- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-3271-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01396-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- „Western Fabrications"
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vilma Šulskytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Western Fabrications“ atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Western Fabrications“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė „Western Fabrications“ (toliau – UAB „Western Fabrications“, pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) 2021 m. kovo 23 d sprendimą Nr. 47U-112 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą išnagrinėti iš naujo.
Skunde pareiškėja nurodė, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu netenkino jos 2021 m. kovo 1 d. prašymo įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – Prašymas), konstatavęs, kad: 1) Bendrovė neatitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V- 890 (toliau – Aprašas) 8.4. papunktyje nustatyto kriterijaus, kadangi Bendrovėje pastarųjų 2 metų iki prašymo įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – Sąrašas) pateikimo dienos nurodyti užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką vienu metu netrumpiau kaip 6 mėnesius; 2) Bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Išvadą, kad Prašyme nurodyti užsieniečiai nurodytu laikotarpiu Bendrovėje dirbo ne visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius, atsakovas motyvavo tuo, kad jiems buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai.
Pareiškėja su Departamento padaryta išvada nesutinka. Nurodo, kad Aprašo 8.4 punkte pateikta sąvoka „visas darbo laikas“ apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 40 ir 112 straipsniuose. Pagal DK 112 straipsnio 3 dalį, darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. DK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ne visas darbo laikas“, yra darbo sutartimi sutartas ne visas darbo laikas, tai yra sutarimas dėl darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Pareiškėja su Prašyme nurodytais užsieniečiais (I. U., R. S., S. R.) yra sudariusi darbo sutartis dėl viso darbo laiko, t. y. dėl 5 darbo dienų per savaitę, 8 darbo valandų per dieną ir 40 darbo valandų per savaitę. Pareiškėjos nuomone, Apraše negalima kurti naujų darbo teisinių santykių sąvokų ir/ar kategorijų, kurių aiškinimas būtų plečiamas ir/ar prieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktuose. Aprašu kuriamos teisės normos turi atitikti Įstatymo ir DK nuostatoms, o vartojamos sąvokos negali turėti savarankiškos ir neatskleistos reikšmės. Atitinkamai, „viso darbo laiko“ sąvokos aiškinimas, kaip „faktinis darbo laikas“, „draudiminis laikotarpis“, „nepertraukiamas faktinis darbo laikas“ ar pan., neatitinka DK normų sisteminio aiškinimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažymi, kad Departamentas netinkamai aiškina ir taiko Aprašo 8.4. punkto nuostatas. Pareiškėjos nuomone, iš Aprašo 8.4. papunkčio formuluotės akivaizdu, kad tvirtinant Aprašą turėtas tikslas įsitikinti ar darbuotojas dirba visą darbo laiką, taip, kaip tai nustato DK ir šią aplinkybę galima pagrįsti ir darbo sutartimi. Darbo sutartimi neįmanoma pagrįsti nei „faktinio darbo laiko“, nei „draudiminių“ ar „nedraudiminių“ laikotarpių. Taigi jei Aprašo 8.4. papunkčio tikslas būtų tikrinti faktinį darbo laiką ar draudiminį / nedraudiminį laikotarpį, tai iš pareiškėjų turėtų būti reikalaujamos ne darbo sutarties kopijos, bet atitinkamos pažymos iš Sodros ar panašiai. Be to, „neapmokamos atostogos“ taip pat yra darbo santykių sudėtine dalimi (DK 127, 137 straipsniai), kai DK numatytais atvejais darbuotojas turi teisę jų reikalauti, o darbdavys neturi kito pasirinkimo, o turi pareigą, neapmokamas atostogas darbuotojui suteikti.
Pareiškėja taip pat paaiškina, kad Prašyme nurodytiems darbuotojams jų prašymu suteiktos neapmokamos atostogos buvo vienkartiniai atvejai ir jos nesikartojo. Pareiškėjos nuomone, tai taip pat patvirtina, kad jos darbuotojams - trečiųjų šalių piliečiams neapmokamos atostogos buvo suteikiamos pagrįstais išimtiniais atvejais ir tokia tvarka, kokia šių atostogų suteikimą numato DK, todėl jų vienkartinis suteikimas negali būti laikomas „darbu ne visą darbo laiką“ bei įdarbinimo patirties praradimo prielaida. Tai, kad Prašyme nurodyti užsieniečiai pasinaudojo DK 127 ir 137 straipsniuose nustatytomis bei jiems garantuojamomis teisėmis į neapmokamas atostogas, negali būti laikoma pareiškėjos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirtį paneigiančiomis aplinkybėmis bei Aprašo 8.4. punkte nurodytų kriterijų neatitikimu.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo suvestine redakcija, galiojusia laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 9 d.
Paaiškina, kad pareiškėja Prašyme nurodė, jog turi užsieniečių įdarbinimo patirties ir pareiškėjos darbuotojai I. U., gim. (duomenys neskelbtini), S. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo vienu metu visą darbo laiką nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Departamentas, patikrinęs duomenis apie tai, ar pareiškėja turi užsieniečių įdarbinimo patirties, nustatė, kad pareiškėjos nurodyti užsieniečiai nurodytu laikotarpiu nedirbo visą darbo laiką ne trumpiau kaip 6 mėnesius, nes šiuo laikotarpiu užsieniečiams buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes Departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4. papunktyje įtvirtinto įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijaus ir, remdamasis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktu, Aprašo 6 ir 12 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, nors tarp pareiškėjos ir paminėtų užsieniečių sudarytose darbo sutartyse įtvirtinta 40 val. per savaitę darbo laiko norma (visas darbo laikas), kas šiuo atveju nėra ginčijama, tai savaime nereiškia, jog pareiškėja atitiko Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtintą įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų. Pagal Aprašo 8.4 papunktį, užsieniečiai 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius ne tik turėjo būti įdarbinti įmonėje visam darbo laikui, tačiau ir nurodytą laikotarpį faktiškai dirbti visą darbo laiką, o šiuo atveju nei vienas iš pareiškėjo nurodytų užsieniečių visą darbo laiką įmonėje nedirbo. Pareiškėja Departamento nustatytų aplinkybių dėl Prašyme nurodytų užsieniečių įformintų ginčijamame Sprendime pažymėtų nedraudiminių laikotarpių, neginčija. Departamentas pažymi, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, sąvokos „visas darbo laikas“ netraktuoja skirtingai, nei tai nustato DK, tačiau, vien tai, jog darbo sutartyse pareiškėja su užsieniečiais susitarė, kad jie dirbs visą darbo laiką (40 val. per savaitę), nereiškia, jog šie darbuotojai faktiškai ir dirbo visą darbo laiką. Pagal Aprašo 8.4. papunktį įmonė privalėjo pateikti darbo sutartis su trimis pasirinktais užsieniečiais ir nurodyti laikotarpį, kuomet šie užsieniečiai per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo visą darbo laiką vienu metu dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius, todėl įmonės pateiktus duomenis įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas patikrina. Aprašo 9.9.1. papunktyje buvo nustatyta, kad prašymo nagrinėjimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje patikrinama, ar prašyme nurodyti 3 užsieniečiai pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo įmonėje, ar jiems yra (buvo) mokamas darbo užmokestis. Taigi, įmonės atitiktis Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimui buvo nustatyta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, kurie šiuo atveju būtent ir patvirtina, kad pareiškėjos įdarbinti užsieniečiai Prašyme nurodytu laikotarpiu nedirbo. Pareiškėja, teigdama, jog aplinkybė, ar pareiškėjos įdarbinti užsieniečiai nurodytą laikotarpį dirbo visą darbo laiką, turėjo būti vertinama tik pagal pareiškėjos pateiktas darbo sutartis, neteisingai aiškina šią Prašymo pateikimo metu galiojusią Aprašo nuostatą. Pareiškėjos skundo argumentai, kad jos prašyme nurodytiems užsieniečiams neapmokamos atostogos buvo suteiktos vienkartiniais atvejais, neturi teisinės reikšmės ir ginčijamame sprendime daromų išvadų nekeičia.
Departamentas pažymi, kad šiuo metu galiojančioje Aprašo 8.4 papunkčio nuostatoje nebėra reikalavimo, kad užsieniečiai nustatytą laikotarpį įmonėje dirbtų visą darbo laiką ir įtvirtintos šios sąlygos įmonei, siekiančiai būti įtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą: įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties: 8.4.1. jeigu įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – smulki įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; 8.4.2. jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – stambi įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Be to, nustatyta, kad, jeigu sprendimas dėl įmonės neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą buvo priimtas dėl to, kad įmonė neatitiko iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusio Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 8.4 ir (ar) 8.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, įmonė prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą gali pateikti, nesilaikydama šiame įsakyme keičiamo Aprašo 15 punkte nustatyto termino. Tai reiškia, kad pareiškėja, kurios prašymas dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą nebuvo patenkintas dėl to, jog ji neatitiko Aprašo 8.4 papunkčio kriterijaus, gali teikti naują prašymą nelaukdama Aprašo 15 punkte nustatyto 6 mėnesių nuo sprendimo dėl įmonės neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą priėmimo termino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu, akcentuodama tai, kad visas darbo laikas turi būti vertinamas pagal DK. Tai, kad darbuotojui dėl tam tikrų priežasčių buvo suteiktos nemokamos atostogos, nereiškia, kad jis nedirbo viso darbo laiko.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu, pažymėdama, kad į visą darbo laiko trukmę neįskaitomi nedraudiminiai laikotarpiai. Taip pat nurodė, kad bendrovė teikdama prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, turi teisę nurodyti kokį 6 mėnesių laikotarpį per 2 metus Departamentas turėtų vertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. kovo 23 d sprendimo Nr. 47U-112 „Dėl UAB „Western Fabrications“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.) ir Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. kovo 9 d. įsakymu „Dėl patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-169 (toliau – Įsakymas Nr.1V-169), 2 punkte nustatyta, kad prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikti iki Įsakymo Nr.1V-169 įsigaliojimo dienos (2021 m. kovo 10 d.), baigiami nagrinėti vadovaujantis iki Įsakymo Nr. 1V-169 įsigaliojimo galiojusiu Aprašu; pareiškėja Prašymą atsakovui pateikė 2021 m. kovo 1 d., todėl ginčui aktuali Aprašo redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 9 d.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Departamentas 2021 m. kovo 1 d. gavo Prašymą įtraukti UAB „Western Fabrications“ į patvirtintų įmonių sąrašą. Pareiškėja Prašyme nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Bendrovėje dirbo vienu metu visą darbo laiką vienu metu dirbo šie trys užsieniečiai: R. S., I. U., S. R., pasirenkamų kriterijų grupės – 3 kriterijai (Aprašo 8.5-8.7. papunkčiai).
Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4. papunktyje nustatyto kriterijaus, t. y. įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo dienos laikotarpiu trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi, nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius, todėl vadovaudamasis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Aprašo 6 bei 12 punktais, Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.
Pareiškėja su Migracijos departamento Sprendimu nesutinka, teigdama, kad atsakovo išvada, jog Bendrovė neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus, t. y. neturi reikiamos užsieniečių įdarbinimo patirties, nepagrįsta. Nesutikimas su ginčijamu Sprendimu iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai taiko ir aiškina „viso darbo laiko“ sąvoką.
2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2338 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Įstatymas papildytas 63¹ straipsniu, reglamentuojančiu patvirtintų įmonių sąrašo sudarymą ir taikymą. Patvirtintų įmonių sąrašo paskirtis – nustatyti įmones į kurias atvykstantiems dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams taikomos supaprastintos sąlygos, nustatytos Įstatyme, kreipiantis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pagal Įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalį nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams.
Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kuriems esant įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Vienas iš jų – neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties (Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktas). Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip neturtinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo 8.4. papunktyje buvo nustatyta, kad įmonė pripažįstama turinti užsieniečių įdarbinimo patirties, jeigu įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju įmonė prašyme turi nurodyti įdarbintus užsieniečius ir pridėti šiame papunktyje nurodytas sąlygas pagrindžiančius dokumentus (darbo sutarčių kopijas).
Prašyme Pareiškėja nurodė, kad Bendrovėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. spalio 31 d. visą darbo laiką dirbo užsieniečiai R. S., I. U., S. R., bei pateikė su jais sudarytas darbo sutartis bei jų priedus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir R. S. 2018 m. liepos 17 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas terminas nuo 2018 m. lapkričio 15 iki 2019 m. lapkričio 14 d.), nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 darbo valandos, 40 valandų darbo savaitė, einamos pareigos – suvirtintojas. Tarp šalių 2019 m. vasario 21 d. sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo terminuota darbo sutartis pakeista į neterminuotą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. šiam užsieniečiui užfiksuotas nedraudiminis laikotarpis.
Su prašyme nurodytu užsieniečiu I. U. pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vieneriems metams (laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 6 d.). Minėta darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 darbo valandos, 40 valandų darbo savaitė, einamos pareigos – suvirtintojas. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad šiam darbuotojui laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. įformintas nedraudiminis laikotarpis.
Tarp pareiškėjos ir prašyme nurodyto užsieniečio S. R. 2019 m sausio 9 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienerių metų laikotarpiui (nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 21 d.), nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 darbo valandos, 40 valandų darbo savaitė, einamos pareigos – suvirtintojas. 2019 m. vasario 21 d. susitarimu terminuota darbo sutartis pakeista į neterminuotą. Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis, šiam užsieniečiui nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 14 d. įformintas nedraudiminis laikotarpis.
Atsakovas nustatęs, kad prašyme nurodytiems darbuotojams vertintu laikotarpiu įforminti nedraudiminiai laikotarpiai, konstatavo, jog įdarbinti užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje (galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyto kriterijaus.
Pareiškėja Departamento nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, prieštaravimų dėl nustatytų nedraudiminių laikotarpių nereiškia, bet nesutinka su jų vertinimu, akcentuodama, kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais buvo sudarytas dėl viso darbo laiko, taip kaip tai nustatyta DK 112 straipsnio 3 dalyje, „viso darbo laiko“ sąvokos aiškinimas, kaip „faktinis darbo laikas“, „draudiminis laikotarpis“, „nepertraukiamas faktinis darbo laikas“ neatitinka DK normų sisteminio aiškinimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Aprašu sukuriamos naujos darbo teisinių santykių sąvokos, kurios nesuderinamos ir prieštarauja DK, aiškinamos pernelyg plačiai, nepagrįstai vertintas „faktinis“ užsieniečių darbo laikas.
Vertinant skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad nors tarp pareiškėjos ir Prašyme nurodytų užsieniečių ir buvo sudarytos darbo sutartys, kuriomis sulygta visa darbo laiko norma, tačiau vien to nepakanka, jog juridinis asmuo atitiktų Aprašo 8.4. papunktyje įtvirtintą kriterijų, turėti reikiamą užsieniečių įdarbinimo patirtį. Nors nedraudiminiu laikotarpiu darbo sutartis nenutrūksta ir darbuotojas išsaugo darbo vietą, tačiau faktiškai darbo funkcijų nevykdo, darbo pajamų, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, negauna. Apdraustasis nedraudiminiu laikotarpiu negali gauti ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir kitų išmokų, t. y. jam netaikomos socialinės garantijos. Pažymėtina ir tai, kad ginčui aktuliu laikotarpiu galiojusio Aprašo 8.4. papunktyje buvo nustatytos kelios sąlygos, kurioms esant įmonė pripažįstama turinti užsieniečių įdarbinimo patirties: 1) užsienietis dirba visą darbo laiką; 2) visą darbo laiką užsienis dirba ne trumpiau nei 6 mėnesius per 2 metus; 3) visą darbo laiką Apraše nurodytu laikotarpiu trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi, dirba vienu metu. Tik esant šių sąlygų visumai įmonė atitinka Aprašo 8.4. papunktyje (galiojusiame Prašymo pateikimo metu) nustatytą kriterijų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptartu teisiniu reguliavimu siekta, jog būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų į Lietuvos Respubliką atvykstantiems dirbti užsieniečiams supaprastina tvarka gauti nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai darbuotojai realiai darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų nevykdo (pvz. dėl nedraudiminių laikotarpių), dirba ne visą darbo laiko normą ar trupesnį laikotarpį, o į Sąrašą, kaip turinčios užsieniečių įdarbinimo patirties, būtų įtrauktos tik tos įmonės, kurios Apraše nurodytu laikotarpiu užtikrino, kad visą darbo laiką vienu metu Apraše nurodytu laikotarpiu dirbtų ne mažiau kaip trys užsieniečiai.
DK reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka, taip pat visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti) (DK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Aprašas priimtas įgyvendinant Įstatymo 63¹ straipsniu ir reglamentuoja juridinių asmenų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, prašymų įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo, nagrinėjimo, patvirtintų įmonių sąrašo skelbimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo tvarką. Taigi, minėti teisės aktai reguliuoja skirtingos prigimties teisinius santykius. DK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Darbo laikas, pagal DK 111 straipsnio 1 dalį, suprantamas, kaip bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai. DK nenustatyta, kad darbuotojo nedraudiminiai laikotarpiai būtų įskaitomi į darbo laiką, taip, kaip jis apibrėžiamas DK, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo 8.4. papunktyje įtvirtintos sąvokos „dirbo visą darbą laiką“ būtų nesuderinamos su DK nuostatoms ar joms prieštarautų.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja su Prašyme nurodytais užsieniečiais susitarė dėl visos darbo laiko normos (40 val. per savaitę), tačiau vien tik tokia sąlyga nei pagal DK, nei pagal Aprašo nuostatas savaime nereiškia, kad darbuotojas (-ai) dirbo visą darbo laiką (buvo darbdavio žinioje ar faktiškai vykdė darbo funkcijas). Byloje nustatyta, kad Prašyme nurodytiems užsieniečiams per pareiškėjos pasirinktą ir atsakovo vertintą 6 mėnesių laikotarpį buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai (R. S. nedraudiminis laikotarpis įformintas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d.; I. U. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 19 d., S. R. nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 14 d.), pareiškėja šių aplinkybių neginčija. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Apraše buvo nustatyta, kad gavęs prašymą Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, be kita ko, patikrinta VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis, ar prašyme nurodyti 3 užsieniečiai pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo įmonėje, ar jiems yra (buvo) mokamas darbo užmokestis (Aprašo 9 punktas, 9.9., 9.9.1 papunkčiai). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas vertindamas Aprašo 8.4. papunktyje nustatytos sąlygos atitiktį „dirbo visą darbo laiką“, pagrįstai užsieniečiams įformintų nedraudiminių laikotarpių (neapmokamų atostogų) neprilygino darbo laikui ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neatitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančio Aprašo 8.4 papunktyje nustatytų kriterijų, todėl negali būti įtraukta į Sąrašą (Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktas, Aprašo 6 punktas).
Pareiškėja paaiškino, kad nedraudiminiai laikotarpiai įforminti darbuotojų prašymu suteikti jiems neapmokamas atostogas, kurios taip pat yra darbo teisinių santykių dalimi, o tam tikrais DK nustatytais atvejais darbuotojas turi teisę jų reikalauti, vienkartis jų suteikimas negali būti laikomas „darbu ne visą darbo laiką“ ir bei įdarbinimo patirties praradimo prielaida. Vertinant minėta pareiškėjos argumentą pažymėtina, kad atsakovas neginčija nei darbuotojų teisės į neapmokamas atostogas, nei darbdavio teisės ar pareigos jas suteikti, tačiau pareiškėja, siekdama būti įtraukta į Sąrašus, turėjo atitikti ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Apraše nustatytus kriterijus, įskaitant reikalavimą, kad pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant prašymą įtraukti į Sąrašus, vertinamą 6 mėnesių laikotarpį per pastaruosius 2 metus, pasirenka ir nurodo prašymą teikiantis juridinis asmuo.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir duomenis, tinkamai taikant ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, taip pat atitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, nenustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo 8.4. papunktyje įtvirtintos sąvokos būtų nesuderinamos su DK nuostatoms ar joms prieštarautų. Kitų sprendimo panaikinimo pagrindų taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos Prašymą. Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pasikeitus Apraše nustatytam teisiniam reguliavimui (nuo 2021 m. kovo 10 d.), įskaitant ir 8.4. papunktyje įtvirtintus kriterijus, Įsakymo Nr.1V-169 3 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas dėl įmonės neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą buvo priimtas dėl to, kad įmonė neatitiko iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusio Aprašo 8.4 ir (ar) 8.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, įmonė prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą gali pateikti, nesilaikydama šiame įsakyme keičiamo Aprašo 15 punkte nustatyto termino, todėl pareiškėja Aprašo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę teikti pakartotinį prašymą įtraukti į Sąrašas nelaukdama Aprašo 15 punkte nustatyto termino.
Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl už skundą sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Western Fabrications“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.