nekalbėjo. Dar vakare, atvykę į Vokietiją, K. (A. B.) pasakė, kad atsivežė 20 000 Eur grynaisiais, kurie skirti pirkti automobiliams. Perdavė K. (A. B.) 20 000 Eur grynaisiais (kokios tai buvo kupiūros nežino), jokio pinigų priėmimo - perdavimo akto ar bet kokio kito pinigų perdavimą jam patvirtinančio dokumento nepasirašė, tiesiog atidavė K.

(A. B.) pinigus pasitikėdami. Taip pat tarp jo ir/ar V. B. ir K. (A. B.) nebuvo sudaryta jokių kitų sutarčių ar kitokių dokumentų, kur būtų aptarti V. B. įsipareigojimai K. (A. B.) ir atvirkščiai. Kur K. (A. B.) padėjo pinigus, paimtus iš jų, jis nežino, pinigų perdavimas vyko jo namuose. Iš K. (A. B.) sužinojo, kad K. (A. B.) tarpininkauja tarp minėtos įmonės, kurios automobilius apžiūrėjo ir nutarė pirkti, ir potencialių automobilių pirkėjų. A. K. (A. B.) pinigus, išskrido į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą, tolesnės aplinkybės aprašytos 2021-01-06 pareiškime. Papildomai parodo, kad, kaip minėjo, su K. (A. B.) telefonu bendravo ir dėl automobilių pristatymo su K. (A. B.) bendravo tik jis. Savanoriškai šiandien pateikė turimus K. (A. B.) siųstus jam garso pranešimus, kuriuose kalbančio žmogaus balsą atpažįsta kaip K. (A. B.), šiuose pranešimuose jis nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio žadėjo atvežti nusipirktus automobilius į Lietuvą ir ramino, kad viskas yra gerai. Pats niekada nėra buvęs K. (A. B.) įmonėje, tik žino, kad ji Klaipėdoje. Maždaug nuo 2020 m. vasaros su K. (A. B.) bendravimas yra visiškai nutrūkęs, jam žinomi telefono numeriai (+(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra veikiantys, tačiau skambinant neatsiliepia. Į teisėsaugą buvo kreiptasi nesikreipiant į teismą ir nebandant savo teisių dėl neįvykdyto sandorio ginti civilinio proceso tvarka, kadangi jo nuomone K. (A. B.) sukčiavo veikdamas taip, kaip aprašyta aukščiau, t. y. perėmęs iš jo su V. B. pinigus, pažadėjęs nupirkti už juos automobilius, jų nenupirko ir jiems jų į Lietuvą neatvežė. Iš liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021-11-26 duotų parodymų matyti, kad jis moka lietuvių, rusų, bulgarų ir lenkų kalbas, vokiečių kalbos visiškai nemoka, nesupranta, susikalbėti negalėtų, gali suprasti tik paprasčiausias frazes, tokias kaip „laba diena“, „viso gero“, galėtų suprasti kelis skaičius, tokius kaip „vienas“, „du“", taip pat suprastų tarptautinius žodžius. Vokietijoje, įmonės, į kurią jį su V. B. palydėjo

A. B. (K.), automobilių stovėjimo aikštelėje, bendraujant su įmonės atstovu, jiems su

V. B. iš vokiečių kalbos vertėjavo A. B. (K.). Minėtą įmonės atstovą jiems A. B. (K.) pristatė kaip įmonės vadovą, vardu jo nepristatė, jis pats taip pat neprisistatė. Įmonė jam pasirodė solidi, kadangi jų biuro patalpos atrodė naujos, vairuotojai apsivilkę kostiumus, matė, kad automobiliai yra plaunami, apynaujai. Savo iniciatyva su V. B. teiravosi apie automobilio „Mercedes“ padangas, kadangi jos jiems pasirodė nudilusios, įmonės vadovas paaiškino, kad kadangi automobiliai dažnai naudojami, vairuotojai važiuoja neatsargiai, todėl automobilių originalūs ratai yra nuimami, tačiau parduodant automobilį bus sumontuoti originalūs ratai su tvarkingomis padangomis. Su V. B. buvo įlipę į abu jų išsirinktus automobilius - tiek „VW Multivan“, tiek „Mercedes“. „Mercedesą“ buvo užkūrę, ar apžiūrėjo automobilį po variklio dangčiu, nepamena, daugiau niekaip kitaip automobilių techninės būklės netikrino. Nei vieno automobilio VIN numerių netikrino, jų nefotografavo ar kitaip nefiksavo, todėl negali tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos sąskaitos automobilių apmokėjimui yra išrašytos būtent tiems automobiliams, kuriuos išsirinko 2019-09-18 Vokietijoje. Automobilių, kuriuos išsirinko, dokumentų neprašė, dokumentai jiems pateikti nebuvo. Įmonės vadovas dėl automobilio „VW Multivan“ paaiškino, kad šiuo automobiliu naudojosi jo sutuoktinė. Dėl automobilių būklės ir dėl to, kad A. B. (K.) jiems išvykus bus apmokėti būtent tie automobiliai, kuriuos išsirinko, jie visiškai pasitikėjo A. B. (K.). Taip pat A. B. (K.) abu su V. B. pasitikėjo ir dėl to, kad į Lietuvą bus atsiųsti būtent tie automobiliai, kuriuos išsirinko. „Mercedes“ automobilio „fal klasė“ jo supratimu yra pagerinta klasė automobilio komplektacijos prasme. Būtent tokį pagerintos klasės „Mercedes“ automobilį su V. B. ir išsirinko Vokietijoje 2019-09-18. Pinigus, t. y. 20 000 Eur, A. (K.) abu atidavė 2019-09-18 (jei gerai pamena) name, kur A. (K.) juos apgyvendino, kaip teigė, tai jo gyvenamoji vieta. Tąkart būnant Vokietijoje, A. B. (K.) namo kieme pamatė pripučiamą lauko baseiną, pamanė, kad jam į kempingą reikėtų tokių pačių baseinų, A. B. (K.) pasiteiravo kur baseinus galima įsigyti, jis nurodė, kad parduotuvėje „Aldi“. Pats parduotuvėje „Aldi“ jokio baseino nepirko, nes parduotuvėje tuo metu baseinų nebuvo. Į „Aldi“ parduotuvę vyko su V. B. ir A. B. (K.), A. B. (K.) parduotuvėje pasiteiravo kasininkės ar kitose „Aldi“ parduotuvėse dar yra tokių baseinų, kasininkė jam patvirtino, kad yra, todėl A. B. (K.) pasiūlė baseinus nupirkti pats, kadangi 2019-09-18 jau buvo jų skrydžio į Lietuvą diena, A. B. (K.) paliko 2 000 Eur grynaisiais savo asmeninių lėšų, už tokią sumą A. B. (K.) turėjo nupirkti 8 baseinus, kadangi vieno baseino kaina buvo 250 Eur. Baseino kaina jam yra žinoma, kadangi A. B. (K.) atidavė savo turimo kieme baseino pirkimo kvitą (2019-08-31), tokį kvitą advokatė 2021-11-03 pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat kartu yra pateiktas 2019-09-18 kvitas 249 Eur sumai, tai žoliapjovės pirkimo kvitas, ją pats pirko „Aldi“ parduotuvėje, šis kvitas tyrimui reikšmės turi tik tiek, kad nustatyti jo buvimo vietą pas

A. B. (K.), pati žoliapjovė reikšmės tyrimui neturi. A. B. (K.) pasiūlė baseinus, kuomet juos nupirks, atgabenti į Lietuvą autobusu, kaip minėjo A. B. (K.) yra pasakojęs, kad prekiauja autobusais ir juos veža į Lietuvą. Jei neklysta, jau 2019-09-19, kuomet jau buvo su

V. B. grįžę į Lietuvą, A. B. (K.) jam pranešė, jog baseinus nupirko. Negali tiksliai nurodyti koks baseinų kiekis iš viso buvo nupirktas A. B. (K.), baseinus naudojo kempinge Palangoje, apie kurį minėjo savo ankstesnėje apklausoje, keli baseinai šiuo metu jau yra sugedę ir išmesti, todėl suskaičiuoti viso jų kiekio nėra galimybės. Pirmoji baseinų partija maždaug po dviejų savaičių buvo pristatyta į Lietuvą, tai buvo 4 ar 5 baseinai (tiksliai nepamena), jie autobusu buvo pristatyti į Kauną, iš kur Kaune juos pasiimti, jį informavo A. B. (K.), pats baseinus pasiėmė, mikroautobusu atsivežė juos į Palangą. Joks baseinų priėmimo - perdavimo dokumentas sudarytas nebuvo, baseinus pasiėmė iš autobuso vairuotojo, kurio duomenų nežino, be jo ir vairuotojo pasiimant baseinus daugiau jokių asmenų nebuvo. Maždaug po mėnesio į Lietuvą buvo pristatyti dar 4-5 baseinai (tiksliai kiek, nepamena), jie buvo pristatyti į A. B. (K.) įmonės biurą Liepų g., Klaipėdoje (tikslaus adreso nežino), apie pristatytus baseinus jį informavo moteris, prisistačiusi

A. B. (K.) įmonės darbuotoja, baseinus iš minėto biuro pasiėmė jo nusiųstas žmogus iš kempingo. Tąkart taip pat joks baseinų priėmimo - perdavimo dokumentas sudarytas nebuvo.

A. B. (K.) negalėjo užtekti jo duotų jam 2 000 Eur grynaisiais visiems jam pristatytiems baseinams nusipirkti, negali nurodyti kokias lėšas jis naudojo trūkstamai baseinams išleistai sumai, mano, kad galėjo naudoti pinigus iš jų su V. B. jam 2019-09-18 duotų 20 000 Eur, tačiau tvirtinti negali, nes nežino. Jam nėra žinoma bendra visų baseinų kaina, nežino kiek viso pinigų A. B. (K.) sumokėjo už jam pristatytus visus baseinus, dar 2019-09-18 Vokietijoje prašė A. B. (K.), kad kartu su baseinais jam pristatytų ir baseinų pirkimo kvitus, tačiau jų kartu su baseinais negavo. Dėl dviračių, minimų jo advokatės pateiktose stenogramose, parodo, kad dar 2019 m. vasarą A. B. (K.) būdamas kempinge Palangoje sakė, kad žino Vokietijoje bankrutuojančią įmonę, kurioje yra daug dviračių, teiravosi ar jo kempingui nereikėtų dviračių, jam pasakė, kad atsiųstų vieną parodyti. Dviratis buvo atsiųstas kartu su antrąja baseinų partija, už dviratį A. B. (K.) jokių pinigų nemokėjo, dviratis jam tiko, tačiau daugiau dviračių iš jo neužsakinėjo, kadangi norėjo pradžioje susitvarkyti su išsirinktais pirkti automobiliais, o vėliau, jei viskas būtų gerai, galimai būtų ir užsakęs dviračius savo kempingui. A. B. (K.) vieno dviračio kainą nurodė 70 Eur, tikęs dviratis liko kempinge. Dėl statybų, minimų advokatės pateiktoje 2020-02-24 19:41 stenogramoje, parodė, kad A. B. (K.) nepamena kur ir kada jam sakė, kad jis planuoja statyti Vokietijoje kažkokį valstybinį pastatą, jam reikalingi statybininkai, siūlė bendradarbiauti, kadangi jis verčiasi statybomis. Nuo A. B. (K.) pasiūlymo atsisakė, į pasiūlymą net nesigilino, todėl nieko konkretaus daugiau pasakyti negali. Dėl skambučio į Vokietijos įmonę, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo sąskaitas faktūras automobilių apmokėjimui, parodė, kad nepamena, kada į minėtą įmonę buvo skambinta, pokalbio turinio nežino, nes į minėtą įmonę skambino V. B. sūnus D., kuris kalba anglų kalba. Žino tik, kad jam buvo nurodyta pokalbio metu, jog automobiliai jau yra parduoti. Dėl bendravimo su A. B. (K.) programėle „Whatsapp“ parodė, kad neturi ir negali pateikti prie ikiteisminio tyrimo jo siųstų A. B. (K.) pranešimų raštu bei garso pranešimų, kadangi jie telefone nėra išsisaugoję, dėl kokių priežasčių - nežino, bendravo su A. B. (K.) dažniausiai garso pranešimais, kadangi jis taip buvo įpratęs, tačiau kartais jam rašydavo pranešimus ir raštu. 2020 m. pabaigoje visus A. B. (K.) jam siųstus garso pranešimus nuo 2019-10-07 iki 2020-04-08 po vieną tiesiai iš programėlės „Whatsapp“ persiuntė elektroniniu paštu savo advokatei, pats jų savo telefone nebeturi, visas pokalbis su

A. B. (K.) programėlėje „Whatsapp“ yra dingęs, dėl ko ir kokiu būdu, nežino. A. B. (K.) jam siųsti garso pranešimai ateidavo tuomet, kai A. B. klausdavo, kur yra automobiliai, kad jei A. B. jų neatsiųs, tegu grąžina pinigus. Kitokio turinio jo A. B. siųstų pranešimų nėra. Pagal 2019-10-07 10.12 val. stenogramą parodė, kad joje A. B. (K.) kalba apie visiškai naują „Mercedes“ (konkrečiai „Mercedes S“ klasės) automobilį, kurį tik mąstė pirkti.

A. B. (K.) parašė ar galimai įrašė garso pranešimą, kad jei A. B. jam nepristato automobilių, tuomet pirks kitus automobilius iš kitur. Stenogramose minimas žodis „brifas“ yra automobilio išregistravimo iš įskaitos dokumentas. Dėl 2020-02-14 9.54 val. stenogramos parodė, kad kalbama yra apie sąskaitą, kuri išrašyta anksčiau, nei įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kurios datą buvo prašoma taisyti. Negali paaiškinti, kas yra 2020-03-04 16.23 val. stenogramoje minimi „golhardragai“, į šį, kaip ir į daugelį kitų A. B. (K.) pranešimų, kaip minėjo, nesigilino, jam buvo svarbus tik automobilių pristatymas. Dėl 2020-03-04 16.37 val. stenogramos parodė, kad joje kalbama apie tris automobilius – „VW Multivan“, „Mercedes“ ir dar vieną „Mercedes“ aukštesnės klasės („fal klasės“), kadangi pradžioje su V. B. galvojo pirkti tris automobilius, galiausiai išsirinko du ir pinigus paliko tik už du automobilius, dėl trečio automobilio jokio konkretaus susitarimo nebuvo. Tuo metu, kai buvo Vokietijoje automobilių aikštelėje, matė minėtą geresnės klasės „Mercedes“, tačiau įmonės vadovas sakė, kad jo kol kas negali parduoti. Dėl 2020-03-10 11.39 val. stenogramos parodė, kad A. B. (K.) kalbėdamas apie antspaudo uždėjimą galėjo turėti omenyje, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo uždėti antspaudą ant jai išrašytų sąskaitų, tačiau tai yra jo prielaida (2 t., 9-13, 15-20 b. l.).

Iš liudytojo T. L. (apklausto Europos tyrimo orderio pagalba) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad supažindintas su klausimyno turiniu dėl automobilio „VW Multivan Starline“, ID (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mercedes Benz“ E-klasės, ID (duomenys neskelbtini), pardavimo, dokumentų pateikimo paaiškino, jog tuose pardavimuose jis nedalyvavo. Kiek prisimena, šios transporto priemonės priklausė jo sūnui J., kitaip sakant J. L. automobilių nuomai. Toliau į užduotus klausimus atsakė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuomojami automobiliai ir automobilių nuoma. Įmonėje „(duomenys neskelbtini) G.“ yra verslo valdytojas ir akcininkų savininkas. Įmonė „(duomenys neskelbtini) G.“ užsiima keleivių ir/ar bagažo pervežimo paslauga, automobilių pardavimu, parduoda įmonei priklausančius automobilius. Įmonė „(duomenys neskelbtini) G.“ nesudaro lizingo sutarčių. Lengvuosius automobilius jie finansuoja. Pono K. kontaktiniai duomenys nuolat keičiasi. Jį pažįsta 20 metų. Žino, kad jo žmona Vokietijoje turi namą. Kur gyvena jis – nežino, jis (K.) turi įmonę Lietuvoje, netoli Vilniaus. Tiksliai iš atminties negali pasakyti. Jis kartais perka transporto priemones iš jų (liudytojo), bet nesistemingai. Ponas B. pirko transporto priemones. Kada ir kiek, tiksliai negali pasakyti. Jis iš jų vidutiniškai nuperka vieną ar du automobilius per metus. Dažnai, perkant automobilį, jis būna tik tarpininkas. Jis yra tarpininkavęs parduodant įmonės „(duomenys neskelbtini) G.“ automobilius. Į klausimus, ar A. B. 2019-09-17 - 2019-09-18 buvo atvežęs į įmonę „(duomenys neskelbtini) G.“ du klientus apžiūrėti parduodamų automobilių?, kas su minėtais klientais buvo sutarta?, ar jiems buvo pateikta informacija, kad jų išsirinkti pirkti automobiliai negali būti parduoti, nes nepasibaigusios automobilių lizingo sutartys?, parodė, kad apie tai negali pasakyti nieko, nes nežino. Apie atskirų transporto priemonių, kurios yra išvardintos Lietuvos institucijų klausimyne pardavimą, kaip jau minėjo pradžioje, negali pateikti jokių duomenų, nes jis nedalyvavo juos parduodant, transporto priemonės priklausė jo sūnui J. T. L., jis taip pat nieko nežino apie su tuo susijusį susirašinėjimą (4 t., 110-113 b. l.).

Iš liudytojo J. T. L. (apklausto Europos tyrimo orderio pagalba) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai, a. m. Mercedes Benz E klasės, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (vokiški valstybiniai numeriai, a. m. VW Multivan Starline, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotos iš „J. L.“ individualios įmonės, o V klasės - (duomenys neskelbtini) (a. m. Mercedes Benz V klasės, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas rumunų įmonei „AMA Impex“. Įmonės veikla automobilių nuomos kelionėms organizavimas ir lengvųjų automobilių nuoma. Jis yra verslo valdytojas. Pervežimas į oro uostą yra pagrindinis verslas. Parduoda nebenaujus automobilius. Automobiliai atgabenami į G. ir į individualią „JTL“ (J. ir T. L.) įmonę. Lengvuosius automobilius jie finansuoja, tačiau jų nelizinguoja. Į klausimą, ar pažįsta A. B. (jis gi, K. K.) parodė, kad jį pažįsta kaip K. K.. Nuo kada tiksliai jį pažįsta, negali pasakyti. Iš pradžių jie buvo „EUROPCAR“ atstovybė. Ponas K. K. ten buvo klientas. Kažkada jis pasirodė pas juos ir pateikė naujus dokumentus A. B. pavarde. Jis juos pateikė kitai darbuotojai, o ji vėliau apie tai informavo jį. A. B. gyvena kažkur Zygeno - Gaisvaido (Siegen-Geisweid) vietovėje. Įmonę su A. B. (jis gi, K. K.) sieja verslo santykiai. A. B. yra pirkęs automobilius. Kiek jų buvo ir kada tiksliai, jis negali pasakyti. „L. G.“ gyvuoja nuo 2010 m. Per tą laikotarpį jis nupirko gal dešimt lengvųjų automobilių. A. B. yra tarpininkavęs parduodant įmonės „(duomenys neskelbtini) G.“ automobilius. Norėtų pasakyti, kad tai, kad jis parduoda lengvuosius automobilius, nėra susiję su lizingo sutartimi. Tai sprendžiama, pvz. pagal lengvųjų automobilių nuvažiuotus kilometrus, užsakymų apimtis ir naujų transporto priemonių prieinamumą. Be to, jie nelizinguoja jokių transporto priemonių, nes tai nėra ekonomiška dėl automobilių ridos. Į klausimus, kam buvo parduoti automobiliai „VW Multivan Star“, ID (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“ E-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz“ V-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), ar jie buvo lizinguoti ir kada turėjo baigtis lizingo sutartys, parodė, kad iš esmės norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad jis automobilių nelizinguoja, bet juos, priklausomai nuo gamintojo, finansuoja. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), multivanai buvo parduoti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmens vardu L. K. jis nepažįsta. Atitinkamus dokumentus jis per kratą 2022-02-24 savo noru atidavė policijai. A. V. jis nepažįsta. Pardavimo sąskaita-faktūra yra tarp dokumentų, kuriuos jis 2022-02-24 perdavė policijai. Tai yra sąskaita-faktūra RE0309. Dėl automobilio „VW Multivan Star“, ID (duomenys neskelbtini), pardavimo pagal 22020-01-07 ir 2020-01-09 sąskaitas Nr. RE0309 parodė, kad žiūrint į jam pateiktus dokumentus, 2020-01-09 dienos sąskaita-faktūra yra išrašyta jų įmonėje. Pirmiausia sąskaita-faktūra buvo išrašyta įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaita-faktūra buvo anuliuota ir pakeista į sąskaitą-faktūrą A. V.. Abiejų sąskaitų-faktūrų data: 2020-01-09. Pagrindas toks, kad pono K. K. nupirktas autobusas nebegabenamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nes jį nupirko A. V.. Pakeitimą inicijavo ponas K. K.. Į klausimą, dėl kokių priežasčių 2020-01-07 sąskaitoje Nr. RE0309 nurodyta automobilio „VW Multivan Star“, ID (duomenys neskelbtini), kaina yra 13 000 Eur, o 2020-01-09 sąskaitoje Nr. RE0309 - 9 000 Eur parodė, kad nežino to fakto, kad „multivanui“ buvo išrašyta 13 000 Eur dydžio sąskaita-faktūra. Į klausimus, kas įmonės vardu išrašė 2020-01-07 ir 2020-01-09 sąskaitas Nr. RE0309, kam ir kokiu būdu jas pateikė, parodė, kad 2020-01-09 sąskaitą-faktūrą tikriausiai išrašė jis. Nėra tikras, tačiau, kadangi ponas K. K. buvo vienintelis kontaktinis asmuo, mano, kad sąskaitą-faktūrą pateikė jam. Į klausimą, kas pateikė pirkėjo duomenis 2020-01-07 ir 2020-01-09 sąskaitoms Nr. RE0309 išrašyti, parodė, kad duomenis pateikė ponas K. K.. Jis jam tai nurodė pateikdamas dokumentą. Negali pasakyti, kokį, tačiau sąskaitos-faktūros neišrašomos, nepatikrinus, kas bus jos gavėjas. Kai dabar dar kartą apžiūri sąskaitą-faktūrą RE0309, mato, kad joje yra įrašas, jog buvo pateikta ponios V. paso kopija. Į klausimą, kas įmonės vardu derino su pirkėju ir kokiu būdu derino automobilio „VW Multivan Starlin“, ID (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą, parodė, kad įmonės „JTL“ kontaktinis asmuo buvo jis. Derybos dėl pardavimo vyko įmonės patalpose (duomenys neskelbtini). Derybos dėl pardavimo vyko asmeniškai tarp jo ir pono K. K.. Už „multivaną“ buvo sutarta 9 000 Eur kaina, kurią K. K. sumokėjo grynaisiais. Į klausimą, kokiu būdu, kam ir kada minėtas automobilis pristatytas į Lietuvos Respubliką, kas užpildė automobilio „VW Multivan Starlin,“ ID (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 prekės gavimo patvirtinimą, parodė, kad jis turi „multivano“ pasiėmimo pažymėjimą. Jame įrašyta 2020-01-09 data, jis pasirašytas ir užantspauduotas. 2022-02-24 jį perdavė policijai. Kas transporto priemonę pasiėmė ir paskui ja išvažiavo, jis nebegali pasakyti. Tarp policijai perduotų dokumentų yra V. R. tapatybės kortelės kopija. Gali būti, kad jis yra asmuo, kuris atsiėmė automobilį, nes yra būtina iš anksto jiems pateikti atsiimančio asmens tapatybės kortelės kopiją. Ant kopijos yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Tačiau visai užtikrintai to negali pasakyti. Į klausimą, kas užpildė automobilio „VW Multivan Starlin“, ID (duomenys neskelbtini), 2020-01-09 prekės gavimo patvirtinimą, kas jį pasirašė, parodė, kad formuliarą, tikriausiai, užpildė jo žmona. Paprastai ji atlieka šituos darbus. Kas uždėjo antspaudą ir pasirašė, negali pasakyti. Kai palygini pono R. parašą ant tapatybės kortelės ir ant formuliaro, atrodo, kad jie galėtų būti identiški. Į klausimą, kas išrašė automobilio „Mercedes Benz E-Klasse“, ID (duomenys neskelbtini), 2019-07-25 sąskaitą Nr. RE0299, parodė, kad sąskaitą-faktūrą išrašė jis. Ją pateikė ponui A. B. asmeniškai. Į klausimą, kas įmonei pateikė pirkėjo duomenis sąskaitai išrašyti, parodė, kad ponas A. B.. Į klausimą, ar sąskaita Nr. RE0299 buvo taisyta parodė, kad sąskaita faktūra RE0299 nebuvo koreguojama. Į klausimą, kas įmonės vardu derino su pirkėju ir kokiu būdu derino automobilio „Mercedes Benz“ E-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą, parodė, kad pirkėjas vėl buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pardavimo su ponu K./B. susitarė asmeniškai jis. Sąskaita-faktūra buvo išrašyta 13 000 Eur. Juos ponas K./B. sumokėjo grynaisiais. Remiantis dokumentais, kuriuos perdavė policijai, automobilis buvo išgabentas į Lietuvą 2019 m. liepos mėnesį. Kokiu būdu tiksliai, negali pasakyti, tikriausiai juo išvažiavo. Kam automobilis buvo nuvežtas, jis negali pasakyti. Į klausimą, kas užpildė automobilio „Mercedes Benz“ E-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), 2019-12-17 prekės gavimo patvirtinimą, parodė, kad ant jam pateikto ir policijai perduoto gavimo pažymėjimo yra 2019-07-25 data. Jis pasirašytas ir užantspauduotas. Į klausimą, kas užpildė automobilio „Mercedes Benz“ E-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), 2019-07-25 prekės gavimo patvirtinimą, kas jį pasirašė ir kas uždėjo ant minėto gavimo patvirtinimo UAB "(duomenys neskelbtini)" antspaudą, parodė, kad šį formuliarą, sprendžiant iš rašysenos, užpildė jo žmona. Apie antspaudą ir parašą negali nieko pasakyti. Į klausimą, kas įmonės vardu išrašė automobilio „Mercedes Benz“ V-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), 2020-02-27 sąskaitą Nr. RE0312, parodė, kad jie anuliavo sąskaitą-faktūrą. Pranešimą apie anuliavimą, uždėjusi anuliavimo antspaudą, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu nusiuntė jo žmona. Tiesą sakant, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ norėjo pirkti tą lengvąjį automobilį. Kodėl taip neįvyko, jis negali pasakyti. Tada transporto priemonę pardavė rumunų įmonei „AMA Impex“. Į klausimą, kas įmonės vardu išrašė minėtą sąskaitą, kam ir kokiu būdu ją pateikė, parodė, kad ar originali sąskaita-faktūra RE0312 apskritai buvo kam nors pateikta jis negali pasakyti. Kad pirmuoju sąskaitos-faktūros gavėju buvo įrašyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tikriausiai taip nurodė ponas K. K./A. B., nors tiksliai to pasakyti negali. Kiek dabar prisimena, ponas K. K. norėjo transporto priemonę nupirkti kaip „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas. Jie išrašė atitinkamą sąskaitą-faktūrą. Kadangi ponas K. K. jiems daugiau nepaskambino ir nebuvo galima jam prisiskambinti, jis sąskaitą-faktūrą anuliavo ir transporto priemonę pardavė kitam. Pirkėjo duomenis pateikė ponas K. K.. Pirmasis pokalbis dėl pardavimo su ponu K. K. vyko asmeniškai arba telefonu. Jis to negaliai tiksliai pasakyti. Dėl automobilio „Mercedes Benz“ V-Klasse, ID (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo parodė, kad kaip jau daug kartų sakyta, transporto priemonė buvo parduota įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Rumunijoje ir ten išgabenta 2020 m. kovo mėnesį. Dar norėtų pasakyti, kad jis, iš esmės, už parduodamus lengvuosius automobilius neima avanso, nes jis negali pasakyti ir atmesti galimybės, kad tos transporto priemonės dar reikės jam pačiam, kad ji gali patekti į eismo įvykį ir negali žinoti, kokios būklės ji bus faktinio pardavimo metu. Ponas K. K. ar A. B. pas jį visada pasirodydavo kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas. Todėl, kad ponas K. K. kartą pas juos atvyko su ponu V. B., „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam ponas K. K. buvo teisėtas šios įmonės atstovas. Abu asmenys kalbėjosi lietuviškai. Pokalbį išvertė ponas K. K.. Kada pas juos buvo ponas V. B. jis negali pasakyti (4 t., 114-121 b. l.).

Iš liudytojo L. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019-07-25 automobilį „Mercedes Benz E 200 D“, Vin kodas (duomenys neskelbtini), pirko Vokietijoje, tikslaus adreso nežino. Minėtą automobilį pirko kaip nurodyta sutartyje iš „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus davė moteriai, todėl mano, kad sutartyje pardavėja nurodyta teisinga. Įsigydamas automobilį, minėtai moteriai padavė 15 000 Eur grynais pinigais. Pardavėjos kontaktų neturi jokių. Automobilio pirkimo metu dalyvavo ir vyras, kaip suprato minėtos moters sutuoktinis. Vyras buvo su akinukais, jo anketinių duomenų nežino. Tuo pat metu ir buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, ją galės pateikti. Asmenį vardu A. B. pažįsta. Su minėtu asmeniu susipažino 2019 m., kadangi jo kontaktai buvo nurodyti prie „Mercedes Benz E 200 D“ minėtos transporto priemonės pardavimo. Suprato, kad jis yra toks kaip tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Su A. B. juos sieja ne labai draugiški santykiai, kadangi jis jam liko skoloje 4 000 Eur, dėl automobilio pirkimo - pardavimo. Šiuo metu yra A. B. padavęs į teismą ir su juo nebendrauja. A. B. turi kontaktus, kiek žino jis turi įmonę „Baltijos autobusai“. Jo kontaktinis tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), kitas vokiškas Nr.: +(duomenys neskelbtini). A. B. visada prisistatydavo K.. Žino ir jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). K. K. yra tas pats asmuo, taip ir prisistatydavo. K. K. ir A. B. yra tas pats asmuo. Iš liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2021-06-13 duotų parodymų matyti, kad 2019 metų birželio mėnesį „auto.plius.lt“ internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą „Porsche“ automobilį, prie skelbimo buvo pridėtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas buvo pasivadinęs „K., Vokietija“. Pasiskambino nurodytu telefonu, vyras, kalbėjęs K. vardu, pasakė, kad automobilis Vokietijoje, kad automobilio į Lietuvą nevarys, kad pardavimas pervedimu per banko sąskaitą. Į visus klausimus dėl automobilio techninės būklės K. jam atsakė. Internete buvo kelios nuotraukos, paprašė K. atsiųsti daugiau „Porsche“ automobilio nuotraukų. „Porsche“ nuotraukas gavo per „WhatsApp“ programėlę iš K. numerio +(duomenys neskelbtini). Ir toliau su K. bendravo per „WhatsApp“ programėlę, jis rašė iš numerio +(duomenys neskelbtini) arba numerio +(duomenys neskelbtini). Su K. sutarė, kad atskrenda kartu su žmona žiūrėti „Porsche“ automobilio, sutarė dėl dienos, kada atskrenda į Dortmundą, jis pasisiūlė pasitikti oro uoste. Sutartą dieną Dortmundo oro uoste jį su žmona pasitiko K., jo „Toyota“ automobiliu pusantros – dvi valandas važiavo iki Siegen miesto. K. po kelionės pasiūlė pas jį pailsėti, atvyko pas K. į namus (duomenys neskelbtini) (K. adresą, mobilaus ryšio telefonų numerius turi susivedęs telefone). Porą valandų pabuvo K. namuose, buvo pavaišinti kava, arbata, K. supažindino su savo žmona. Su K. sutarė, kad rytoj iš ryto jis nuveš žiūrėti “Porsche“ automobilio, po ko K. savo automobiliu nuvežė jį su žmona viešbutį. Iš ryto K. nuvežė į automobilių aikštelę, atėjo automobilio pardavėjo atstovas (Porsche automobilį pirko iš įmonės), K. su pardavėjo atstovu kalbėjo vokiškai, ką norėjo apie automobilį sužinoti sakė K., jis pardavėjui vertė, o jam lietuviškai atsakydavo. Jis ir žmona vokiškai nekalba, nesupranta. „Porsche“ automobilis tiko, automobilį pagal kėbulo numerį pasitikrino per mokamą programėlę. „Porsche“ automobilį pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, padarė pavedimą. Dar atsimena, kad aikštelėje ilgai laukė, kol pavedimas pasiekė pardavėją. Viskas praėjo sklandžiai, K. automobiliu nuvežė išsiimti automobilio tranzitinius numerius. Už K. pagalbą jam nieko nemokėjo. Į Lietuvą grįžo su „Porsche“ automobiliu. K. pasirodė nuoširdus žmogus, pasakojo kad gyveno Lietuvoje, dabar su šeima sėkmingai gyvena Vokietijoje. Dar būnant Vokietijoje, pardavėjo aikštelėje K. parodė sidabrinį „Mercedes Benz“ C klasės automobilį, sakė, kad jis bus parduodamas, bet vėliau. Rinkos kaina tokio automobilio buvo 17 000 Eur, K. pasakė, kad parduotų už 11 000 Eur. Parodytu „Mercedes Benz“ C klasės automobiliu susidomėjo, planavo jį nupirkti žmonai. 2019 metų liepos mėnesį paskambinęs arba per „WhatsApp“ programėlę K. pasiūlė pirkti juodos spalvos „Mercedes Benz E 200 D“, kodas (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur (tai didesnis pagal klasę automobilis). K. siuntė šio automobilio nuotraukas per „WhatsApp“ programėlę, bet jų telefone neturi išsisaugojęs. Nusprendė pirkti ši automobilį pardavimui Lietuvoje, tuo pačiu jį domino sidabrinis „Mercedes Benz“ C klasės automobilis, ar nėra parduotas. Kiek pamena, kalbant ar susirašant su K., jis sakė, kad galės grįžti su abiem automobiliais. Į visus klausimus dėl šių automobilių techninės būklės atsakė K.. 2019-07-24, t. y. sutartą su K. dieną, jis su žmona atskrido į Dortmundą, kur vėl pasitiko K., vėl važiavo pas jį į namus, kiek pabuvo. Vakarop K. nuvežė į viešbutį, kuriame pernakvojo, o ryte savo automobiliu K. nuvežė į kitą automobilių aikštelę, įmonės pavadinimas „L.“. K. pasakojo, kad pats perka iš šios įmonės autobusus, nes turi įmonę Klaipėdoje „Baltijos autobusai“, kad Lietuvoje prekiauja autobusais. K. sakė, kad pažįsta įmonės „L.“ savininką, kad pagrindinis jo verslas keleivių pervežimas iš/į oro uosto, bet dar ir parduoda automobilius, kad versle jam padeda sūnus su žmona. Už „Mercedes Benz E 200 D“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo grynais pinigais pagal 2019-07-25 sutartį su S. G.. S. M.. Sumokėjo pagal sutartį 15 000 Eur. Kai mokėjo pinigus, buvo K., pardavėjas vyras ir jo žmona, vokiečiai. Su jais pakalbėjo apie automobilį angliškai, jie kiek tai mokėjo angliškai. K. ir tą kartą palydėjo iki tranzitinių numerių išsiėmimo vietos. Grįžus į Lietuvą, padavė skelbimą dėl „Mercedes Benz E 200 D“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo autoplius.lt, atsirado pirkėjas, pagal 2019-07-27 sutartį šį automobilį pardavė J. L.. „Mercedes Benz E 200 D“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo Vokietijoje metu arba jau būnant Lietuvoje, K. parašė per „WhatsApp“ programėlę, kad jau galima pirkti sidabrinį „Mercedes Benz“ C klasės automobilį, bet reikia avanso, kurį turi persiųsti jo įmonės buhalterei M. G., į jos asmeninę sąskaitą. Jis pasiteiravo, kodėl į buhalterės sąskaitą, K. pasakė, kad jam reikia padaryti pavedimą, kad viskas bus gerai. Į K. atsiųstą sąskaitą iš žmonos I. K. sąskaitos pervedė 3 500 Eur ir dar 500 Eur, bendrai pervedė 4 000 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad užstatas už automobilį, buvo nurodytas ir kėbulo numeris. Laukė iš K. žinutės, kada galės važiuoti pasiimti automobilio. Tada čia ir prasidėjo, kad tai jis serga, tai ligoninėje, tai atostogauja, po to prasidėjo karantino laikotarpis. Prašė K. grąžinti pinigus. Jis sakė, kad dar palauktų, maitino pažadais. Supratęs, kad sumokėtų pinigų neatgaus, per advokatą kreipėsi į teismą civiline tvarka, ieškove buvo jo žmona, bylą laimėjo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje e2-112-1067/2022 teismas priteisė žalą, advokato išlaidas. K. pavardės nežino, pavardės jis nesakė, kitais vardais K. neprisistatinėjo (2 t., 100-105 b. l.).

Iš liudytojo J. L. (J. L.) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. liepos mėnesį internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Mercedes Benz E 200 D“. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis buvo atgabentas iš Vokietijos ir Lietuvos Respublikoje neregistruotas, kaina buvo nurodyta 17 500 Eur. Skelbime buvo įkeltos automobilio nuotraukos, iš nuotraukų automobilis pasirodė idealios būklės, nedaužtas. Minėtas skelbimas labai sudomino, nes kaina tokiam automobiliui buvo labai patraukli, kadangi kituose skelbimuose panašių automobilio kainos buvo 7 000 – 8 000 Eur didesnės. Skelbime buvo nurodyti pardavėjo kontaktai - L. K. bei jo telefono numeris. Jis paskambino nurodytu numeriu, pardavėjas buvo Alytuje, todėl su juo susitarė, kad jis atvažiuos į Alytų apžiūrėti automobilio. 2019-07-27 su sūnumi V. L. nuvažiavo į Alytų, pas minėtą pardavėją į namus, adreso nežino, nes jis pasitiko degalinėje. Prie namų stovėjo minėtas automobilis „Mercedes Benz“ ir visureigis, modelio neatsimena (pardavėjas pasakė, kas visureigis yra jo nuosavas automobilis, jis buvo su lietuviškais registracijos numeriais). Kartu su sūnumi apžiūrinėjo „Mercedes Benz“ automobilį ir besikalbant su pardavėju jis pasakė, kad būnant komandiruotėje Vokietijoje pats atvežė minėtą automobilį. Automobilis buvo su tranzitiniais numeriais. Iš pardavėjo kalbos suprato, kad mašiną jis atvežė neseniai ir jie buvo jo pirmi klientai. Paklausus jo dėl minėtam automobiliui patrauklios kainos, jis atsakė, kad yra didelė automobilio rida - apie 300 000 km. Nusprendė patikrinti automobilį VĮ Regitra, Alytuje, ar jis nėra pavogtas. Patikrinus automobilį, jo dokumentacija (dokumentai buvo vokiški) buvo tvarkinga, automobilis nepaieškomas. Nusprendė pirkti automobilį, grįžo pas pardavėją namo ir namie sumokėjo 16 000 Eur grynais. Pardavėjas surašė transporto priemonės prikimo - pardavimo sutartį bei kartu su kitais automobilio dokumentais vokiečių kalba, jam atidavė. Su visais automobilio dokumentais grįžo į Vilnių ir 2019-07-29 užregistravo automobilį savo vardu. Šiuo automobiliu naudojasi iki šiol. A. B. nepažįsta. Taip pat asmens vardu K., kuris būtų susijęs su minėtu automobiliu nepažįsta. Pardavėjas prisistatė L. ir pirkimo pardavimo sutartis taip pat buvo surašyta L. K. vardu (2 t., 119-121 b. l.).

Iš liudytojos A. V. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad panašiai prieš metus ji pirko automobilį „Volkswagen Multivan Starline“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tikslios datos pasakyti negali, neprisimena. Automobilio pardavėjo nežino nei vardo nei pavardės, tai buvo vyriškis, ji suprato, kad tai vokietis, nes jis kalbėjo vokiškai, ji pati vokiškai nekalba ir kalbos nesupranta. Su juo kalbėjo E. G.. Todėl jokių pardavėjo duomenų nei kontaktų ji nežino. Kiek automobilis kainavo, ji nepamena, negali įvardinti sumos, bet gali būti, kad suma buvo iki 13 000 Eur, tiksliai negali pasakyti. Pinigus tam vyriškiui mokėjo E. G., ji buvo tik šalia. Automobilio pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta buvo, ji ją pasirašė. Tačiau nėra jos išsaugojusi, todėl pateikti negali. Turėjo kažkokius automobilio dokumentus, bet kokius, tai įvardinti negali, nes ji nesigaudo tuose užsienietiškuose automobilių dokumentuose. Atvykus iš Vokietijos į Lietuvą, ji norėjo registruoti tą automobilį Regitroje ir tada apsižiūrėjo, kad trūko kažkurio dokumento. Ji galimai tą dokumentą pametė, nes niekur jo nerado. Tada kreipėsi į Regitrą, kur buvo surašyta užklausa į Vokietiją dėl to dingusio dokumento kopijos ir, gavus tą dokumento kopiją, Regitroje buvo registruotas minėtas automobilis jos vardu. Tuo automobiliu važinėjo apie kelis mėnesius ir jį pardavė įmonei, kurioje dirba vadybininke - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo sumokėti jai įmonės grynais pinigais, buvo surašytas kasos pajamų orderio kvitas, jį turėjo ir įmonė ir ji, tačiau ji tokių dokumentų nesaugo, o be to, jau praėjo daugiau nei metai, todėl jo pateikti negali, nes neturi, reikėtų prašyti įmonės. A. B. ji nepažįsta, net nenutuokia kas per žmogus galėtų būti. Apie jį nieko pasakyti negali. K. K. taip pat nepažįsta, net nenutuokia kas tai galėtų būti, apie jį taip pat nieko pasakyti negali (3 t., 10-12 b. l.).