- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-161-193/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Pareiškėjas
- E. V.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. V. skundą dėl 2011-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-12-08 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo,
Aprašomoji dalis
N USTATĖ:
Šalies argumentai
E. V. kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. K. siekimo apgaule, panaudojant suklastotą dokumentą, t.y. netikrą dokumento kopiją pateikiant bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjusiam Panevėžio miesto apylinkės teismui, išvengti 10 000 Lt turtinės prievolės jam, pareiškėjui. Panevėžio apskrities VPK tyrėjas A. Jozėnas 2010-11-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, E. V. pastarąjį apskundė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai, kurios prokurorė L. Šimonienė 2010-12-08 nutarimu jo skundą dėl 2010-11-29 tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė.
Skundžiama 2011-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas pareiškėjo E. V. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Šimonienės 2010-12-08 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartį. Mano, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta. Teigia, kad nors jis savo prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė pakankamai aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, jog T. K. veikoje tikėtinai yra nusikalstamų veikų požymių, prokuroras įstatyme nurodytos pareigos atlikti tyrimą ir atskleisti, ar ta nusikalstama veika buvo, neįvykdė, nes nesiėmė jokių priemonių tyrimui atlikti. Pareiškėjas nurodo, kad dar 2005-05-05 T. K. paskolos rašteliu pasiskolino iš jo 10 000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2005-09-01. T. K. sutartu laiku negrąžinus skolos, jis kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Siekdamas, kad jo ieškinys būtų atmestas bei taip išvengti prievolės sugrąžinti jam 10000 Lt skolą, T. K. 2010-07-14 teismui pateikė tą pačią dieną jį atstovavusio advokato V. Krikščiūno patvirtintą jo, E. V., rašyto 2006-07-15 pakvitavimo dėl kitos skolos sugrąžinimo kopiją. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1834-589/2010 teismo posėdžio protokolo matyti, kad T. K. tvirtino, jog skolą grąžino ir atgavo iš jo skolos raštelį, kuriame jokie prierašai nebuvo daromi ir konkretizavo, kad 10 000 Lt buvo grąžinti kartu su 350 000 Lt, o tai patvirtina minėtasis raštelis apie skolos grąžinimą. Tokiais savo veiksmais T. K. siekė teismą apgauti. Būtent apgaulę visiškai patvirtina tas faktas, kad pakvitavimą apie 350 000 Lt skolos grąžinimą jis su skolininku T. K. pasirašė ant to paties skolos raštelio dėl 350 000 Lt, kurio kopija yra pridėta prie prašymo. Tuo tarpu T. K. pateikė ne pakvitavimo originalą, bet ant kito popieriaus lapo atšviestą 350 000 Lt skolos raštelio su jo kitoje pusėje užrašytu pakvitavimu lapo pusės kopiją – tik tos pusės, kurioje buvo užrašytas pakvitavimas. Tokiais veiksmais T. K. neabejotinai siekė apgauti teismą tam, kad išvengti 10 000 Lt prievolės jam, E. V., o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 str. 1 d. Pareiškėjas skunde teigia, kad teismo nutartyje bei prokurorės nutarime neteisingai nurodoma, kad T. K. tariamai neturėjo originalaus skolos raštelio, ant kurio pasirašytas pakvitavimas. Taip nepagrįstai priimtas melagingas T. K. paaiškinimas. Pareiškėjas nurodo, kad pakvitavimas apie skolos grąžinimą buvo pasirašytas ant dviejų egzempliorių originalių skolos raštelių antrųjų pusių. Taigi, kopiją apie skolos grąžinimą T. K. padarė nuo to paties dokumento, kurį jis, E. V., pateikė teismui – nuo skolos raštelio dėl 350 000 Lt antrosios pusės. Tokiu būdu T. K. teismui pateikė pagamintą žinomai netikrą dokumento kopiją, t.y. jis suklastojo dokumentą, ir už tai turi atsakyti. Tai T. K. padarė aiškiai žinodamas, kad jo pateikiamas teismui dokumentas, kuriuos jis grąžina skolą, yra susijęs visiškai ne su ta skola, dėl kurios yra kilęs ginčas. Pareiškėjas pažymi, kad jam pateikus originalius dokumentus ir civilinėje byloje atlikus ekspertizę buvo nustatyta tiesa ir teismas priėmė sprendimą jo ieškinį T. K. patenkinti, todėl prievolės jam T. K. neišvengė. E. V. pabrėžia, kad jei šalys savo interesus gina padarydami baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tai už tai jiems taikytina baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju T. K. veiksmai, kuriais jis siekė apgaule skolos išvengti, aiškiai atitinka BK 182 str. 1 d. ir 300 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Taip pat pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartimi jo skundas dėl prokurorės nutarimo iš esmės neišnagrinėtas, neatsakyta nei į vieną skundo motyvą, o tik pateikta išvada, kad sutinkama su apskųstą nutarimą priėmusios prokurorės motyvais. E. V. įsitikinimu, tokia teismo nutartis, kuri įteisina prokurorės neveiklumą ir ikiteisminio tyrimo nepradėjimą, kuomet nusikalstamų veikų požymiai tikrai įžiūrimi, negali būti vertinama kaip pagrįsta. Negalima remtis vien ta aplinkybe, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas CPK 184 str. nustatyta tvarka nepranešė prokurorui apie įrodymo suklastojimo faktą. Mano, jog bylą nagrinėjo civilinių bylų skyriaus teisėja, kuri ne visuomet gali tinkamai spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ar netaikymo vienu ar kitu atveju.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. V. skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės ir tyrėjo nutarimus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartis, taip pat Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-12-08 ir Panevėžio apskrities VPK tyrėjo 2010-11-29 nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2010-11-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors E. V. skunde teigia apie galimą T. K. nusikalstamų veiksmų pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomo T. K. nusikalstamus veiksmus minėtų straipsnių apimtyje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. E. V. skunde teigia apie konkretaus dokumento klastojimą bei siekimą tokio dokumento pagalba apgaule išvengti skolos, jo manymu, suponuojančius ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo ikiteisminio tyrimo dėl jo nurodytų aplinkybių pradėjimui.
BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos pareiškėjo nurodytos civilinės bylos medžiagos matyti, kad civilinę bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikta, T. K. ir jo advokato teigimu, jų turima pakvitavimo dėl tam tikros skolos grąžinimo kopija, kurios lapo kitoje pusėje jokių kitų užrašų nėra. Tuo tarpu E. V. tam pačiam teismui pateikė jo turimą pakvitavimo dėl tos pačios skolos grąžinimo originalą, kurio vienoje lapo pusėje esantis turinys atitinka T. K. pateiktojo pakvitavimo kopiją, o kitoje pusėje – paskolos sutartis. Iš to matyti, kad T. K. civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikė ant to paties lapo dviejų pusių esančių tam tikrus faktus patvirtinančių įrašų, tačiau tik vieno lapo pusės kopiją. Pažymėtina, kad vien tokie veiksmai, pasireiškiantys vienos lapo pusės kopijos padarymu, nėra nusikalstami ir neleidžia konstatuoti T. K. nusikalstamo BK 300 str. numatyto dokumento suklastojimo fakto. Be to, pagal CPK 202 str. – jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, ką civilinę bylą nagrinėjęs teismas priimdamas sprendimą ir padarė.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pareiškėjo nurodytos jo aprašytą sukčiavimo atvejį tariamai patvirtinančios aplinkybės, priešingai E. V. teiginiams, neleidžia konstatuoti T. K. nusikalstamo BK 182 str. 1 d. numatyto sukčiavimo fakto. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. K. sudarydamas su E. V. 10 000 litų paskolos sutartį jau turėjo tyčią jos išvengti. Tai, kad T. K., civilinėje byloje turėdamas atsakovo statusą ginčijo skolos negrąžinimą ir, kaip numato CPK 42 straipsnio 1 dalis, naudodamasis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis teikė savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais – nepatvirtina jokių T. K. nusikalstamų veiksmų BK 182 str. 1 d. kontekste ir nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
Taigi, teismas pažymi, kad vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti T. K. veiksmuose esant BK 182 str. 1 d. ir 300 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. V. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK tyrėjo 2010-11-29 ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-12-08 nutarimus, bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.