- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2-1828-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00203-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- M. L.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.17; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
2018 m. vasario 15 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą bei prašė iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimtų patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuokos metrikų knygoje įrašo Nr. 296. Su atsakovu bendro ūkio po santuokos nutraukimo neveda, bet jam buvo leidusi laikinai pagyventi savo bute. Prieš keletą metų atsakovas pradėjo girtauti, prieš ją ir kartu gyvenantį sūnų vartojo psichologinį smurtą, gąsdindamas pakenkti jai ir sugadinti jai priklausantį turtą, prieš ją smurtavo. Dėl piktybinio atsakovo elgesio su ja, kelis kartus kreipėsi į policijos pareigūnus. Nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovas nemoka už komunalinius patarnavimus, vadina ją necenzūriniais žodžiais, žada fiziškai susidoroti. Gyventi bute dėl agresyvaus atsakovo elgesio tapo pavojinga. Buto nuomos sutartis tarp jos ir atsakovo nebuvo sudaryta. Po daugkartinių raginimų (žodžiu ir raštu), atsakovas gera valia išsikelti iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų nesutinka, todėl yra priversta teismine tvarka ginti savo pažeistas teises. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar kitų procesinių dokumentų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo pranešimu buvo įpareigotas per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteiktas 2018 m. sausio 19 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 ir 123 straipsnio 1 dalys). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.
CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Ištuokos liudijimo nuorašas patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), apie tai liudijantis įrašas Nr. 296 ištuokos metrikų knygoje atliktas 2002 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 4), taigi atsakovas ieškovei priklausančiame bute gyvena tarp šalių susiklosčius panaudos santykiams. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių savavališko patalpų užėmimo fakto. Ieškovė pateikė įrodymus iš kurių matyti, kad atsakovas netinkamu elgesiu trukdo ieškovei gyventi, sudaro jai neįmanomas sąlygas su juo gyventi viename bute. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. registruotąja pašto siunta atsakovui išsiuntė pranešimą, kuriuo pareikalavo, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 24 d. išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, nurodant, kad atsakovui neįvykdžius reikalavimo, bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo (b. l. 11).
Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Atsakovui iš esmės pažeidus savo, kaip panaudos gavėjo pareigas, ieškovė kaip buto savininkė, remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet kada gali nutraukti neatlygintinio naudojimo panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.
Atsakovas gera valia neišsikėlė, teismui įrodymų apie jo galimas teises į ieškovės butą nepateikė. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas toliau gyventų jai priklausančiame bute, ribotų jos nuosavybės teisę į būstą. Atsakovui gera valia neišsikeliant iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, pažeidžiamos teisėtos ieškovės teisės laisvai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės teisės ginamos, iškeldinant atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto (CK 4.98 straipsnis, CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovei buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pateikiamos pažymos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 188,50 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos –100,00 Eur žyminis mokestis ir 188,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei. Šias išlaidas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą –188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto Eur 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.