Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis S. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 5 d. pradėjo dirbti bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Į šias pareigas paskyrė bendrovės vienintelė akcininkė L. L.. Dėl priėmimo į darbą tarpininkavo geras pažįstamas A. L., kuris realiai ir pasiūlė tapti direktoriumi. Sakė, kad Lilijana ieško patikimo žmogaus, kuris galėtų vadovauti jos įsteigtai įmonei. L. L. susitikimo metu sudarė patikimo žmogaus įspūdį, žinojo, kad ji vadovauja unijai, turi aukštąjį išsilavinimą, yra patikrinta Lietuvos Banko, todėl jos ketinimai dėl bendrovės veiklos jokių įtarimų nesukėlė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla turėjo būti pramogų ir poilsio organizavimo, sporto klubo veikla. L. L. nurodė, kad bendrovė ketina statyti sporto klubą kaimiškoje vietovėje, o jo statyboms gauti Europos Sąjungos fondų finansavimą. L. sakė, kad sporto klubą pradės statyti savo asmeninėmis lėšomis, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai patikrinus atliktus darbus ir patvirtinus projekto įgyvendinimą, tos lėšos bus kompensuotos. 2011 metais, darbo pradžioje, L. L. pasakė, kad reikia padidinti įstatinį bendrovės kapitalą, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra neskirs lėšų bendrovei, kuri neturi nuosavų lėšų. Kreditų unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), L. L. pateikė pasirašyti kasos pajamų orderį LVSP Nr. 01 130 000 Lt sumai, kuriuo ji, kaip akcininkė įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, įstatinio kapitalo didinimui. Jam paklausus, ar ji realiai turi tokią sumą pinigų, atsakė, kad tiek pinigų turi ir jie laikomi unijos patalpose esančiame seife, tačiau nei seifo, nei pinigų neparodė. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku suprato, kad tie pinigai turėjo būti pas jį, tačiau bendrovė neturėjo ofiso, o jis neturėjo galimybių tokią sumą laikyti grynais. Šiame kasos pajamų orderyje pasirašė jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas ir L. L. (S.), kaip pinigus įmokantis asmuo. Tuo metu bendrovė buhalterio neturėjo, todėl, pasirašęs kasos pajamų orderį, jį paliko L. L.. Jis nežino, kas realiai tuo metu tvarkė buhalterinę apskaitą ir ar apskirtai ji buvo vedama. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta buhalterė, kurios nei vardo nei pavardės nežino, ji ir tvarkė apskaitą. Su ja nebendravo, ją surado L. L., jo nuomone, darbo sutartį pasirašė kartu su jam pateikiamais pasirašyti dokumentais. Projekto rengimo darbuose jis nedalyvavo, tik pasirašydavo reikalingus dokumentus, kuriuos paduodavo L. L. ar V. S.. Buvo sakoma, kad realus darbas prasidės tuomet, kai bendrovė pradės vykdyti sporto klubo statybas, kurias ir turės kontroliuoti, todėl L. L. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti bendrovę daugelyje institucijų. Realiai, nors ir buvo kasininkas, grynųjų bendrovės pinigų nevaldė, jokių piniginių mokėjimų grynais pinigais neatlikinėjo, nes grynaisiais pinigais nedisponavo, juos turėjo turėti L. L.. Grynųjų pinigų iš L. L. niekada negavo, jų niekam nemokėdavo ir į bendrovės banko sąskaitą neįnešinėjo. 2015 metais, vasaros pradžioje L. L. pareiškė, kad jai turės grąžinti pinigus, kurie liko kasoje, tačiau jis priminė, kad tų pinigų nebuvo, jis jų neturėjo. Kažkuriuo metu L. L. lygtai norėjo geranoriškai uždaryti įmonę ir sumažinti tą įstatinį kapitalą, tačiau taip neįvyko ir dėl to jis kreipėsi į teisėsaugą (4 t., b.l. 132-133).

Liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta maždaug 2011 metais. Ji buvo šios įmonės steigėja ir turėjo 100 procentų šios bendrovės akcijų. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas S. Š., kurį pasiūlė A. L., kuris nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, šią bendrovę finansavo pinigais ir norėjo turėti savą direktorių. Į bendrovę per du kartus buvo įneštas įstatinis kapitalas, kurio pirmoji privalomoji dalis buvo 10 000 litų (2896,20 Eur), šie pinigai buvo jos. Vėliau įstatinis kapitalas buvo padidintas dar 130 000 litų (37 650,60 Eur). Šiuos pinigus į bendrovės kasą ji įnešė savo vardu kaip akcininkė, tačiau realiai šie 130 000 litų (37 650,60 Eur) buvo A. L. ir jie buvo saugomi pas jį namuose. Tarp jos ir A. L. joks dokumentas dėl tų 130 000 litų (37 650,60 Eur) surašytas nebuvo. S. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas, nebūtų pasirašęs kasos pajamų orderio dėl 130 000 litų (37 650,60 Eur) gavimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, jei A. L. nebūtų garantavęs, kad tie pinigai yra jo ir kad jis juos saugos pas save namuose. Nurodė, kad ir ji turėjo tokią sumą pinigų, tačiau įstatinio kapitalo didinimo pinigus davė A. L., nes bendrovė turėjo iš jos nupirkti sklypą, kuriame turėjo būti vykdomas projektas už Europos Sąjungos pinigus. Viskas buvo daroma šeimyninių ryšių pasitikėjimo pagrindu. Ji, kaip bendrovės akcininkė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekte, pagal „Kaimo plėtros programą“ dalyvavo tik tiek, kiek tai buvo susiję su žemės dokumentų tvarkymo darbais, nes buvo reikalinga keisti žemės paskirtį, atlikinėti kitus formalumus. Projektas ES lėšų gavimui buvo rašytas dėl nedidelio sporto klubo statybos kaimo vietovėje, jai priklausančiame žemės sklype, esančiame M. kaime. Projekto kūrimą atlikinėjo asmuo, kurio pavardės nepamena. Tas asmuo atliko projekto dokumentinę ir techninę dalis. Visų dokumentų tvarkymu rūpinosi S. L. kartu su V. M., kuris buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojas. Kiek jai yra žinoma, šiam asmeniui S. L. galimai sumokėjo apie 60 000 litų (17 377,20 Eur), tam kad projektas sėkmingai gautų finansavimą. S. L. pinigus davė A. L.. Dokumentus dėl paramos gavimo į Nacionalinę mokėjimų agentūrą nuvežė ji, tačiau šiuo projektu realiai nesidomėjo. Jos interesas buvo tas, kad būtų nupirkti žemės sklypai ir kad ji galėtų atsiskaityti su banku, iš kurio buvo imta paskola sklypams pirkti. Prieš parengiant projektą dėl ES lėšų gavimo, jai, S. Š. ir S. bei A. L. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo turėti nuosavų lėšų, tik tada gali pretenduoti paramos gavimui. Dėl šios priežasties ir buvo atliktas įstatinio kapitalo didinimas A. L. pinigais. Vėliau A. L. turėjo tapti šios įmonės akcininku ir tokiu būdu būtų atsiėmęs realiai savo įneštus pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl paramos skyrimo buvo patenkintas ir įmonei buvo skirta apie 680 000 litų (196 941,61 Eur), tačiau realiai šie pinigai nebuvo bendrovei pervesti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepradėjo vykdyti projekto. 2015 m. rudenį nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduoti, nes ji negalėjo įgyvendinti pagrindinio savo tikslo, tai yra sporto klubo statybų. Vėliau įvyko konfliktas su įmonės direktoriumi dėl finansinės atskaitomybės bei dokumentų atsiėmimo, kurie buvo reikalingi likvidatorei, tačiau S. Š. su ja ir likvidatore L. A., vėliau D. J. nekontaktavo, problemų susijusių su bendrovės likvidavimu nesprendė. 2015 metais maždaug 52 000 litais (15 060,24 Eur) buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas praėjusių metų nuostolių sąskaita. Jos žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje turėjo būti apie 87 000 litų (25 196,94 Eur), šie pinigai realiai turėjo būti pas A. L., kuris kaip minėjo, įnešė 130 000 litų (37 650,60 Eur) (1 t., b.l. 141-142).

Liudytojas S. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. L. ir V. S. norėjo statyti sporto kompleksą, o šiam projektui įgyvendinti ketino gauti ES lėšas. Sporto kompleksas turėjo būti statomas ant L. L. priklausančios žemės M. kaime. Projekto įgyvendinimui buvo įkurtos dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė L. L. kartu su V. S.. Jis realiai su šiomis įmonėmis nebuvo susijęs, jose nedirbo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomose sporto centro statybose kažkiek prižiūrėjo statybos darbus. Teigia, kad 2014 m. kovo 18 d. „Patikslinimą dėl kreditavimo“ pagal kurį ketino paskolinti 545 000 Lt (157 842,91 Eur) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pasirašyti L. L., nes bendrovei buvo reikalingos nuosavos lėšos, kad galėtų pretenduoti į ES lėšų paramą. Šį dokumentą parengė L. L., o jis pasirašė. Tuo metu realiai tiek lėšų neturėjo, tačiau per visą laikotarpį tokią pinigų sumą buvo uždirbęs. L. L. sakė, kad realiai šių pinigų skolinti nereikės, reikalingas tik dokumentas dėl finansavimo šaltinių. Ji neaiškino iš kokių lėšų ketino statyti šį objektą, aiškino, kad statybininkai yra jos pažįstami ir jie pastatys objektą, o tik po to su jais atsiskaitys. Nurodė, kad V. M. pažįsta seniai, tačiau su juo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamą projektą tikrai nekalbėjo, jo nieko neprašė. S. Š. pažįsta, tačiau nežino, kas jį sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo tėvai apie L. projektus žinojo daugiau, nes jie su L. L. apie tai bendravo, jis į tai visiškai nesikišo. Teigia, kad iš savo tėvo A. L. grynųjų pinigų, skirtų kokiai nors veiklai susijusiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis niekada neėmė, nesiskolino. Su L. L. niekada nesikalbėdavo apie tai, kiek jai reikia pinigų šiems jos projektams įgyvendinti. Ji niekada nesakė, kad vienoje ar kitoje įmonėje didina įstatinį kapitalą ar kitaip įneša turimas pinigines lėšas. Šeimoje buvo taip, kad jis uždirbdavo pinigus, o ji kurdavo šeimos ateitį, vykdydavo tuos projektus ir sakydavo, kad jam į tai nereikia kištis (1 t., b.l. 145-146).

Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 metų sausio iki 2014 metų gruodžio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Jos darbo funkcijos buvo apskaitos tvarkymas, t. y. sąskaitų suvedimas, atlyginimų skaičiavimas. Darbo buvo labai mažai, nes įmonė faktiškai veiklos nevykdė. Pirminius dokumentus atveždavo direktorius Sergejus. Pagrinde bendraudavo su juo. Ji pildydavo kasos dokumentus - kasos išlaidų orderius dėl atlyginimų išmokėjimo bei kasos išlaidų orderius, kai pamatydavo, kad yra papildyta bendrovės banko sąskaita. Orderį išrašydavo tą pačią dieną, kai būdavo atliktas grynųjų pinigų įnešimas į banko sąskaitą. Ji grynųjų pinigų nevaldė ir nežino, kas juos valdė. Grynųjų pinigų niekada nematė, o pagal dokumentus matė, kad direktorius į banką įnešdavo grynuosius pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo L. L., su kuria susipažino, kai buvo pasiūlytas darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbą pasiūlė dukra A. K., kuri iki jos tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Su L. L. nebendravo, tik L. L. prašė S. neduoti bendrovės dokumentų, nes jie tuo metu pykosi. Sergejus taip pat prašė neduoti dokumentų L. Atlyginimo už darbą gaudavo labai mažai, nes darbo buvo nedaug. Atlyginimą pagrinde išmokėdavo direktorius S., tačiau kartą, kai atvyko pasiimti dokumentų, išmokėjo ir L. 2013 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 11-38, pagal kurį S. Š. išduoti 20 100 Lt (58 213, 62 Eur) banko sąskaitos papildymui, ties įrašu vyriausiasis buhalteris yra jos parašas. Realiai tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą dar tvarkė jos dukra A. K. (1 t., b.l. 150-152).

Liudytojas L. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metais dėl paskolos gavimo iš unijos bendravo su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadove L. S.. Bendravimo metu, galimai pamačiusi, kad jis baigęs „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokslus, ji pasiūlė prisidėti prie projekto, kuriuo buvo kuriamas sporto klubas Klaipėdos rajone. Tais pačiais metais, neužilgo, po pokalbio su L. buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprisimena, kas konkrečiai priėmė į darbą. Įmonės direktorius buvo vyriškis, tačiau nei vardo, nei pavardės nepamena. Realiai tuo metu turėjo kitą darbą, o darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labiau orientuotas į ateitį, t. y. realus darbas būtų prasidėjęs bendrovei pastačius sporto klubą. Jis, susitikęs su L. S., padėdavo planuoti būsimo sporto klubo veiklą, teiktinas paslaugas ir taip toliau. L. S. sakydavo, kad ieško investuotojų, kas galėtų investuoti pinigines lėšas į šio sporto klubo statybas, tačiau neminėjo konkrečių investuotojų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius susitikimuose su L. nedalyvaudavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo, su šios įmonės direktoriumi bendravo dėl darbo sutarties nutraukimo. Įmonės buhalterė, kurios pavardės nepamena, dirbo kolegijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo simbolinis, kadangi jokio realaus darbo dar nebuvo. Atlyginimas buvo išmokamas grynais pinigais, jį išmokėdavo L. S.. Išmokant atlyginimą ji duodavo pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. Teigia, kad daugiau jokių piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)", išskyrus atlyginimą, negavo, jokių pinigų neįnešinėjo. Dėl šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimo nebendravo su jokiais asmenimis, išskyrus Lilijaną. Iš darbo išėjo savo noru, nes baigėsi darbo sutartis su pagrindine darboviete, o dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo kreiptis į darbo biržą (1 t., b.l. 165-166).

Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. L. kartu su V. S. buvo įkūrusios kelias įmones, iš kurių viena buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kita UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės turėjo statyti sporto turizmo centrą Mazūriškių kaime, Klaipėdos rajone. Šiam projektui įgyvendinti šios abi bendrovės ketino gauti pagal parengtus projektus ES lėšų paramą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramą buvo gavęs ir dalis tos paramos šiai bendrovei buvo išmokėta, todėl bendrovė buvo pradėjusi statybas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo niekas nesiejo, jis nebuvo šios bendrovės akcininku ar darbuotoju bei neprisidėjo prie šios bendrovės įkūrimo ir veiklos. Nurodo, kad L. L. jo prašė surasti patikimą žmogų, kuris nevogtų ir galėtų būti šios bendrovės direktoriumi, todėl jis pasiūlė savo draugą S. Š.. Sergejui tapti direktoriumi pasiūlė jis, tačiau to prašė L. L.. Jam paaiškino, kad yra nauja kompanija, kuri ketina pastatyti sporto centrą ir baigus jis turės tikrai gerą darbą. Mano, kad dėl to jis ir sutiko tapti įmonės direktoriumi. L. L. neskolino 130 000 litų (37 650,60 Eur) įstatinio kapitalo didinimui ir apie tai nieko nežino, nes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis visiškai nebuvo susijęs, neatlikinėjo jokių veiksmų dėl dokumentų ar kitokių reikalų tvarkymo. Kartais L. L., kartu su jo sūnumi (jos vyru) jis duodavo pinigų įvairiems jų reikalams, be to, gali būti, kad skolino L. L. apie 30 000 litų (8688,60 Eur), tačiau visi šie pinigai nebuvo susiję su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo jokios kalbos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimą, nes L. L. niekada neturėjo pinigų, viskas buvo tik ant popieriaus surašoma. S. Š. sakė, kad yra pasirašęs kasos pajamų orderį dėl to įstatinio kapitalo didinimo, tačiau nurodė, kad jis tikrai tų pinigų negavo, jų L. L. tikrai neturėjo. Apie tai, kad Š. pasirašė ant kasos pajamų orderio jis sužinojo, kai kartu su S. Š. nuvyko pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę, kuri parodė kasos pajamų orderį (1 t., b.l. 169-170).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017 m. kovo 10 d. buvo apžiūrėti: 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis LVSP Nr. 01, 2011 m. gruodžio 30 d. paprastasis vekselis, 2011 m. gruodžio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas (1 t., b. l. 128-133).