- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- I-886-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00368-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- Linai Strazdienei, L. S.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) viršininko pavaduotojo, einančio viršininko pareigas, 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei L.S.“ (toliau – ir Įsakymas) (2-6 b. l.). Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėja nevykdė 2015 m. vasario 25 d. Anykščių rajono policijos komisariato(toliau - ir Anykščių r.PK) Viešosios policijos skyriaus(toliau – ir Viešosios policijos skyrius, ir VPS) Prevencijos poskyrio (toliau – ir Prevencijos poskyris, ir PP) nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos aptarimo protokolo Nr. 89-P1-51 (toliau – ir Protokolas) nutarimo 6 punkto reikalavimo, pagal kurį kiekvieną pirmadienį elektroniniu paštu pareiškėja turėjo pateikti darbo su nepilnamečiais planą, penktadienį – ataskaitą apie plano įvykdymą Prevencijos poskyrio viršininkei K. S. Akcentavo, jog minėtoji aplinkybė buvo nurodyta tarnybinio patikrinimo išvados 1 ir 2 dalyse, kuriose išdėstoma vadovų tarnybinių pranešimų turinys, tačiau toliau šis pažeidimas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamas. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra nurodyta, ar minėtasis pažeidimas pasitvirtino, ar ne, ar buvo nustatyta jos kaltė ir ar dėl jo skiriama nuobauda. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir dėl to, kad pareiškėja neįtraukė į vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą pranešime dėl tarnybinio nusižengimo įvardintus vaikus bei neužpildė šių vaikų apskaitos kortelių. Pareiškėjos nuomone, nei Įsakymas, nei tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, nesuteikia aiškumo, už kokius tarnybinius nusižengimus yra baudžiama pareiškėja, bei užkerta kelią jai pasinaudoti teisine gynyba. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad pareigos sudaryti vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą nenumato nei Prevencijos poskyrio specialisto pareigybės aprašymas, nei Viešosios policijos prevencijos padalinio specialisto (nepilnamečių reikalų policijos pareigūno) tarnybinės veiklos aprašas, patvirtintas 2009m.gruodžio 1d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-893 (toliau – ir Aprašas). Ji teigė, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukti, o taip pat nutarimus dėl administracinių nuobaudų skyrimo priima įvairūs Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai. Nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukti nepilnamečių vaikų atžvilgiu tvirtina Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas ar Prevencijos poskyrio viršininkė, todėl pareiškėja gali neturėti duomenų, kad jos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančio nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra priimti paminėti sprendimai. Todėl pareiškėja teigia, kad pagal Aprašo 27 punktą, bendrą vaikų, kurių elgesiu domisi policija, apskaitą tvarko pareigūnas, vadovaujantis nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų poskyriui ar grupei, o nagrinėjamu atveju, kai Anykščių r. PK nėra nepilnamečių reikalų pareigūnų poskyrio ar grupės, vadovaujantis Aprašo 10 punktu tokią pareigą turėjo Prevencijos poskyrio viršininkė K. S.. Taigi, pareiškėja mano, kad teisės aktais jos neįpareigojus sudaryti vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą, tokį bendrą sąrašą(apskaitą) pagal teisės aktus turėjo sudaryti Prevencijos poskyrio vadovė, kuri taip pat turėjo pavesti pareiškėjai stebėti į jį įtrauktus jos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančius vaikus ir pildyti į sąrašą įtrauktų nepilnamečių vaikų apskaitos korteles. Pareiškėja nepripažįsta padariusi jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą. Be to, pareiškėja teigia, kad ji nuo 2015m.gegužės 11d. iki 2015m. liepos 16d. Prevencijos poskyrio viršininkei elektroniniu paštu neteikė darbo su nepilnamečiais planų ir ataskaitų apie planų įvykdymą, nes objektyviai negalėjo atlikti visų darbų, todėl nėra jos kaltės. Pareiškėja paaiškino, kad minėtu laikotarpiu dėl kolegės atostogų dirbo viena visoje Anykščių rajono teritorijoje, todėl jos darbo krūvis buvo ypatingai didelis. Per šį laikotarpį pareiškėja dalyvavo 7 prevenciniuose renginiuose, surašė 23 administracinio teisės pažeidimo protokolus, priėmė 8 nutarimus nepradėti administracinės teisenos; ištyrė 25 medžiagas dėl galimai padarytų nusikaltimų. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda vertintina kaip asmeninis persekiojimas, pagrįstas nepavykusiais bandymais pareiškėją nubausti anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėja prašo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (21-24 b. l.). Paaiškino, kad Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas V.P. 2015 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tikslinant Prevencijos poskyrio viršininkės K.S. 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad vaikai, kurių elgesiu turėtų domėtis policija, nėra įtraukti į vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą; dėl šių vaikų buvo neužpildytos policiją dominančių vaikų apskaitos kortelės. Prevencijos poskyrio viršininkė K. S. 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėja nevykdė Aprašo 24.12 punkto, pagal kurį turėjo įtraukti vaikus į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą ir užpildyti policiją dominančių vaikų apskaitos korteles. Taip pat nurodė, jog patikrinus kitų vaikų, įvykdžiusių nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus, korteles, buvo nustatyta, kad jos neužpildytos. Minėtieji vaikai taip pat nebuvo įtraukti į linkusių nusikalsti ir delinkventinio elgesio nepilnamečių sąrašus. Toks sąrašas pagal 2015 m. vasario 25 d. Protokolo Nr. 89-P1-51 nutarimą turėjo būti pateiktas Prevencijos poskyrio viršininkei el. paštu iki 2015 m. kovo 1 d. ir atnaujinamas iki kiekvieno mėnesio 30 d. Be to, pareiškėja nevykdė ir Protokolo Nr. 89-P1-51 nutarimo 6 punkto, kuriuo buvo įpareigota 2015 m. kiekvieną pirmadienį el. paštu Prevencinio poskyrio viršininkei pateikti savaitės individualaus darbo su nepilnamečiais planą, o kiekvieną penktadienį – savaitės veiklos ataskaitą. Atsakovo atstovės tvirtino, kad iki 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėja šį nurodymą vykdė, tačiau vėliau planų ir ataskaitų neteikė. Jos paaiškino, kad pareiškėjos pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, jog pareigybė yra reikalinga užtikrinti nepilnamečių daromų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, smurto prieš vaikus, prostitucijos, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją bei tyrimą, tuo tarpu pagal pareigybės aprašymo 7.3 punktą, pareiškėja turi dirti individualų darbą ir kontroliuoti nepilnamečių, nurodytų viešosios policijos prevencijos padalinio specialisto tarnybinės veiklos apraše, elgesį. Atsakovo atstovių tvirtinimu, minėtasis pareigybės aprašymo punktas įpareigoja pareiškėją kontroliuoti nepilnamečių, nurodytų Apraše, elgesį. Paaiškino, jog Aprašo 24 punkte nustatytos domėjimosi nepilnamečiais sąlygos, 25 punkte – veiksmai, kuriuos turi atlikti pareigūnas, t. y. įrašyti informaciją apie policiją dominančių vaikų elgesį į apskaitos korteles. Tai reiškia, jog pareiškėja privalėjo vadovautis minėtojo Aprašo nuostatomis, jų laikytis bei vykdyti. Be to, atsakovo atstovių nuomone, Aprašo 27 punkte nustatyta pareiga atsakingam pareigūnui rinkti informaciją ir pildyti vaikų korteles, tuo tarpu Prevencijos poskyrio viršininkas atsakingas už bendrą apskaitą. Taip pat atsakovo atstovės nurodė, kad vadovaujantis elektroninio registro duomenimis, pareiškėjos darbo krūvis nebuvo per didelis, pareiškėja rašytinių ar žodinių skundų Prevencijos poskyrio viršininkei dėl per diddelio darbo krūvio neteikė. Atsakovo atstovė K.S. paaiškino, kad 2015-06-12 Utenos AVPK viršininko įsakymu policijos pareigūnui D.Š. buvo pavesta vykdyti Prevencijos poskyrio specialisto funkcijas iki baigsis A.G. nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos, tačiau minėtasis policijos pareigūnas dirbo tik vieną savaitę, o vėliau susirgo ir priskirtų funkcijų nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei L. S.“ (10 b. l.), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Vidaus tarnybos statutas)26 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija).
Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010 m. lapkričio 29 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). Pažymėtina, jog valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjos veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti tarnybinę nuobaudą.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad Utenos AVPK Anykščių raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė K. S. 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)4 „Dėl policiją dominančių vaikų“ (77 b. l.) informavo Utenos AVPK Anykščių raj. PK viršininką R.Č. apie tai, kad pareiškėja neįtraukė dviejų vaikų, baustų už administracinius teisės pažeidimus, į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą ir neužpildė policiją dominančių vaikų apskaitos kortelių. Minėtame tarnybiniame pranešime ji taip pat nurodė, kad buvo atliktas pareiškėjos tirtų medžiagų patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 birželio 1 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Aprašo 24.9 punktu nebuvo užpildytos penkių nepilnamečių kortelės, be to, šie nepilnamečiai nebuvo įtraukti į linkusių nusikalsti ir delinkventinio elgesio nepilnamečių sąrašus. Minėtasis sąrašas pagal Protokolo nutarimą turėjo būti pateiktas iki kovo 1 d. Prevencijos poskyrio viršininkei K. S. elektroniniu paštu ir atnaujinamas iki kiekvieno mėnesio 30 d. Pažymėjo, kad pareiškėja nevykdė ir Protokolo nutarimo 6 punkto, kuriuo buvo įpareigota 2015 m. kiekvieną pirmadienį elektroniniu paštu poskyrio viršininkei pateikti savaitės individualaus darbo su nepilnamečiais planą, o kiekvieną penktadienį – savaitės veiklos ataskaitą, nors iki 2015 m. gegužės 11 d. Protokolo nurodymo 6 punktas buvo vykdomas.
Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininkas R. Č. 2015 m. birželio 16 d. rezoliucija įpareigojo Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininką V.P. patikrinti aplinkybes ir iki 2015 m. birželio 17 d. pasiūlyti ar reikalinga pradėti tarnybinį patikrinimą(77 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK Anykščių r. VPS viršininkas V. P., tikslindamas Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PP viršininkės K. S. 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, nustatė, kad šiame tarnybiniame pranešime įvardinti vaikai, kurių elgesiu turėtų domėtis policija, nėra įtraukti į vaikų, kuriais domisi policija sąrašą, dėl šių vaikų neužpildytos policiją dominančių vaikų apskaitos kortelės, tokiu būdu pareiškėja nevykdė Aprašo 24.12 punkto, 24.9 punkto ir 25 punkto reikalavimų. Taip pat nustatė, jog pareiškėja nuo 2015 m. gegužės 11 d. Prevencijos poskyrio viršininkei K. S. kas savaitę neteikia individualaus darbo su nepilnamečiais planų ir ataskaitų, tokiu būdu pažeisdama Protokolo nutarimo 6 punkto reikalavimą. Minėtąją informaciją Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininkas V. P. užfiksavo 2015 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. S. tarnybinio pranešimo patikslinimo“ (79 b. l.). Minėtame tarnybiniame pranešime Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininkas pateikė pasiūlymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos pareigų atlikimo. Atlikti tarnybinį patikrinimą buvo pavesta Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkei A. S., o jai nusišalinus, tarnybinį patikrinimą tęsti pavesta Utenos AVPK Anykščių r. PK Prevencijos poskyrio vyresniajam tyrėjui, atliekančiam Prevencijos poskyrio viršininko funkcijas, N.U.( toliau – ir pareigūnas, ir tikrintojas) (79-81 b. l.).
Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje tikrintojas 2015 m. liepos 7 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pasirašytinai informavo pareiškėją, kad pagal Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininko V. P. 2015 m. birželio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininko pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jos padaryto tarnybinio nusižengimo, kai laikotarpyje nuo 2014-04-29 iki 2015-06-11 septyni nepilnamečiai asmenys nebuvo įtraukti į vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą, taip pat dėl šių vaikų neužpildytos policiją dominančių vaikų apskaitos kortelės, ir atsižvelgiant į tai, pareiškėja nevykdė Aprašo 24.12 p., 24.9 p., ir 25 p. reikalavimų; be to ji nevykdė Protokolo nutarimo 6 p. reikalavimo ir nuo 2015 m. gegužės 11 d. neteikė savaitės individualaus darbo su nepilnamečiais planų ir ataskaitų Prevencijos poskyrio viršininkei K. S. (82 b. l.). Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjos buvo paprašyta iki 2015-07-13 pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Paaiškinimą Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininkui R. Č. pareiškėja pateikė 2015 m. liepos 10 d. (83-84 b. l.), jame nurodydama, kad pareigos, dėl kurių nevykdymo yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, jai nėra priskirtinos nei pagal Aprašo 27 punktą, nei pagal pareiškėjos pareigybės aprašymą; taip pat paaiškino, kad 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėjai grįžus po atostogų ir nedarbingumo laikotarpio, jai buvo perduoti nebaigti kasmetinių atostogų išėjusios kolegės darbai, bei perduota prižiūrėti viso Anykščių rajono teritorija, tačiau tai nebuvo padaryta įsakymu dėl priskiriamos papildomos prižiūrimos teritorijos, kaip numato Aprašo 7 p.; dėl to pareiškėjos darbo krūvis buvo labai didelis ir ji nespėjo pateikti savaitės darbų planų ir ataskaitų Prevencijos poskyrio viršininkei. Pareiškėja neigė tarnybinio nusižengimo padarymą.
Tvarkos aprašo nuostatos numato 30 dienų terminą, per kurį tikrintojas gali tirti tarnybinį nusižengimą (Tvarkos aprašo 22 punktas). Minėtoji teisės akto nuostata numato išimtį, jog esant svarbioms aplinkybėms tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kilus abejonių dėl pareiškėjos didelio darbo krūvio nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. birželio 16 d. tikrintojas 2015 m. liepos 17 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę, atliekančią policijos komisariato viršininko funkcijas, A. S., prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., šis terminas A. S. rezoliucija buvo pratęstas iki nurodytos datos (85 b. l.). Nustatyti pareiškėjos darbo krūvio nepavykus, tikrintojas 2015 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu pakartotinai kreipėsi į Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę, atliekančią policijos komisariato viršininko funkcijas, A. S., prašydamas pavesti pareiškėjai iki 2015 m. liepos 29 d. pateikti išsamią jos darbo krūvio ataskaitą už laikotarpį nuo 2015-05-11 iki 2015-06-16 (86 b. l.). A. S. rezoliucija pavedė L. S. pateikti prašomą informaciją tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui iki 2015 m. liepos 29 d., tačiau pareiškėja šį nurodymą vykdyti atsisakė, teigdama, kad jo vykdymas sutrukdys jai atlikti tiesiogines pareigas(87 b. l.).
Tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo užbaigtas 2015 m. liepos 30 d. pranešimu apie atliktą tarnybinį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog pareiškėja pažeidė Aprašo 24.9 p., 24.12 p., 25 d., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1d.1 p.(96 b. l.), taip pat surašant 2015 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. S. tarnybinio nusižengimo“(toliau - ir tarnybinio patikrinimo išvada, ir išvada) (11-15 b. l.). Išvadoje siūloma pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Utenos AVPK viršininko pavaduotojas, laikinai atliekantis viršininko pareigas, 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei L.S.“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Utenos AVPK Anykščių r. PK 2015 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (10 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos aprašo 24 punktas). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Tvarkos aprašo 28 punktas). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo (pareigūno) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama.Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat išvadoje turi būti siūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, spręsdamas ginčą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Analizuojant tarnybinio patikrinimo išvados turinį, nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininko R.Č. pavedimu ir atliktas pagal Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininko V. P. 2015 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus faktus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti minėtojo Viešosios policijos skyriaus viršininko V.P. tarnybinio pranešimo bei Prevencijos poskyrio viršininkės K.S. 2015m. birželio 16d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, išdėstytos aplinkybės, nulėmusios tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą, aprašytos aplinkybės, dėl kurių nebuvo surinkti duomenys apie pareiškėjos darbo krūvį, nurodant, kad pareiškėjai atsisakius pateikti išsamius duomenis apie turėtą darbo krūvį, tikrintojas neturėjo galimybės tokių duomenų surinkti, aprašyta, kas buvo nuspręsta Anykščių r.PK VPS PP nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos aptarimo protokolo nutarimo 6 punktu bei aprašytas pareiškėjos pareigybės aprašymo V skyriaus 7.26 punkto nuostatų turinys. Tarnybinio patikrinimo išvados 7 dalyje, įvardintoje „Dėl tarnybinės atsakomybės“ pripažįstama, kad nuo 2015m. gegužės 11d. vietoje dviejų Anykščių r. PK VPS PP nepilnamečių reikalų pareigūnų dirbo viena pareiškėja, taip pat nurodyta, kad nuo 2015m. gegužės 11d. iki 2015m. birželio 16d. pareiškėja neteikė elektroniniu paštu Prevencijos poskyrio viršininkei K.S. savaitės individualaus darbo su nepilnamečiais plano, o kiekvieną penktadienį-savaitės veiklos ataskaitos, kaip buvo numatyta Protokolo nutarimo 6 punkte. Taip pat pripažinta, kad tarnybinio patikrinimo metu nepavyko nustatyti pareiškėjos darbo krūvio, kurį ji savo paaiškinime buvo nurodžiusi esant per didelį ir sutrukdžiusį vykdyti Protokolo nutarimo 6 punkto įpareigojimus.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje apie Protokolo nutarimo 6 punkte numatytos pareigos nevykdymą daugiau nėra jokių duomenų. Todėl neaišku, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotas pasiūlymas už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, apima siūlymą nubauti pareiškėją ir už Protokolo nutarimo 6 punkte numatytos pareigos nevykdymą. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta šio tarnybinio nusižengimo sudėtis: nėra įvardinta neteisėta veika(nenurodytas atitinkamas teisės akto straipsnis, kurį pareiškėja pažeidė, nevykdydama Protokolo nutarimo 6 punkte jai nustatytos pareigos, nėra nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai ir kt.), nenurodyta pareiškėjos kaltė(ar nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo), nėra duomenų apie tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių ar duomenų apie neigiamų pasekmių nebuvimą. Pažymėtina, kad pareiškėja neigė savo kaltę dėl Protokolo nutarimo 6 punkte numatytų veiksmų neatlikimo, paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodydama, jog nuo 2015m.gegužės 11d. iki paaiškinimo surašymo dienos (2015m. liepos 10d.)vietoje dviejų nepilnamečių reikalų policijos pareigūnių, ji dirbo viena, rūpinosi nepilnamečių vaikų reikalais dviems policijos pareigūnams priskirtose teritorijose ir dėl to jos darbo krūvis buvo per didelis. Pareiškėja nurodė darbus ir jų skaičių bei teigė, kad esant dideliam darbo krūviui, ji objektyviai nebegalėjo vykdyti įpareigojimų, jai pavestų Protokolo nutarimo 6 punktu. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu šios jos nurodytos aplinkybės dėl kaltės nebuvimo iš esmės nebuvo patikrintos ir įvertintos, be to, kaip jau minėta, nebuvo aptartos sprendžiant dėl pareiškėjos kaltės buvimo ar nebuvimo padarant nusižengimą, o pareiškėjos kaltė iš viso nebuvo nustatyta. Taigi, iš tarnybinio patikrinimo išvados negalima suprasti, ar ja buvo konstatuota, kad Protokolo nutarimo 6 punktu pareiškėjai numatytos pareigos nevykdymu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11d. iki 2015m. birželio 16d. pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Tačiau atsakovas atsiliepime į skundą tvirtina, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda ir už Protokolo nutarimo 6 punkto nevykdymą. Todėl teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvada nepatvirtino, kad aptartoje pareiškėjos veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl atsakovas ginčijamu įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už Protokolo nutarimo 6 punkte jai nustatytos pareigos nevykdymą.
Tarnybinio patikrinimo išvados 7 dalyje yra nurodyta, jog D. . P. L., R. E. J., N. A., V. ir P. K. bei K. M. nebuvo įtraukti į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą ir jiems nebuvo užpildytos policiją dominančių vaikų apskaitos kortelės. Išvadoje teigiama, kad šis faktas pasitvirtino: tai yra, teigiama, kad pareiškėja pagal Aprašo 25 punktą apie paminėtus 7 nepilnamečius vaikus turėjo rinkti informaciją, kuri tvarkoma kortelėse arba skaimeninėje laikmenoje ir ją nuolat papildyti, tačiau šios pareigos pareiškėja nevykdė. Išvadoje nurodyta, kad yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: objektas - nustatyta vidaus tarnybos tvarka(pažeisti Aprašo 24.9, 24.12p. bei 25 p.); objektyvioji pusė - pareiškėjos neveikimas kaip to reikalauja teisės aktas; subjektas – pareiškėja, kuri savo veikloje turi vadovautis policijos generalinio komisaro įsakymais; subjektyvioji pusė – nerūpestingumas, nes pareiškėja numatė, kad privalu domėtis nepilnamečiais ir pildyti korteles, tačiau lengvabūdiškai tuo nesidomėjo ir kortelių nepildė. Konstatuota, kad tuo pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatyno 15 str.1d.1p.
Jau minėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes bei, kad yra svarbu, jog išvada būtų motyvuota: tai yra, kad, be kita ko, joje turi būti nurodyta, kokiais įrodymais, kokias paaiškinimais ir kitais duomenimis ši išvada yra grindžiama. Todėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas turėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareiškėjos paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant išvadoje. Aprašo tvarkos 23 punkte numatyta, kad konstatavus, jog padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai. Šios teisės akto nuostatos buvo pažeistos. Byloje nustatyta, kad pats tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, siekiant patikrinti Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS viršininko V.P. tarnybiniame pranešime, kuriame remiamasi ir Prevencinio poskyrio viršininkės K.S. tarnybiniu pranešimu, nurodytus faktus. Vadinasi, atliekant tarnybinį patikrinimą, neužteko jo išvadoje perrašyti paminėtų tarnybinių pranešimų turinį, bet buvo būtina patikrinti juose nurodytus faktus, surinkti juos patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, nustatyti nusižengimo padarymo laiką, aplinkybes. Tačiau atliekant tarnybinį patikrinimą to nebuvo padaryta. 2016-01-28 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė A.P. teismui patvirtino, jog visa tarnybinio patikrinimo medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, iš pačios tarnybinio patikrinimo medžiagos ir surašytos išvados turinio bei joje nurodytų pridėtų dokumentų matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, kada buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, įvardijamas kaip nepilnamečių vaikų, kuriais domisi policija, neįtraukimas į apskaitą ir neužpildymas policiją dominančių vaikų apskaitos kortelių. Šio tarnybinio nusižengimo padarymo laikas yra svarbus ne tik tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo padarymą, nes yra būtina nustatyti nusižengimo padarymo laiką ir aplinkybes, bet ir tam, kad būtų galima nustatyti, ar nebuvo pažeisti terminai, nustatyti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje, tai yra, ar tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta už nusižengimus, po kurių padarymo jau buvo praėję vieneri metai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra nustatyti Vidaus tarnybos statute nustatyti atvejai, kuriems esant, tarnybinė nuobauda pareiškėjai gali būti skiriama praėjus 3 metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo realiai patikrinti Viešosios policijos skyriaus viršininko ir Prevencijos poskyrio viršininkės tarnybiniuose pranešimuose nurodyti faktai. Prie patikrinimo medžiagos nebuvo pridėti duomenys, patvirtinantys, kad faktiškai buvo Aprašo 24.9p. ir 24.12p. nustatyti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant nepilnamečių reikalų policijos pareigūnai turėjo domėtis išvadoje išvardintų vaikų elgesiu, nebuvo nustatyta, kada Aprašo 24.9p. ir 24.12p. nurodyti pagrindai atsirado ir kada atsirado pareiga domėtis kiekvienu iš nurodytų vaikų. Tokie įrodymai ne tik kad nebuvo surinkti ir pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos, jie taip pat nebuvo aprašyti tarnybinio patikrinimo išvadoje kaip įrodymai, kuriais remiamasi. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje be jokių įrodymų buvo formaliai konstatuota, jog faktai pasitvirtino. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė: nebuvo nustatytas nusižengimo laikas, nenustatytos konkrečios nusižengimo padarymo aplinkybės, nebuvo surinkti nusižengimą patvirtinantys įrodymai, tai yra, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas nebuvo įrodytas. Be to, nustatyti tarnybinio patikrinimo Tvarkos aprašo pažeidimai apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjos pareigų neatlikimas svarstomu aspektu gali būti laikomas tam tikrų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, jeigu atitinkamas jos, kaip pareigūnės, elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra reglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reglamentavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens(pareigūno)pasitikėjimas valstybe ir teise(2011m. balandžio 12d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-683/2011). Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas yra padarytas šiais pareiškėjos veiksmais(neveikimu): įvardinti asmenys nebuvo įtraukti į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą ir nebuvo užpildytos policiją dominančių vaikų apskaitos kortelės. Ši veika kvalifikuota kaip Aprašo 24,9, 24.12 ir 25 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Aprašo 24.9 ir 24.12 punktuose yra nurodyti pagrindai, kuriems esant nepilnamečių reikalų policijos pareigūnai domisi vaikų elgesiu, o 25 punkte nurodyta, kad informacija apie policiją dominančių vaikų elgesį tvarkoma kortelėse(5 priedas)bei aprašoma, kaip kortelės turi būti pildomos.Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra blanketinė, ji nukreipia į Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodomi konkrečiai. Jau minėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje kaip tarnybinis nusižengimas įvardijamas ne tik apskaitos kortelių neužpildymas, bet ir nurodytų vaikų neįtraukimas į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą. Taigi, pagal tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjos padarytą nusižengimą sudaro dviejų veiksmų(pareigų)neatlikimas. Tačiau iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kaip joje paminėtomis teisės normomis yra sureglamentuotas įtraukimas į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą, kadangi nurodytuose Aprašo punktuose yra kalbama apie informacijos tvarkymą kortelėse ar skaitmeninėje laikmenoje, o ne apie įtraukimą į apskaitą. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad teisės aktais nebuvo nustatyta jokia tvarka dėl įtraukimo į apskaitą ar šios apskaitos vedimo: kokia tai turi būti apskaita, ar tai turi būti vaikų sąrašas, kas tokį sąrašą turėtų sudaryti, ar jis turi būti bendras visam Anykščių rajonui, kas jį – bendrą turi sudaryti. Pažymėtina, kad Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos aptarimo protokolo nutarimo 1 punktu pavesta pareiškėjai ir kitai nepilnamečių reikalų pareigūnei sudaryti linkusių nusikalsti ir delinkventinio elgesio nepilnamečių sąrašus ir pateikti juos Prevencinio poskyrio viršininkei, tačiau pareiškėja nėra kaltinama pažeidusi būtent šį nutarimą. Pažymėtina, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo vienas iš galimai pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų apibūdintas kaip pranešime išvardintų nepilnamečių neįtraukimas į vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą, o kitas – kaip neužpildymas policiją dominančių vaikų apskaitos kortelių. Iš Tvarkos aprašo priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos matyti, kad šiame pranešime privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be kitų, tokios aplinkybės yra konkretūs pareigūno veiksmai, ar neveikimas. Ta aplinkybė, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veika, patvirtinanti tarnybinio nusižengimo padarymą, yra nurodyta skirtingai: pranešime – tai įvardintų nepilnamečių vaikų neįtraukimas į vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą, išvadoje – įvardintų vaikų neįtraukimas į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą, iš vienos pusės sudarė situaciją, kai tarnybinio nusižengimo išvada buvo surašyta ir nuobauda paskirta už netapatų tarnybinį nusižengimą, kas užkerta kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr.A-858-1364/2012, 2012-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr.A-858-1364/2012), iš kitos pusės, ši situacija parodė, kad pareiškėjos kaip pareigūnės pareigos nagrinėjamu aspektu nėra aiškiai ir vienareikšmiškai reglamentuotos(apie tai pareiškėja nurodė tiek savo paaiškinime tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, tiek ir skunde teismui). Pareiškėjos pareigybės aprašyme jai nėra nustatyta pareiga sudaryti nepilnamečių vaikų, kuriais domisi policija, sąrašą ar nepilnamečius vaikus įtraukti į vaikų, kuriais domisi policiją, apskaitą. Aprašo 24.9, 24.12 ir 25 punktuose bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1d.1p. nėra kalbama apie vaikų, kuriais domisi policija, įtraukimą į apskaitą. Tik Aprašo 27 punkte paminėta bendros vaikų, kurių elgesiu domisi policija, apskaitos tvarkymas, kuris pavestas vadovaujančiam nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų poskyriui ar grupei pareigūnui, o pareiškėja nepriskiriama tokiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Aprašo 27 punkte numatyta bendra apskaita, nesusijusi su Aprašo 24p. numatytu domėjimusi nepilnamečiais vaikais, bei su Aprašo 25 p. numatytu policiją dominančių vaikų apskaitos kortelių pildymu. Esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiga įtraukti nepilnamečius vaikus į vaikų, kuriais domisi policija, apskaitą nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžta tarnybinėje išvadoje nurodytuose teisės aktuose, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja. Tai patvirtina išvados neteisėtumą: dėl to kaltinimo apimtis yra neaiški, užkerta kelią žinoti, kokių taisyklių, pareigų nesilaikė, nevykdė atsakomybėn traukiamas asmuo, pareiškėjai atimama galimybė apsiginti konkretaus kaltinimo ribose, nėra galimybės vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, o bendro pobūdžio teiginiai apie netinkamą pareigų atlikimą ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymą negali nulemti konkretaus pareigūno tarnybinės atsakomybės. Be to, visi neaiškumai turi būti aiškinami pareiškėjos naudai.
Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra jos pagrindu priimto skundžiamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo motyvuojamoji dalis, trūkumus ir apibendrindamas tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, kuriuos tyrimą atlikęs pareigūnas vertino kaip tarnybinį nusižengimą ir už kurių padarymą siūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, joje nenurodyta tarnybinio nusižengimo( jį sudarančių veiksmų ar neveikimo) padarymo data ir konkrečios aplinkybės, išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti pakankamais įrodymais, joje tinkamai neatskleisti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Todėl teismas daro išvadą, kad buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, o pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nepagrįstumą ir neteisėtumą. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos skundas tenkinamas ir skundžiamas Įsakymas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).
Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti 60,00 Eur skundo surašymo išlaidų atlyginimą ir 29,96 Eur transporto išlaidų, patirtų dėl vykimo į teismo posėdžius, atlyginimą (7-8; 99-100; 121-123 b. l.).
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už prašymo paruošimą ir surašymą maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžiui apskaičiuoti yra taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma priteisti turėtų 60,00 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 60,00 Eur =150 Eur (Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 Eur)), atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteistina jos prašoma 60,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma.
Pareiškėja dalyvavo teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2015 m. gruodžio 31 ir 2016 m. sausio 28 d. Ji pateikė 2015 m. gruodžio 29 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį degalų (dyzelino) įsigijimą už 14,58 Eur ir 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį degalų (dyzelino) įsigijimą už 15,28 Eur) (99-100; 121-122 b. l.) bei transporto priemonės (automobilio Audi A4 Avant) registracijos liudijimą (123 b. l.).
Apskaičiuojant pareiškėjos patirtas kelionės išlaidas, vadovaujamasi Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-(7.1.2) patvirtintomis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis. Vadovaujantis minėtųjų rekomendacijų 7 punktu, apskaičiuota automobilio Audi A4 Avant bazinė degalų sunaudojimo norma yra 6,00 l/100 km, tačiau žiemos metu, t. y. nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. degalų sunaudojimo norma gali būti didinama iki 10 procentų (9 punktas), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad bazinė degalų sunaudojimo norma yra 6,6 l/100 km. Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt) duomenimis, nustatyta, kad atstumas maršrutu Anykščiai – Panevėžys – Anykščiai sudaro 116 km. Taigi, atsižvelgiant į bazinę degalų sunaudojimo normą ir pareiškėjos įsigytų degalų kainą, nustatyta, kad pareiškėjai priteistinos transporto išlaidos, patirtos 2015m.gruodžio 31d. vykstant į teismo posėdį ir atgal, sudaro 7,15 Eur(7,66 l x 0,933 Eur/l), o 2016 m. sausio 28 d.- vykstant į teismo posėdį ir atgal sudaro 6,64 Eur(7,66 l x 0,867 Eur/l), iš viso 13,79 Eur. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti 2015m. rugpjūčio 24d. Utenos apksrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Ž. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei L. S.“ .
Priteisti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, k. (duomenys neskelbtini), L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 73,79 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 79 euro ct) dydžio išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-886-739/2016 nagrinėjimu, atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.