- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 1-3418-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42248-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (nurodęs, kaip korespondencijos siuntimo adresą), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kartu su bausme jam paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė (120 val.) pakeista 20 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (bausmė atlikta 2015-08-24),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2019 m. spalio 3 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004, patikros sertifikatas Nr. 1089166, pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi ir parodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą pavėžėju, savo darbui naudoja nuomotą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį išsinuomojo prieš pusę metų iš V. P.. Nurodė, kad jis 2019 m. spalio 2 d., apie 17.00 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė maždaug 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Brendis“. Maždaug, apie 19.00 val., jis nuvažiavo į parduotuvę „A.“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Po to jo atmintis dingo ir jis pradėjo atsiminti tik tada, kai jį policijos pareigūnai pristatė į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (areštinę). Kada ir kur jį sustabdė policijos pareigūnai, jis nežino. Kiek pripūtė į alkotesterį, taip pat nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nežino, kodėl išvažiavo iš namų būdamas neblaivus. Sutinka baudžiamąją bylą pabaigti pagreitinto proceso tvarka (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyriausiąja patrule. 2019 m. spalio 2 d. ji dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š. ekipaže (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 3 d., apie 01.31 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė asmuo, kuris važiavo iš paskos. Susisiekus su pranešėju aukščiau nurodytu adresu, pastarasis nurodė, kad automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiūlius A. G. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.06 promilės girtumas, antro pūtimo metu – 2.34 promilės girtumas. A. G. buvo pranešta, kad jis yra sulaikomas, kadangi vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kadangi pastarasis buvo agresyvus, tai buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas apie 01.40 val. ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Į pagalbą atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris saugojo automobilį, kol jis bus išvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. A. G. automobilyje buvo vienas. Vairavimo faktas nėra užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis. Pranešėjas paaiškinimo nepateikė (b. l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. G.. Automobilis yra išnuomotas A. G.. E. G. yra jo pažįstama. Jis turi įgaliojimą atsiimti ir gauti viešąsias ir administracines paslaugas dėl minėto automobilio. Įgaliojimą prideda prie apklausos protokolo. Automobilio nuomos sutartį atsiųs el. paštu. Automobilis išnuomotas virš pusės metų. A. G. pažįsta tik dėl nuomos sutarties. Su A. G. nebendrauja. Dėl A. G. vairavimo, būnant neblaiviam, nieko pasakyti negali. Apie įvykį sužinojo iš E. G. (b. l. 28).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. spalio 3 d., apie 01.31 val., buvo registruotas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės J. V. 2019-10-03 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. spalio 3 d., apie 01.31 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu V. Š., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Susisiekus su pranešėju, jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas važiavo iš paskos. Minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) ir sustabdė ties (duomenys neskelbtini) namu. Paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo A. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Patikrinus asmenį alkotesteriu, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 22).
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2019 m. spalio 3 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARCK 0004 (patikros sertifikato Nr. 1089166), pirmą kartą – 2019 m. spalio 3 d., apie 01.45 val., buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. spalio 3 d., apie 02.04 val., buvo nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 31).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARCK 0004 ir patikros sertifikato Nr. 1089166 duomenys patvirtina, kad A. G. 2019 m. spalio 3 d., apie 01.45 val., buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. spalio 3 d., apie 02.04 val., buvo nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 32, 33).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas – E. G. (b. l. 9).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. spalio mėnesį su PVM buvo 5230 Eur, be PVM buvo 4322 Eur (b. l. 13).
2019 m. spalio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 12).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 3 d. sprendimu automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. G., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 21).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. G. 2019 m. spalio 3 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004, patikros sertifikatas Nr. 1089166, pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. G. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 109-110, 111).
Dėl bausmės skyrimo
Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prie kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nieko nenurodė, tačiau teismas konstatuoja, kad įvertinus kaltinamojo A. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo pilną prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi dėl jos padarymo, turi būti pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, nakties metu, apie 01.30 val., vairuotojui nustatytas 2,06 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis išgėrė maždaug 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Brendis“, vėliau jis nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti dar alaus, o po to jam jau atmintis dingo ir jis pradėjo atsiminti tik tada, kai jį policijos pareigūnai pristatė į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – darbingo amžiaus, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas (b. l. 47-49), daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 50-93). Byloje nėra duomenų apie A. G. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkį už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 72 parų areštas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 3 d. 01.40 val. iki 2019 m. spalio 3 d. 13.36 val. (b. l. 35, 37), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. G. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. G. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. spalio 3 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl konfiskuotino turto
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą be PVM.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
A. G. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o E. G. (b. l. 9). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. G. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.), pažymi, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 4322 Eur (b. l. 13).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš A. G. išieškoti į valstybės biudžetą Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje) – 1,01 Eur.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,01 Eur automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos (b. l. 15).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 94).
Kardomųjų priemonių – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinamos (b. l. 96, 98).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 98).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 72 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 48 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 3 d. 01.40 val. iki 2019 m. spalio 3 d. 13.36 val. (viena diena).
Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:
1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;
1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;
1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.
1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą A. G. bus sulaikytas.
Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 3 d.
Paskirti A. G. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš A. G. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4322 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. G. valstybės naudai priteisti 1,01 Eur (vieną eurą ir vieną euro centą) proceso išlaidų.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.