Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui Z. B., jo atstovei A. S., K. B. atstovei R. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus rajono skyriaus, atstovėms L. K. ir S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., I. G. ir S. K. dėl terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę laiku nepateikė, nes duomenų apie tai neturėjo, nežinojo tikslios žemės sklypo buvimo vietos, jo dydžio. 2003 metais, kai įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo pasibaigęs, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai žodžiu informavo, jog skyriuje gauti dokumentai, patvirtinantys, kad B. B. valdė nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog sužinojęs tai, nedelsdamas kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kur jam paaiškino, kad artimiausiu metu gali būti tikslinami įstatymai ir galbūt bus galimybė atstatyti praleistus terminus, pasiūlė kreiptis į Seimą.

Nurodo, jog 2003-10-27 išsiuntė prašymą Seimo Pirmininkui, prašė išnagrinėti prašymą ir padėti susigrąžinti senelio žemę. Seimo kanceliarija 2003-11-19 informavo, kad jo laiškas perduotas Seimo posėdžio sekretoriatui. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kuris 2004-12-31pranešė, kad turi galimybę praleistą terminą atnaujinti teismine tvarka.

Su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo 2007-04-12 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris 2008-03-07 sprendimu pareiškimą tenkino ir atnaujino terminą pateikti pareiškimą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas M. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,9 deš. žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2008-08-06 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-07 sprendimą ir civilinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (2008-06-09 sprendimas adm. b. Nr. A261-912/2008; 2009-04-29 nutartis adm. b. Nr. A63-529/2009; 2009-07-09 nutartį adm. b. Nr. A146-772/2009).

Pabrėžė, kad kokios būtent priežastys minėto įstatymo prasme gali būti pripažintomis svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Atkūrimo įstatymo 10 str. aiškiai apibrėžtas prašymo bei nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas. Šis terminas nustatytas siekiant užtikrinti teisingą ir greitą nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimą bei visuomeninių santykių stabilumą, todėl termino pateikti numatytus dokumentus praleidimas gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms šio termino praleidimo priežastims, t. y. asmuo, prašantis atnaujinti terminą, turi savo prašymą pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė jam laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms institucijoms prašymą bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Tarnybos teigimu, pareiškėjo nurodytos terminų praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Taip pat pažymi, kad B. B. mirė 1936 m., todėl 1940 m. nacionalizacijos metu ginčo žemės savininku nebuvo. Taigi, prašymo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytus terminus nagrinėjimas bei tenkinimas pareiškėjui iš esmės nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes nuosavybių teisės atkūrimo procedūros negalės būti vykdomos.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovės prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o K. B. atstovė – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2004-10-26 įsigaliojusi Atkūrimo įst. 10 str. 1 ir 4 d. pataisa nustatė, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

Vertinant pareiškėjo pateiktą prašymą, pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 10 str. nustatyti terminai prašymams bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, todėl vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laikui realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad svarbiomis priežastimis, sąlygojančiomis Atkūrimo įstatymo termino praleidimą, pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai sudarė kliūtis asmeniui laiku atlikti tam tikrus veiksmus. Subjektyvaus pobūdžio priežastys (teisės aktų nežinojimas, nepagrįstas manymas ar įsitikinimai dėl siekiamų teisinių pasekmių, nesikreipimas į institucijas, siekiant sužinoti tikrąją faktinę padėtį, ar kreipimasis ne į tas institucijas ir pan.) negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis įstatyme nustatytų terminų praleidimą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad terminų atnaujinimo institutas yra sietinas su individualių, t. y. susijusių tik su prašančiu atnaujinti terminą asmeniu, jų (terminų) praleidimo priežasčių aiškinimu jų svarbumo aspektu. Tai reiškia, kad sprendžiant Atkūrimo įst. 10 str. nurodytų bei praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido teisės akto nustatytą terminą, tyrimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-05 nutartis adm. b.Nr. A5-1138/2006 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad liga svarbia įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo daryti įtaką sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai atlikti veiksmus. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo tinkamai atlikti veiksmų dėl kurių prašoma atnaujinti terminą ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis adm. b. Nr. AS6-219/2006, 2006-06-15 nutartis adm. b. Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ne bet kokie asmens susirgimai gali būti pripažinti svarbia termino atkurti nuosavybės teises praleidimo priežastimi, o tik tie, kurie ne tik pasireiškė viso ar didesnės dalies Atkūrimo įst. nustatyto termino eigoje, bet ir objektyviai sutrukdė asmeniui pasinaudoti teise į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, vertintina, kiek asmens sveikata galėjo padaryti įtakos jo suvokimui, apsisprendimui dėl atitinkamų veiksmų atlikimo bei operatyvumo tiems veiksmams atlikti.

Z. B. teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriuose vertinant galima būtų teigti, kad Atkūrimo įst. 10 str. 1 ir 4 d. nurodytų terminų eigoje jo sveikatos būklė buvo tokia sunki, jog pareiškėjas negalėjo tinkamai realizuoti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjui nuo 2001-05-14 yra nustatyta trečia invalidumo grupė (b. l. 49). Kita vertus, Z. B. sveikatos būklė nesutrukdė jam ginti savo teises reiškiant pareiškimus teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 10–19), taip pat kreiptis į administracinį teismą dėl Atkūrimo įst. 10 str. nustatytų terminų atnaujinimo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nors Z. B. sveikatos būklė galimai sąlygojo tokį gyvenimo būdą bei ritmą, kuris nebūdingas neturinčio sveikatos problemų žmogui, tačiau patys susirgimai ir jų padariniai, tiek prašomų atnaujinti terminų eigoje, tiek vėliau nebuvo tokio pobūdžio bei sunkumo, kad objektyviai būtų apriboję jo galimybę nuosavybės teisių atkūrimo klausimais išreikšti savo valią savarankiškai ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas dėl Atkūrimo įstatymo 10 str. nurodytų terminų atnaujinimo kreipėsi praėjus labai ilgam laikui, t. y. daugiau kaip 10 metų, nuo pačių terminų eigos pabaigos. Be to, pareiškėjas kreipimosi į teismą dėl terminų atnaujinimo nesieja su žymiu sveikatos, ar finansinės situacijos pagerėjimu.

Minėtos aplinkybės tik patvirtina išvadą, jog Atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytų terminų praleidimas yra sąlygotas ne Z. B. sveikatos būsenos, ar jo finansinės padėties, o nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto, t. y. tinkamu nesirūpinimu nuosavybės teisių atkūrimu.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Z. B. nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir pateisinančiomis Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimą, todėl prašymas dėl terminų atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo Z. B. prašymą atnaujinti įstatymo nustatytus terminus prašymui, giminystės bei nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. B. valdytą (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.