Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-12501-584/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2-12501-584/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12501-584/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08599-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos 129.1; 129.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama antstolės L. U. D. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese skolininką V. U. ir vietoje jo vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00964 skolininku pripažinti jo turto paveldėtoją J. P., paaiškėjus, kad V. U. 2008 m. vasario 22 d. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00964 esančios medžiagos nustatyta, kad antstolės L. U. D. kontoroje Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 14 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 7840 pagrindu iš V. U. išieškoma 30 Lt skola valstybės atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos duomenų, V. U. mirė 2008 m. vasario 22 d. Antstolė 2008-08-04 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą ir 2008-08-26 raštu kreipėsi į Kauno r. II-ąjį notarų biurą dėl skolininko įpėdinių. 2009-03-26 Kauno r. II-ojo notarų biuro notarės R. B. rašte nurodyta, kad mirusio V. U. palikimą, pagal antstolio R. B. sudarytą turto apyrašą, priėmė J. P..

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Teismų praktikoje pažymėta, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 5.63 normos tikslus atitinka turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kokių kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie tokiu būdu užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Vykdomosios bylos duomenimis antstolė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po skolininko V. U. mirties kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl duomenų apie skolininko įpėdinius pateikimo. Byloje duomenų, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos notarei buvo pranešta apie skolininko V. U. skolą nėra. Antstolio R. B. 2008-06-06 sudarytame skolininko turto apyraše duomenų apie palikėjo skolinius įsipareigojimus nėra. Taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad buvo išviešintas paveldėto turto arešto aktas viešame registre ar kad asmeniškai kreditorius ar jo įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditoriaus pavedimu vykdantis išieškojimą, per įstatyme numatytus terminus pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdinei J. P.. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju yra praleistas ir trijų metų naikinamasis terminas tokiems reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 4 d.). Kreditorei ir antstolei praleidus terminą reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti, antstolės prašymas dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaDiana Jasaitienė