- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-471-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutarties hipotekos byloje dėl žymos hipotekos registre apie turto įkeitimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius S. D. ir kreditoriaus A.K. atstovas S. D. pateikė Hipotekos skyriui prie Alytaus rajono apylinkės teismo prašymą panaikinti įkeisto turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio S. P. , hipoteką.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino žymą (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , priklausančio S. P. , įkeitimą (turtas įkeistas (duomenys neskelbtini) ). Nutartyje nurodoma, jog įkeitimo teisė pasibaigia, kadangi kreditoriai pagal CPK 4.197 str. 3 d. hipotekos įkeistam turtui atsisakė, todėl draudimas disponuoti įkeisti turtui panaikinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) byloje suinteresuotais asmenimis teismas turėjo įtraukti įkeisto turto savininką E. G. ir antstolį A. C. , realizavusį įkeistą namą, parduodant jį E. G. . Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2) teismas neišaiškino bylos šalims hipotekos pabaigos teisinių pasekmių, nors galėjo ir turėjo tai padaryti, kadangi 1997-11-19 įkeitimo sutartis, kuria buvo užtikrinta mano prievolė grąžinti skolą, galioja ir jos sąlygos kreditorių nevykdomos. Apeliantas nurodo, jog susidarė situacija, kurioje visiškai neaišku, kokiu būdu kreditoriai siekia savo teisėtų interesų apsaugos. E. G. , prisiimdamas ne jam įkeistą daiktą, prisiėmė sau ir minėtos sutarties sąlygas, todėl, prisiimdamas įkeistą namą, turėjo padengti aukštesnės eilės reikalavimus, nes CPK 754 str. 1 d. nustato, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Teismas pažeidė apelianto teisę per hipoteką ir įkeitimą realizuoti savo prievolę A.K. ir S. D. atžvilgiu, kadangi skundžiama teismo nutartis atlaisvina jau E. G. nuosavybėje įkeistą namą nuo hipotekos be jokių teisinių pasekmių pačiam E. G. bei kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Hipoteka yra daiktinė teisė. Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmę sudaro turto įkeitimas bei hipotekinių procedūrų atlikimas. Ji seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 straipsnio 9 punktas). Šių teisės normų paskirtis - apsaugoti hipotekos kreditoriaus teises, todėl įkeisto turto priverstinis pardavimas pagal ne hipotekos kreditoriaus reikalavimą neišlaisvina jo nuo hipotekos. Tokiu būdu, naujasis nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkas E. G. įsigijo gyvenamąjį namą su įkeitimu, o hipotekos kreditoriai turi teisę patenkinti reikalavimą iš šio turto.
Hipotekos pabaigą reglamentuoja LR CK 4.197 straipsnis, nustatantis hipotekos pasibaigimo pagrindus ir pasibaigimo momentą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad hipoteka gali baigtis kai hipotekos kreditorius atsisako hipotekos. Remiantis šia norma, hipotekos kreditorius bet kada gali nutraukti hipotekos teisinius santykius. Todėl, pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintą hipotekos kreditorių pareiškimą dėl hipotekos užbaigimo, kuriame nurodė CK 4.197 straipsnio 3 dalį, t.y. atsisakė nuo hipotekos į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ., pagrįstai 2007 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino žymą hipotekos registre apie šio gyvenamojo namo įkeitimą. Pažymėtina, jog kreditoriaus pareikštas hipotekos atsisakymas nereiškia, kad kreditorius atsisako ir pagrindinės prievolės įvykdymo (CK 6.129 str. 7 d.). Atskirojo skundo argumentas, jog E. G. , prisiimdamas ne jam įkeistą daiktą, prisiėmė sau ir paskolos sutarties sąlygas, todėl, prisiimdamas įkeistą namą, turėjo padengti aukštesnės eilės reikalavimus pagal CPK 754 str. 1 d., yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi realizavus įkeistą gyvenamąjį namą perduodant E. G. , jis pastarąjį įsigijo su įkeitimu (CK 4.171. 9 d), tačiau skolos bei jokių skolininko teisių ir pareigų neperėmė. CPK 754 str. nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Ši norma hipotekos kreditoriui suteikia privilegijuotą teisę patenkinti savo reikalavimus be eilės. Atsisakius hipotekos, t.y. teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, kreditorius turi teisę savo kreditorinius reikalavimus patenkinti iš kito skolininko turto.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutarties nekeisti.