Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. G. ir J. G. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys J. G. (skolininkė), V. G., antstolė R. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nesiaiškino faktinių aplinkybių, kad J. G. su V. G. negyvena jau keli metai, skolininkė yra palikusi šeimą ir nepilnametį sūnų, išvykusi gyventi į Kauną. Kam ir kokiam tikslui skolininkė buvo pasiėmusi paskolas, V. G. nėra žinoma.2014-05-15 Trakų rajono apylinkės teismui V. ir J. G. yra padavę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abu patvirtino, kad bendrų kreditorių neturi, skolos yra J. G. asmeninės skolos.Teismui priėmus nutartį dėl ½ dalies V. G. gaunamų pajamų pripažinimo J. G. nuosavybe, bus pažeistos ne tik V. G., bet ir nepilnamečio sūnaus G. G. teisės.

skolininkas niekada nei iš skolininkės, nei iš V. G. nėra gavęs jokio pranešimo apie tai, kad yra iškelta civilinė byla dėl šių asmenų santuokos nutraukimo, juo labiau, pranešimo, kuriuo pareiškėjo turtinė teisė po santuokos nutraukimo būtų priskirta vienam ar kitam ar abiems sutuoktiniams. Sutuoktiniai niekaip neaptarė prievolės pareiškėjui, kaip turtinės teisės, vykdymo po santuokos nutraukimo, dėl ko prievolė kreditoriui yra laikytina bendra sutuoktinių prievole ir vykdytina solidariai.CK 3.127 str. 1 d. nustatyta, kad nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąja jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytos teisės normos 2 d. nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Remiantis tuo bei įvertinus, kad nėra įrodymų apie tai, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo V. G. būtų aptarę atitinkamo iš sutuoktinių turimų ir/ar gaunamų pajamų priskyrimo atitinkamai vienam iš sutuoktinių civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momentui, todėl V. G. gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių nėra dalijamas turtas ir negali būti vertinamas, kaip asmeninis V. G. turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirųjų skundų argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta skolininkės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad antstolė R. D. iš skolininkės J. G. vykdo skolos išieškojimą pareiškėjui pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. vykdomąjį dokumentą Nr.2-1569-375 dėl 2258,38 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo. Nustatyta, kad skolininkės vardu transporto priemonių ir kito turto nėra registruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, skolininkė nedirba. (duomenys neskelbtini) skolininkė sudarė santuoką su V. G., dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nutraukė V. G. ir J. G. santuoką. CK 3.67 str. 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš prie atskirojo skundo pridėtų duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo V. G. į Trakų rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2014-05-15, o teismas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo priėmė 2014-06-17. Taigi, pripažintina, kad tik nuo šio momento – 2014-06-17 – santuokos nutraukimas šalims sukelia teisines pasekmes (CK 3.67 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ginčijama nutartis dėl skolininkės turto dalies nustatymo yra priimta 2014 m. birželio 16 d., todėl tuo metu skolininkei dar priklausė ½ dalis jos sutuoktinio pajamų, gaunamų iš darbo santykių bei visų kitų pajamų, kurias jis gavo iki 2014 m. birželio 17 d. Tuo tarpu, iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo (2014-06-17) V. G. gaunamos pajamos turi būti vertinamos kaip jo asmeninis turtas, o priešingi pareiškėjo teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu teisingai nustatė skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau byloje paaiškėjus, kad po ginčijamos nutarties Trakų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, yra pagrindas ginčijamą nutartį iš esmės palikti nepakeistą, tačiau patikslinti jos rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. G. pajamų, gaunamų iš darbo santykių bei visų kitų pajamų, kurias jis gauna ir gavo iki 2014 m. birželio 17 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį:

„Nustatyti, kad skolininkei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo santykių bei visų kitų pajamų, kurias jis gauna ar gavo iki 2014 m. birželio 17 d..

Priteisti iš J. G. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų IĮ „Aujama-credit“.