- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-62-701-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. M. 2007 m. birželio 22 d., 15⁰⁵ valandą, Vilniuje, Gelvonų gt. 38, vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei Nr. 548 „Stotelė“ galiojimo zonoje. Taip pažeidė KET 52 punkto reikalavimus. Ši G. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2007 m. liepos 4 d. nutarime konstatuota, kad G. M. protokole nurodyta veika padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 100 Lt bauda.
II.
G. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Institucijos 2007 m. liepos 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad važiuojant automobiliu jo 14 mėnesių dukra pradėjo isteriškai verkti ir prašyti gerti. Jo žmonai nepavyko vaiko nuraminti. Ji, būdama gydytoja rezidente, įtarė, kad vaiką greičiausiai supykino. Dėl to atsirado būtinybė sustoti ir duoti vaikui atsigerti bei nuraminti. Jis sustojo neleistinoje vietoje, nes šalia jokios kitos sustojimo vietos nebuvo, o vaikui reikėjo nupirkti gerti. Stovėdamas stotelės gale jis buvo įsijungęs avarinę šviesos signalizaciją (KET 136, 194 punktai). Viešajam transportui jis netrukdė. Pareigūnas, kuris surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatsižvelgė į šias jo nurodytas aplinkybes, nors prieš surašydamas protokolą privalėjo surinkti visus faktinius duomenis, apklausti liudytojus. Nebuvo apklausti įvykio vietoje buvę žmonės, prekybos kiosko darbuotoja, autobuso, kuriam neva jis trukdė, vairuotojas, taip pat ir jo žmona, nors jis paaiškinime nurodė ją kaip liudytoją. Jo sustojimu buvo siekiama išvengti žalos vaiko sveikatai, tai yra tėvų pareiga, tačiau į tai neatsižvelgta. Institucijos nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimo išdėstyti jame motyvuotą nustatytų aplinkybių įvertinimą. Tik žinant motyvus galima efektyviai gintis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir Institucijos 2007 m. liepos 4 d. nutarimą pakeitė, o būtent G. M. skirtą baudą pakeitė į įspėjimą. Teismas nurodė, kad G. M. padarytas pažeidimas yra įrodytas, jis kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Tačiau iš G. M. paaiškinimo, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilyje buvo jo mažametė dukra, kuri verkė, ją netgi supykino. Iš to seka, kad G. M. pažeidimą padarė nepiktybiškai, o sąlygojamas tam tikrų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai jo atžvilgiu taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir skirta nuobauda pakeista.
III.
G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. spalio 3 d. teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, jog teismas nevisiškai teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir dėl to priėmė dalinai neteisėtą sprendimą. Jo sustojimas atitiko KET 33 punkte reglamentuoto priverstinio sustojimo sąlygas, nes jis buvo sąlygotas gresiančia nelaime ar žala, kuri šioje situacijoje neabejotinai būtų atsiradusi, jei jis nebūtų sustojęs ir jei jo žmona nebūtų suteikusi vaikui pagalbos. Teismas nurodė, kad jo pažeidimas yra įrodytas, kvalifikuotas tinkamai, tačiau šių išvadų nemotyvavo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86, 87 straipsnius, be to, teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų argumentų apie policijos pareigūnų pažeidimus pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, fiksuojant įrodymus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagrindo konstatuoti, kad jis padarė teisės pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas, nėra, tad byla nutrauktina remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, G. M. padarytas pažeidimas įrodytas rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje esantys įrodymai, o būtent paties G. M. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos planas schema patvirtina, kad G. M. 2007 m. birželio 22 d., 15⁰⁵ valandą, Vilniuje, Gelvonų gt. 38, vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo KET ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei Nr. 548 „Stotelė“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas KET 52 punkto reikalavimus. Ši G. M. veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, o G. M. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Iš G. M. paaiškinimų matyti, kad minėtus veiksmus jis padarė sąmoningai, suvokdamas, kad taip pažeis KET reikalavimus ir norėdamas taip veikti, tad jo veikoje yra tyčinė kaltė. Taigi, nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuota, kad G. M. veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tad pagrindo nutraukti bylą remiantis apeliaciniame skunde nurodytu ATPK 250 straipsnio 1 punktu nėra.
G. M. iš esmės neginčija minėtų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau tvirtina, kad jo sustojimą sąlygojo jo mažametės dukros sveikatai iškilęs pavojus, tai yra, G. M. siekia įrodyti, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, o tai šalintų veikos, kad ir atitinkančius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, pavojingumą ir priešingumą teisei.
ATPK 17 straipsnyje reglamentuota, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, veikimas būtinojo reikalingumo būklėje yra pagrindas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pradėtąją – nutraukti.
Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo konstatuoti G. M. veikus esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nėra. G. M. dukters būklė nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nei ūmi, nei kritinė, kuo remiantis būtų pateisinamas neatidėliotinas sustojimas pažeidžiant KET taisyklių reikalavimus, kurių tikslas yra užtikrinti transporto eismo tvarką ir saugumą. Norėdamas nupirkti dukrai atsigerti, G. M. galėjo ir privalėjo sustoti atokiau, nepažeidžiant KET reikalavimų, bei pėsčiomis nueiti iki prekybos vietos, tuo labiau, kad kartu su juo ir dukra važiavo jo žmona. Tai, kad G. M. stovėjo įjungęs avarinės šviesos signalizaciją, nedaro jo sustojimo bei stovėjimo pažeidžiant KET reikalavimus teisėtu.
Pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ABTĮ 86, 87 straipsnių reikalavimų, nėra. Įstatymo nuostatos įpareigoja teismą tirti bei vertinti tik tas aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Teismas padarytas išvadas pagrindė atitinkamais motyvais, nors ir trumpais, tad ginčijamą nutartį vertinti kaip nemotyvuotą pagrindo taip pat nėra.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, siejamus su policijos pareigūnų veiksmais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pareiga rinkti įrodymus iš tiesų pirmiausia tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantiems pareigūnams, tačiau ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Vadovaujantis ATPK 259, 260 straipsnių nuostatomis spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tada, kai tampa žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Nagrinėjamoje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka ATPK 260 straipsnyje numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės teisės (tai nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokolo reverse), tame tarpe ir teisė teikti įrodymus, tad manydamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkti įrodymai, kurie patvirtintų kitas, jo manymu, reikšmingas bylai aplinkybes, G. M. turėjo galimybę pasinaudoti minėta procesine teise, ką nagrinėjamoje byloje ir darė.
G. M., taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo skirta švelnesnės rūšies, nei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos, administracinė nuobauda – įspėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtos teisės normos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų bylose galiojančiu non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, jog teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.