- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eAS-719-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02898-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Plungės Senamiesčio mokykla, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Plungės rajono savivaldybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagal pareiškėjo P. V. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas įstatyminio atstovo M. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 2021 m. kovo 12 d. siūlymą pasirašyti sutikimą dėl pareiškėjo ir pareiškėjo šeimos (namų ūkio) narių dalyvavimo ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti;
2) pripažinti neteisėtu Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. DE-259 „Dėl ugdymo Plungės Senamiesčio mokykloje ir Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijoje pagal pradinio ugdymo programą vykdymo mišriu būdu“ 1 punktą, nustatantį, kad pareiškėjas ir visi kiti pareiškėjo šeimos (namų ūkio) nariai turi periodiškai dalyvauti ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti;
3) pripažinti neteisėtu Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. DE-279 „Dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti bandomąjį savanorišką profilaktinį tyrimą Plungės rajono savivaldybės ugdymo įstaigose“ 1.2.2. punktą, nustačiusį pareiškėjui apribojimą dalyvauti ugdymo procese, jei pareiškėjo atstovas nepasirašys sutikimo dėl pareiškėjo ir visų kitų pareiškėjo šeimos (namų ūkio) narių dalyvavimo ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti;
4) pripažinti neteisėtu Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. DE-283 „Dėl ugdymo Plungės švietimo įstaigose pagal pradinio ugdymo programą, neformaliojo švietimo programą ir konsultacijų vykdymą abiturientams mišriu būdu“ 1.1. punktą dalyje, kuria ugdymo įstaigų vadovams buvo nurodyta ugdymą pagal pradinio ugdymo programą vykdyti mišriu būdu, periodiškai atliekant ugdomų mokinių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus ir PGR tyrimus;
5) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 513 „Dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti bandomąjį savanoriškąjį profilaktinį tyrimą ugdymo įstaigose pakeitimo“ 2 punkto 2.2. papunktį, kuriuo buvo nustatyta, kad mokiniams, kurių atstovai nesutiks dalyvauti invaziniuose medicininiuose tyrimuose, ugdymo procesas organizuotinas nuotoliniu būdu;
6) priteisti pareiškėjui iš atsakovų 1 (vieną) eurą neturtinei žalai atlyginti;
7) uždrausti Plungės rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateityje priimti sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, kuriais, nesant įstatymuose nustatyto ieškovo teisės į švietimo paslaugą ribojimo pagrindo ir (ar) nesant įstatymuose nustatytos šios teisės ribojimo apimties, kokia nors apimtimi būtų apribota pareiškėjo teisė dalyvauti ugdymo procese.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl 1 reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siūlymas pasirašyti sutikimą yra tik informacinio (aiškinamojo) pobūdžio, o tokio turinio dokumentai patys savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl siūlymo panaikinimo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas.
Pasisakydamas dėl 2–5 reikalavimų teismas pažymėjo, kad skundžiami administraciniai aktai (jų dalys) yra norminiai administraciniai aktai, o pareiškėjas siekia, kad skundžiamų norminių teisės aktų dalys būtų pašalintos iš teisės aktų sistemos ir jos nebūtų taikomos (prašo panaikinti). Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės prašyti panaikinti norminį teisės aktą (jo dalį), tačiau numato galimybę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar atitinkamas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. 2–5 reikalavimai iš esmės yra ydingai suformuluoti (prašoma panaikinti aktus, jų dalis), todėl tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Dėl 6 reikalavimo (dėl žalos atlyginimo) teismas pabrėžė, kad šis reikalavimas vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimų panaikinti norminių aktų dalis. Atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, atitinkamai reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip išvestinį, taip pat atsisakytina priimti.
Pareiškėjo 7 reikalavimas uždrausti Plungės rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateityje priimti sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, kuriais, nesant įstatymuose nustatyto ieškovo teisės į švietimo paslaugą ribojimo pagrindo ir (ar) nesant įstatymuose nustatytos šios teisės ribojimo apimties, kokia nors apimtimi būtų apribota ieškovo teisė dalyvauti ugdymo procese, teismo teigimu, taip pat negali būti priimtas nagrinėti teisme – pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus nukreiptas į ateitį ir siejamas su ateityje galbūt įvyksiančiomis neigiamomis aplinkybėmis. Reikalavimas neatitinka konkretumo, aiškumo reikalavimų, taip pat nėra aiškios keliamo ginčo (šio reikalavimo apimtyje) ribos. Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl pažeistų asmens teisių, o menamo pobūdžio, abstraktūs reikalavimai negali būti administracinės bylos dalyku.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas siekia įrodyti, kad dėl atsakovų priimtų neteisėtų aktų, kuriuos jis prašo teismo pripažinti neteisėtais (neteisėti atsakovų veiksmai), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas neprašo panaikinti atsakovų aktus, tačiau siekia, kad šie aktai būtų pripažinti neteisėtais, kadangi byloje dėl žalos atlyginimo, pirmiausiai, turi būti įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ginčijami teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliantys aktai.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti norminių aktų dalis, kadangi pareiškėjas neprašo panaikinti minėtų aktų, be to, vadovaujantis teismo argumentacija, reikalavimas dėl žalos atlyginimo visais atvejais būtų išvestinis, nes žalos atlyginimas yra neįmanomas neįrodžius neteisėtų veiksmų.
Pasisakydamas dėl 7 reikalavimo (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) pareiškėjas pažymi, kad teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1 reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. siūlymą pasirašyti sutikimą, nenagrinėtas teismų, kadangi siūlymas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių. Teismas atsisakė priimti 2–5 reikalavimus, kadangi jais buvo prašoma panaikinti norminius administracinius aktus (jų dalis), 6 reikalavimą (atlyginti neturtinę žalą) teismas atsisakė priimti, nes vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis. 7 reikalavimą teismas atsisakė priimti, nes teismas nenagrinėja reikalavimų, kurie susiję su teisėmis, kurios galbūt bus pažeistos ateityje.
Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad jis 2–5 reikalavimais prašė pripažintus aktus neteisėtais, o ne juos panaikinti, pažymi, kad 6 reikalavimas negali būti laikomas išvestiniu, o 7 reikalavimui teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl 1 reikalavimo – juo pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. siūlymą pasirašyti sutikimą dėl pareiškėjo ir jo šeimos (namų ūkio) narių dalyvavimo ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) informacinę sistemą, kurios pagrindinė komponentė yra elektroninis dienynas (TAMO), atsiuntė pareiškėjo atstovui siūlymą pasirašyti prašymą dėl pareiškėjo kontaktinio ugdymo, o kartu su prašymu buvo atsiųstas ir siūlomas pasirašyti sutikimas, kuriuo pareiškėjo atstovas turėjo sutikti su tuo, kad tiek pareiškėjas, tiek ir visi jo šeimos (namų ūkio) nariai dalyvaus mokykloje periodiškai vykdomuose bandomuosiuose intervenciniuose medicininiuose tyrimuose tam, kad pareiškėjas turėtų teisę ugdymo procese dalyvauti kontaktiniu būdu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, kt.).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1 reikalavimas negali būti administracinės bylos objektu, kadangi siūlymas pasirašyti atitinkamą dokumentą pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, siūlyme nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), siūlymo panaikinimas pareiškėjo teisių (pareigų) apimties nepakeistų, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2–5 reikalavimų – jais pareiškėjas siekė, kad būtų pripažinti nepagrįstais: Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. DE-259 1 punktas (nustatantis, kad pareiškėjas ir visi jo šeimos (namų ūkio) nariai turi periodiškai dalyvauti ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti); Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. DE-279 1.2.2. punktą (nustatantis pareiškėjui apribojimą dalyvauti ugdymo procese, jei pareiškėjo atstovas nepasirašys sutikimo dėl pareiškėjo ir visų kitų šeimos (namų ūkio) narių dalyvavimo ugdymo įstaigoje vykdomuose bandomuosiuose invaziniuose medicininiuose tyrimuose Covid-19 ligai nustatyti; Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. DE-283 1.1. punktą dalyje, kuria ugdymo įstaigų vadovams buvo nurodyta ugdymą pagal pradinio ugdymo programą vykdyti mišriu būdu, periodiškai atliekant ugdomų mokinių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus ir PGR tyrimus; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 513 2 punkto 2.2. papunktį, kuriuo buvo nustatyta, kad mokiniams, kurių atstovai nesutiks dalyvauti invaziniuose medicininiuose tyrimuose, ugdymo procesas organizuotinas nuotoliniu būdu.
Administracijos direktorius 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. DE-259 (kurio dalį 2 reikalavimu prašo panaikinti pareiškėjas) nustatė Plungės r. savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose ugdymą pagal pradinio ugdymo programą vykdyti mišriu būdu, periodiškai jose atliekant pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių ir jų namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą Covid-19 ligai diagnozuoti ir užtikrinti valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninės apsaugos priemonėmis sąlygas, šiame punkte nurodytų mokinių šeimos ūkių profilaktinis patikrinimas organizuojamas tik vieną kartą, prieš mokiniui grįžtant į kontaktinį ugdymą mokykloje. Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. DE-279 (kurį (kurio dalį)) 3 reikalavimu prašo panaikinti pareiškėjas), be kita ko, mokykloms, kurioje vykdomas bandomasis tyrimas, buvo nustatytas mokinių ugdymo organizavimo būdas (sutinkantiems dalyvauti bandomajame tyrime – kontaktiniu arba nuotoliniu būdu, nesutinkantiems – nuotoliniu būdu). Įsakymu taip pat buvo patvirtintas kaupinių paėmimo ir transportavimo etapai ir tvarka. 4 reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. DE-283 1.1. punktą dalyje, kuria ugdymo įstaigų vadovams buvo nurodyta ugdymą pagal pradinio ugdymo programą vykdyti mišriu būdu, periodiškai atliekant ugdomų mokinių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus ir PGR tyrimus. 5 reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 513 „Dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti bandomąjį savanoriškąjį profilaktinį tyrimą ugdymo įstaigose pakeitimo“ (2021 m. kovo 20 d. redakcija, aktas neteko galios 2021 m. liepos 1 d.) 2 punkto 2.2. papunktį, kuriuo buvo nustatyta, kad mokiniams, kurių atstovai nesutiks dalyvauti invaziniuose medicininiuose tyrimuose, ugdymo procesas organizuotinas nuotoliniu būdu.
Pažymėtina, kad norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr. pvz. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-672-968/2021; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).
Konstatuotina, kad pareiškėjo 2–5 reikalavimais prašomi panaikinti aktai yra norminiai administraciniai aktai, kadangi aktai priimti vykdant administravimo funkcijas, aktais nustatytos (suformuotos) daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio teisės normos, orientuotos į ateitį ir skirtos individualiais požymiais neapibūdintų (arba rūšiniais požymiais apibūdintų) subjektų grupei. Aktais įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas), jie toliau veikia ir yra realizuojami individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Aktuose neišreikštas teisės normų taikymo rezultatas tik pareiškėjui ir turintis įtakos tik jo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėjas nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju negalėjo ginčyti (prašyti teismo panaikinti) nurodytų aktų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2–5 reikalavimus.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis siekė ne panaikinti jo ginčytus aktus, o pripažinti juos nepagrįstais, pastebėtina, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).
Dėl 7 reikalavimo – juo buvo siekiama uždrausti Plungės rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateityje priimti sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, kuriais, nesant įstatymuose nustatyto ieškovo teisės į švietimo paslaugą ribojimo pagrindo ir (ar) nesant įstatymuose nustatytos šios teisės ribojimo apimties, kokia nors apimtimi būtų apribota pareiškėjo teisė dalyvauti ugdymo procese.
Teisėjų kolegija, vertindama šį reikalavimą, akcentuoja, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl realiai pažeistų asmens teisių, tuo tarpu menamo pobūdžio, abstraktūs reikalavimai negali būti administracinės bylos dalyku. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat paminėtina, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šiai skundo daliai turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau nepaaiškina, ko būtent siekė šiuo reikalavimu (nenurodo kitų argumentų ir skundo reikalavimo formuluočių, kurių neteikė pirmosios instancijos teismui ir kurios paneigtų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šioje nutartyje padarytų išvadų). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 7 pareiškėjo reikalavimas negali būti administracinės bylos objektu.
Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo (6 reikalavimą), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Vadinasi, skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs.
Įvertinus pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip teisingai nurodo atskirajame skunde, neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovų veiksmų, šį reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias nagrinėja būtent administraciniai teismai (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Pabrėžtina, jog administracinio akto nenuginčijimas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo skundo kitų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu dėl skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo savarankiškumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šį skundo reikalavimą išvestiniu ir atsisakė priimti nagrinėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama – panaikinama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.