- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-2161-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01163-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Skolininkas
- I. V.
- Kreditorius
- UAB „Jarkesta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Jarkesta“ pareiškimą skolininkei I. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolinkės 7 200 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės piniginėms lėšoms, o jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Nurodė, kad reikalavimo suma laikytina didele, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pabrėžė, kad skolininkė vengia bendrauti, jos turtinė padėtis sunki.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės 7 200 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-22) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 179 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Jarkesta“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės I. V. nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuotą turtą ar iš jo kylančias teises, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Bendra arešto suma neturi viršyti 7 200 Eur sumos.Nurodė, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad skolininkė yra fizinis asmuo, kurios finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną nėra žinoma. Sprendė, kad reikalaujama suma skolininkės atžvilgiu laikytina didele. Padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali paslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Paaiškino, kad kreditorius prašė išieškoti 7 200 Eur skolą, tačiau jokių įrodymų apie susidariusią skolą nepateikė. Teigė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nevertindamas reikalavimo pagrįstumo ir vadovaudamasis tik kreditoriaus pasakymu apie skolą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas.Kreditorius atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 7200 Eur skolininkės skolos suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Skolininkė žino apie susidariusią skolą, vengia bendrauti. Teigė, kad skolininkės turtinė padėtis sunki, ką patvirtina atsakovės laiškai. Paaiškino, kad paskolos pinigų perdavimą patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.CPK 433 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir CPK nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė priteisti iš skolininkės 7 200 Eur skolą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės 7 200 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-22) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 179 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus naudai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė pateikė prieštaravimą, o kreditorius ieškinį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė kreditoriaus ieškinį ir panaikino teismo įsakymą.Kadangi pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 22 d. teismo įsakymu patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės, darytina išvada, jog buvo įvykdyta pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. tikėtino pagrįstumo sąlyga.Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas. Prie ieškinio pateikti įrodymai (paskolos sutartis, mokėjimo nurodymų kopijos, susirašinėjimas su skolininke) sudaro pagrindą teigti, kad reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo yra preliminariai pagrįstas.Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos, nes ieškinio suma skolininkei kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Skolininkė turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad ieškinio tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Nepateikus tokių duomenų, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo perspektyvomis. Prie ieškinio pateiktas kreditoriaus susirašinėjimas su skolininke , kuriame skolininkė nurodo, jog visas jos turtas areštuotas, pagrindžia, kad skolininkės turtinė padėtis yra sunki, o pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Dėl išdėstytų priežasčių teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.