Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-487/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
1S-231-487/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
J. P.
Byla Nr. 1S-231-487/2017
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14., 2.14.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 MGL (753 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį J. P. paskirta galutinė 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. P. bausmę pradėjo atlikti 2013 m. rugsėjo 26 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 26 d. Nuteistasis J. P. ½ bausmės dalį atliks 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu nuteistasis J. P. nuo 2017 m. vasario 27 d. perkeltas į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. 59-73 taikyti J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam neatlikus 4 metų 6 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P., tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad J. P. atlieka bausmę už 2 nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena - sunkus nusikaltimas. Didelė jam paskirtos bausmės dalis nėra atlikta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Lygtinio paleidimo komisijos narių atskirąja nuomone, kad J. P. dar labai trumpą laiką yra Pusiaukelės namuose. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistąjį siūloma paleisti lygtinai, nesuėjus ½ bausmės termino, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėn.) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad Komisijos narių nuomonė dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nebuvo vieninga, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį dėl atsisakymo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73 ir patvirtinti šį nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nustatant baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK.

Nuteistasis skunde nurodė, kad jis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Iki nusikaltimo padarymo dirbo, rūpinosi šeima. Supranta ir suvokia sukeltas padaryto nusikaltimo pasekmes, t. y. padarytą žalą visuomenei, artimiesiems, sau ir valstybei, bei dėl to labai gailisi. Bausmės atlikimo metu jis gydėsi dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, suvokė paties sukeltus neigiamus padarinius bei nusikaltimo padarytą žalą, padarė atitinkamas išvadas. Bausmės atlikimo metu nėra vartojęs nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, tai ketina daryti ir ateityje. Nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja ne tik su šeimos nariais, bet ir draugais, kurie jį palaiko ir skatina laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Jis geba analizuoti ir įvertinti savo poelgius ir įpročius, suicidinių ar auto agresyvių ketinimų neturi, nėra naudojęs smurto, ketina įgyvendinti savo tikslus, kuriuose nėra vietos nusikalstamai veikai bei teisės pažeidimams. Programų vykdymas pasiteisino, jis pasitaisęs ir pasiruošęs neizoliuotam gyvenimui visuomenėje. Tolimesnius ateities tikslus sieja su darbine veikla, namų ūkio puoselėjimu bei pagalba šeimai ir pilnaverčiu dalyvavimu šeimoje. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminuojančių nuostatų neturi, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, laikosi nustatyto režimo reikalavimų, nuobaudų neturi, supranta poreikį turėti visų pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Yra entuziastingas, taktiškas, su pusiaukelės namų darbuotojais ir nuteistaisiais elgiasi mandagiai, nekonfliktuoja. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas 3 kartus. Dalyvavo daugybėje programų, dirba, turi aukštesnįjį išsilavinimą, techniko-elektriko kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes. Dirbdamas gauna atlyginimą, 38 eurus maistpinigių, sugeba valdyti savo lėšas. Santykiai su šeima išlikę, bendrauja su sūnumi, sugyventine, tėvais, seserimi. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) pas savo motiną.

Nuteistasis J. P. sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, t. y. sutinka su pačiomis griežčiausiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis lygtinio paleidimo atveju ir būtų ypatingai prižiūrimas. Atlikus jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jis priklauso žemai rizikos grupei – 17 balų. Iki šios bausmės nebuvo teistas, atlieka bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose.

Nuteistojo nuomone, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu yra argumentuotas ir pagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymo tvirtinti nutarimą esminis motyvas yra neatliktos bausmės laikas bei bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, neužtikrinimas. Šį motyvą nuteistasis vertina kritiškai, kadangi aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o taikant jam lygtinį paleidimą, būtų pasiekti bausmės tikslai ir jis būtų adekvačiai nubaustas bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodė, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinami ne vien bausmės tikslai, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Lygtinio paleidimo netaikymas tik dėl to, kad yra padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį jau yra paskirta adekvati itin griežta bausmė, prieštarauja baudžiamosios politikos principams bei tikslams. J. P. pilnai suvokė savo padaryto nusikaltimo sukeltas pasekmes, padarytą žalą, kaltę pilnai pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Prašo teismo leisti jam tęsti bausmės atlikimą taikant jam pačias griežčiausias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK, neatskiriant jo nuo gyvenimo su šeima.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo J. P. skundą, su skundu susijusią medžiagą bei susipažinusi su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad J. P. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, kur numatyta, jog nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ir jo prašymas paduotas ne anksčiau nei likus 9 mėnesiams iki kol bus atlikta pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija 2017 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo, nepaisant dviejų komisijos narių atskirųjų nuomonių, prašė teismo taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą. Komisijos nariai, pareiškę savo atskirąją nuomonę dėl netikslingumo šiuo metu J. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, grindė tuo, kad nuteistasis nėra pilnai pasirengęs laisvei, neseniai perkeltas atlikti bausmę į Vilniaus pusiaukelės namus, yra dar likusi didelė neatlikta bausmės dalis, nuteistasis neseniai pradėjo dirbti laisvėje, nėra pilnai apsipratęs su buvimu Pusiaukelės namuose.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės vadovavosi šiais Komisijos narių argumentais, jog didelė paskirtos bausmės dalis neatlikta, nuteistasis dar labai trumpą laiką yra Pusiaukelės namuose. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad J. P. nuteistas už sunkią nusikalstamą veiką, kurios pasekmė – itin neigiami padariniai daugeliui šeimų, kadangi jomis padaroma didelė žala visuomenei, šeimoms, padedama plisti narkomanijai. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pavojingą nusikaltimą padarė, būdamas brandaus amžiaus, kai vertybinės nuostatos jau susiformavusios, turėdamas pilnai suvokti savo veiksmų ilgalaikes pasekmes kitiems asmenims, todėl nusprendė, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo J. P. padaryta nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pavojingos visuomenei, šiomis nusikalstamomis veikomis, t. y. platindamas narkotines medžiagas bei pats jas vartodamas, J. P. darė žala tiek sau pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad J. P. už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme 8 metams 2 mėnesiams, kurios beveik pusę jau yra atlikęs. Atkreiptinas dėmesys, kad J. P. iki šių nusikalstamų veikų padarymo dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinosi šeima. Nusikalstamų veikų padarymas galimai buvo įtakotas susiklosčiusios asmeninės situacijos dėl sūnaus mirties. Asmuo nusikalstamas veikas padarė, būdamas brandaus amžiaus (46 metų), iki šių nusikalstamų veikų nebuvo teistas, kas rodo, jog jis anksčiau nebuvo linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nusikalto pirmą kartą, už ką buvo griežtai nubaustas. Atlikus jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jis priklauso žemai rizikos grupei – 17 balų. Iš J. P. asmens bylos matyti, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas tris kartus, pilnai suvokė narkotikų žalą. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo fiksuotas narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo faktas. J. P. dėl alkoholio problemų gydėsi, reguliariai dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose. Jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su šeimos nariais ir draugais. Su Pusiaukelės namų administracija ir kitais nuteistaisiais bendrauja mandagiai, nekonfliktuoja. Atlikdamas bausmę, jis dar įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes. Pataisos namuose dirbo bibliotekoje tvarkiniu, jį perkėlus į Pusiaukelės namus, nuo 2017 m. kovo 9 d. pradėjo dirbti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Lygtinio paleidimo atveju J. P. gyventų pas savo motina (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto Nr. 8-968 matyti, kad intensyvi priežiūra nuteistajam J. P. gali būti taikoma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. P. lygtinio paleidimo klausimą, nepakankamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keistis. Nors J. P. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis išties yra nemaža, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį J. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis, elgesį bausmės atlikimo metu, daromą pažangą, neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimą, ne tik į J. P. deklaruojamą norą pasikeisti, bet ir realias pastangas keistis ir integruotis į visuomenę, jo norą dirbti (dirbo tiek pataisos namuose, tiek ir perkeltas į Pusiaukelės namus), į nuteistojo J. P. išreikštą norą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. P. yra pilnai suvokęs savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, padaręs atitinkamas išvadas, šiuo metu jau yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Taigi, visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad J. P. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet yra ir faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad šiuo metu J. P. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra pasiekti. Be to, yra pasiekti ir kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, tokie, kaip siekis sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nes nėra pagrindo matyti, jog J. P., būdamas tik vieną kartą teistas, atlikęs beveik pusę jam atliktos bausmės, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, vėl darys naujas nusikalstamas veikas, juolab, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (17 balų).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nuteistojo J. P. skundo argumentais, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinami ne vien bausmės tikslai, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Taigi, lygtinio paleidimo netaikymas tik dėl to, kad yra padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį jau yra paskirta adekvati itin griežta bausmė, prieštarauja baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Kadangi J. P. pilnai suvokė savo padaryto nusikaltimo sukeltas pasekmes, padarytą žalą, kaltę šiuo metu pripažįsta visiškai, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, teistas vieną kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra taip pat pasiektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73, ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos siūlymus, J. P. tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą. Tai mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, palengvintų nuteistojo integraciją į visuomenę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarime pateiktas siūlymas nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, padės J. P. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme ir greičiau integruotis į visuomenę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73, ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 59-73 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuteistajam J. P. (J. P.) intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėGintaras DzedulionisAlenas Piesliakas