- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- AN2-284-468/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00032-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutarties, kuria netenkintas R. J. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023-11-28 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. 2023-05-31, 19.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pastebėjęs atsiradusią kliūtį (automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesulėtino važiavimo greičio, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 128 punkto reikalavimą ir į jį atsitrenkė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Institucijos 2023-11-28 nutarimu R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 12 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-01 nutartimi R. J. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad motociklo lėtėjimas stabdant ant sauso asfalto dangos sudarė 29,9 m atstumą, o šiuo atveju atstumas iki atsiradusios kliūties (automobilio „Volvo“) buvo 65 metrai, pažymėjo, jog R. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą pilnai įrodyta liudytojų parodymais, ekspertizės aktu bei vaizdo įrašu, kurie pagrindžia, jog R. J., vairuodamas motociklą, turėjo realią galimybę laiku reaguoti bei išvengti transporto priemonių susidūrimo, tačiau atsiradus kliūčiai motociklą vairavo nemažindamas greičio. Teismas taip pat pažymėjo, kad kelio dešinėje pusėje stovėjęs automobilis yra priskiriamas lengvojo transporto kategorijai, automobilio gabaritai nebuvo dideli, o kitų kliūčių (medžių, krūmų, pastatų ar kt.) nebuvo, dėl ko, priešingai nei nurodė R. J., pastarasis turėjo realią galimybę laiku pastebėti atsiradusią kliūtį, į ją reaguoti bei išvengti transporto priemonių susidūrimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaraujantis byloje esančiam vaizdo įrašui, kurį peržiūrėti ir įvertinti teismo posėdžio metu prašė R. J.. Nurodo, kad teismas savo sprendimą grindė liudytojo T. M. paaiškinimu, kad jis, išvažiuodamas iš kiemo buvo įsijungęs automobilio „Volvo“ dešinio posūkio žibintą, o po to įjungė kairio posūkio žibintą, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Volvo“ posūkio signalas įsijungė tik 47 įrašo sekundę, kuomet jis sustojo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Šis įrašas patvirtina, kad automobilis „Volvo“, nerodydamas posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę tik 43 įrašo sekundę, kai motociklas nuo jo buvo 2-3 metrų atstumu ir taip, neleistinai persirikiavęs, nepraleido jam iš kairės pusės, ta pačia kelio kryptimi, važiavusio motociklo. R. J. manymu eismo įvykis kilo dėl „Volvo“ automobilio vairuotojo veiksmų, kadangi jis negalėjo iš anksto žinoti, kokį manevrą atliks šio automobilio vairuotojas.
3.2. R. J. nesutinka su ekspertizės akte pateikta išvada apie tai, kad kliūčiai pastebėti buvo pakankamas atstumas – 65 metrai. Mano, kad ekspertizės aktas yra nepagrįstas, dėl ko negalima juo vadovautis sprendžiant R. J. kaltės klausimą, kadangi stabdymui reikalingas atstumas buvo pradėtas matuoti 39 įrašo sekundę, neįvertinus, jog R. J. matymo galimybę užstojo kita kliūtis – tarp motociklo ir (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniame kelio kelkraštyje priparkuotas automobilis „Toyota Prius“. Pažymi, jog tik apvažiavus „Toyota Prius“ automobilį, t. y. nuo 40 vaizdo įrašo sekundės, jam atsirado galimybė pastebėti „Volvo“ automobilį, todėl išvada, kad kliūčiai pastebėti, į ją sureaguoti ir sustabdyti motociklą R. J. turėjo 65 metrus, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė O. U. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo R. J. skundą ir jį atmetė. Atstovės vertinimu skunde apygardos teismui nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebuvo pateikti apylinkės teismui ir kurie leistų abejoti teismo išvadomis.
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. J. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimo. Nurodo, kad šiuo atveju eismo įvykio kilimui įtaką padarė ne R. J. veiksmai, o automobilio „Volvo“ vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei kelio matomumą užstojęs automobilis „Toyota Prius“, dėl ko R. J. neturėjo objektyvios galimybės pamatyti automobilio „Volvo“ ir numatyti jo vairuotojo manevro. Mano, kad šios aplinkybės, pagrįstos byloje esančiu vaizdo įrašo, nebuvo įvertintos ekspertizės aktą surašiusio specialisto ir teismo. Apelianto teigimu apylinkės teismas jo kaltę grindė išvadomis, padarytomis neteisingai vertinant byloje esančius duomenis ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. J. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
7. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, už ką sankcijoje numatyta bauda nuo 10 iki 12 Eur. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
9. Institucijos 2023-11-28 nutarimu R. J. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad pažeisdamas KET 128 punkto reikalavimą, vairuodamas motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių ir pastebėjęs kliūtį – automobilį „Volvo“ – nesulėtino vairavimo greičio ir į jį atsitrenkė.
10. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. iš esmės neigia padaręs administracinį nusižengimą, mano, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai rėmėsi faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiu ekspertizės aktu bei liudytojo, automobilį „Volvo“ vairavusio T. M. parodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Aukštesnysis teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie yra paneigti objektyviais bylos duomenimis.
11. R. J. neigiant savo veiksmais pažeidus KET 128 punktą ir padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, reikalinga nustatyti koks buvo eismo įvykio mechanizmas ir kurio iš eismo dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Šio klausimo sprendimui būtina įvertinti kiekvieno iš susidūrime dalyvavusių vairuotojų transporto priemonių judėjimą, eismo sąlygas ir įvykio mechanizmą. R. J. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, 2023-05-31 rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė, kad „Volvo“ vairuotojas, nepastebėjęs R. J. vairuojamo motociklo iš kairės, išvažiavo į jo važiuojamąją kelio dalį likus 4-5 metrams iki R. J., dėl ko R. J., vengdamas susidūrimo, pasuko į kairę pusę ir taip važiavo 5-6 metrus, kol prieš pat kelio skiriamąją juostą atsitrenkė į „Volvo“ automobilį (b. l. 26). Iš esmės analogiškas aplinkybes R. J. paaiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams – M. P. ir E. U. – kurie apie tai nurodė ir apklausti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. 2023-06-11 rašytiniuose paaiškinimuose R. J. nurodė, jog jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, apvažiavo kelis kelio dešinėje pusėje stovinčius automobilius ir toliau važiavo dešinėje kelio pusėje, matė išvažiuojantį „Volvo“ automobilį bei jo vairuotoją, kuris nebuvo įjungęs posūkio signalo ir žiūrėjo į dešinę kelio pusę. Teigia, jog jam privažiavus prie „Volvo“ automobilio, kuris tuo metu stovėjo, šis staiga pajudėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl R. J. pradėjo stabdyti ir siekdamas išvengti kliūties, suko į kairę, tačiau „Volvo“ automobilio vairuotojas, nepabaigęs savo manevro – sukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę – pradėjo sukti į kairę, link ištisinės kelio juostos, dėl ko įvyko susidūrimas (b. l. 43). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. J., o taip pat ir teikdamas apeliacinį skundą, iš esmės ginčijo objektyvią galimybę laiku pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį ir dėl to negalėjimą išvengti susidūrimo. Vis tik, tokios R. J. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos kaip nepagrįstos, su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas.
12. Iš apygardos teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šviesiu paros metu, esant geram matomumui, sausai kelio dangai, pagrindinio kelio link, rodant dešinį posūkio signalą, važiuoja automobilis „Volvo“ ir 19:40:58 val. (vaizdo įrašo laiku) įsuka į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini). Iš esmės tuo pat metu,19:40:59 val., motociklo „Honda“ vairuotojas – R. J. – važiuoja pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini) gatve, kurio dešiniame kelkraštyje stovi priparkuotas automobilis „Toyota Prius“, tačiau daugiau jokių kitų objektų, esančių netoli važiuojamosios kelio dalies, nėra. „Volvo“ automobilio vairuotojo atliekamo manevro metu (išvažiuojant į pagrindinį kelią), remiantis ekspertizės akte pateiktais apskaičiavimais (b. l. 55), motociklo „Honda“ vairuotojas – R. J. – nuo jo yra nutolęs didesniu nei 65 metrų atstumu. „Volvo“ automobilio vairuotojas, įvažiavęs į pagrindinį kelią ir, važiuodamas ganėtinai lėtai, pavažiavęs kelis metrus pagrindiniu keliu, dar prilėtina greitį, praleidžia kitoje kelio pusėje važiuojantį automobilį ir 19:40:52 pradeda kairįjį posūkio manevrą. Tuo pat metu, motociklo vairuotojas 19:41:00 jau yra pravažiavęs kelkraštyje stovintį automobilį (vaizdo įraše matyti didžioji dalis motociklo), kas, remiantis ekspertizės akto aprašomojoje dalyje pateiktu 8 pav. (b. l. 56) parodo, jog motociklo vairuotojas, „Volvo“ automobilio vairuotojui atliekant kairįjį posūkio manevrą, nuo jo nutolęs buvo ne mažesniu kaip 45 metrų atstumu. Pažymėtina, jog remiantis ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais ir aiškinimais, motociklo stabdymui reikalingas kelias, buvusiomis aplinkybėmis, buvo ne didesnis kaip 30 metrų, t. y. 29,9 m (b. l. 55). Vis tik, iš vaizdo įrašo matyti, jog R. J., nuo pat „Volvo“ automobilio įvažiavimo į pagrindinį kelią, iki susidūrimo vietos, važiavimo greičio nemažino. Byloje liudytoju apklaustas automobilio „Volvo“ vairuotojas T. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, užfiksuotas vaizdo įraše, teigdamas, kad jis, tiek įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek truputį pavažiavęs ir ketindamas atlikti kairiojo posūkio manevrą, buvo įsijungęs posūkio signalus, be to, važiavo lėtai, apie 10 km/h greičiu ir prieš kairįjį posūkio manevrą sustojo praleisti priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio. Šios aplinkybės patvirtina, jog „Volvo“ automobilio vairuotojas kelyje elgėsi saugiai ir atsargiai: sukdamas į pagrindinį kelią buvo įjungęs dešinio posūkio signalą, įvažiavęs į jį judėjo lėtai, prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą sustojo ir praleido priešinga eismo kryptimi važiavusią transporto priemonę. Tuo tarpu R. J. pasirinko elgtis neatsargiai, nelėtino važiavimo greičio ir „Volvo“ automobilį nusprendė aplenkti, išvažiuodamas priešingą eismo juostą, nors tai galėjo padaryti ją apvažiuodamas arčiau dešinio kelio kelkraščio.
13. Kaip ir minėta aukščiau, kad KET 9 ir 128 punktų nuostatos įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, todėl atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, R. J. veiksmai, jo važiuojamojoje kelio kryptyje atsiradus kliūčiai ir turėjus objektyvią galimybę jos išvengti, šių reikalavimų neatitinka. Nors R. J. teigia, kad staigūs „Volvo“ automobilio vairuotojo veiksmai, kurių jis negalėjo iš anksto numatyti dėl nerodyto posūkio signalo ir kelio dešinėje pusėje stovėjusio ir matomumą užstojusio automobilio „Toyota Prius“ buvo eismo įvykio kilimo priežastis, tačiau bylos duomenimis nustatyta priešingai: iki automobiliui „Volvo“ išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuris tai darė prieš tai sustojęs ir įjungęs dešinio posūkio signalą, R. J. nuo jo buvo nutolęs per 65 metrus, o apvažiavęs jo minimą matomumą ribojusią, kelio dešinėje pusėje stovinčią transporto priemonę „Toyota Prius“ – buvo ne mažesniu kaip 45 metrų atstumu, kai tuo tarpu stabdymo keliui reikalingas atstumas buvo 29,9 m. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia R. J., tik patvirtina, jog jis neabejotinai turėjo galimybę ir laiku pastebėti „Volvo“ automobilį ir sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau pasirinko elgtis priešingai – nelėtindamas važiavimo greičio nusprendė „Volvo“ automobilį, kaip kliūtį, aplenkti iš kairės pusės, dėl ko, jam nesilaikant saugumo reikalavimų, įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jokių pagrįstų abejonių, kad R. J. nesilaikė KET 9, 128 punktų reikalavimų ir atsiradus kliūčiai – automobiliui „Volvo“ bei turėjęs galimybę ją pastebėti, nesulėtino greičio ar visiškai nesustojo, dėl ko su juo susidūrė, šioje byloje nekyla.
14. R. J. apeliaciniame skunde taip pat ginčija ekspertizės akto patikimumą, nurodydamas, jog eksperto nustatytas 65 metrų atstumas, per kurį jis turėjo galimybę reaguoti į atsiradusią kliūtį, yra klaidingas, kadangi buvo neįvertinta, jog R. J. matomumą užstojo kelio dešiniame kelkraštyje stovėjęs automobilis „Toyota Prius“. Vis tik, aukštesnysis teismas pažymi, jog ekspertizės akto aprašomojoje dalyje, tiek vertinant aukščiau minėtą vaizdo įrašo medžiagą, tiek eismo įvykio schemą, transporto priemonių išsidėstymas kelyje buvo įvertintas skaičiuojant stabdymo kelio atstumą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad „Volvo“ judėjimo metu sukant į dešinę motociklas jau buvo faktiškai pravažiavęs stovintį automobilį, jokios kitos kliūties, galėjusios trukdyti matyti „Volvo“ automobilį, jam nuo jo nutolus per 45 metrus, jau nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog bylos tyrimo metu R. J. teigė ne tik matęs „Volvo“ automobilį, bet ir jo vairuotojo veiksmus – žiūrėjimą į dešinę kelio pusę, tačiau tik bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu šis iškėlė versiją dėl visiškos galimybės laiku pastebėti „Volvo“ automobilio nebuvimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais, dėl ko plačiau apie tai nepasisakoma.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tam nėra pagrindo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagos duomenis, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl padaryto įrodymų vertinimo pažeidimo, nėra. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutarties neteisėtos ar nepagrįstos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, pripažino juos įrodymais ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
16. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad R. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus R. J. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.