- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-183-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Marijono J
- Atsakovas
- AB DNB bankas, A. J., BUAB „Spausk“, T. Č.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Marijono J. K., Nijolės G. K., T. K., T. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1365-779/2014 pagal ieškovų Marijono J. K., Nijolės G. K., T. K., T. V. ir A. V. ieškinį atsakovams AB DNB bankas, A. J., BUAB „Spausk“, T. Č. dėl hipotekos sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pateikė ieškinį, prašydami:
1) nustatyti tokią hipotekos sutarties, sudarytos pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2009-09-28 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2010-03-10 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sąlygą – įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę:
1 – negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkas BUAB „Spausk“;
2 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., įkeisto daikto savininkai A. J. ir T. Č.;
3 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. T. k., Vilniaus m. sav., įkeisto daikto savininkas T. Č.;
4 – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai T. V. ir A. V.;
5 – žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkas T. K.;
6 – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkas T. K.;
7 – žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai N. G. K. ir M. J. K.;
8 – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai N. G. K. ir M. J. K.;
2) priteisti iš atsakovo AB DNB bankas ieškovų naudai 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2005-07-01 atsakovai AB DNB bankas ir BUAB „Spausk“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 3214-05IV, pagal kurią atsakovui UAB „Spausk“ buvo suteiktas kreditas, kurio grąžinimas buvo užtikrintas ieškovams ir atsakovams UAB „Spausk“, A. J. bei T. Č. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, atsakovo BUAB „Spausk“ prekių atsargų įkeitimu, T. V., A. V., T. K. ir A. K. bei G. K. laidavimais. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-03 nutartimi atsakovui BUAB „Spausk“ iškelta bankroto byla. Atsakovui BUAB „Spausk“ negrąžinus kredito, banko prašymu notaras 2013-04-05 atliko vykdomuosius įrašus Nr. 1088, Nr. 1089, Nr. 1090 ir Nr.1091 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kuriuos bankas pateikė vykdyti antstoliui. 2007-02-02, 2008-02-01, 2009-09-28 ir 2010-03-10 hipotekos lakštai pagal savo turinį kvalifikuotini, kaip viena bendrosios hipotekos sutartis, kadangi visi hipotekos lakštai buvo sudaryti, siekiant užtikrinti tos pačios prievolės vykdymą. Hipotekos lakštais įkeisti aštuonių skirtingų asmenų nekilnojamojo turto objektai, bet nebuvo nustatyta jų pardavimo varžytynėse eilė. Tokią eilę galėjo nustatyti bankas. Eilė taip pat nebuvo nustatyta ir išduodant vykdomuosius įrašus. Kredito sutartyje taip pat nėra jokių sąlygų dėl įkeisto turto pardavimo eiliškumo. Sudarant atskirus lakštus, buvo nustatoma tame pačiame lakšte nurodyto įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė, tačiau vertinant hipotekos lakštus, kaip vieną bendrosios hipotekos sutartį, eiliškumas tarp visų įkeistų daiktų nėra nustatytas. Be to, atskiruose hipotekos lakštuose nustatytas eiliškumas vienas kitam prieštarauja. Ieškovų turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka, todėl pagal CK 4.195 str. 3 d. išieškojimas iš svetimo daikto hipotekos galimas tik tiek, kiek neįmanoma hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Kol nėra baigtas išieškojimas iš atsakovo BUAB „Spausk“ turto, neaišku, kokia apimtimi gali būti nukreipiamas banko reikalavimas į ieškovų įkeistą turtą. Vykdant išieškojimą atskirai, nenustačius įkeisto turto pardavimo eilės, nė vienas iš ieškovų negali kontroliuoti išieškojimo masto ir tokiu būdu tinkamai ginti savo, kaip įkaito davėjų teisių, bei užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymais nustatytų įkaito davėjų interesų garantijų. Ieškovų teisės pažeidžiamos ir tuo, kad, atliekant įkeisto turto realizaciją atskirai, ženkliai padidėja vykdymo išlaidos. Jeigu BUAB „Spausk“ kreditorių susirinkimas nuspręstų turtą parduoti ne iš varžytynių, tokiu atveju teismo nustatyta eilė nebūtų taikoma. Jeigu bankas išsiieškos pagal laidavimo sutartis, kreditorinio reikalavimo apimtis taip pat sumažės (LR CK 4.183 str., 4.195 str., 6.156 str., 6.193 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tais atvejais, kai skolininkui pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1997-10-01 nutarimu Nr. 1074, o ne pagal CK 4.192 - 4.196 straipsniuose ir CPK 700-725 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas, realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą, tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas, neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Atsakovas nesutinka, kad imperatyvi CK 4.183 str. norma visais atvejais turi būti formaliai taikoma, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Įstatyme nėra nustatyta, kad šios normos nesilaikymas įkeitimo sandorį darytų negaliojančiu. Pradelsta skola pagal 2005-07-01 Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)žymiai viršija hipotekos lakštais įkeisto turto rinkos vertę, todėl akivaizdu, kad įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kitokio eiliškumo (kurį nurodo ieškovai) nustatymas neturi jokios prasmės ir hipotekos lakštais įkeistas turtas turi būti parduodamas vienu metu. Žemės sklypai (esantys (duomenys neskelbtini)) ir juose esantys sodo pastatai yra susiję, todėl turėtų būti pardavinėjami kartu, o ne atskirai (LR CK 4.183 str., 4.192 str. – 4.196 str., 6.394 str., LR CPK 700 str. – 725 str.).
Atsakovas BUAB „Spausk“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip tai numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, nes šiuo atveju skolininko įkeisto turto realizavimas yra vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą, o išieškojimas iš trečiųjų asmenų turto tęsiamas toliau, nenustatant įkeistų daiktų pardavimo eilės. Nėra aišku, ar realizavus įkeistą turtą, bus patenkintas visas AB DNB bankas reikalavimas pagal Kredito linijos sutartį Nr. 3214-05IV. Bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl, nustačius įkeistų daiktų pardavimo tvarką, būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka bei užkirstas kelias kreditoriui operatyviai patenkinti savo teisėtą interesą atgauti skolą.
Atsakovas T. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų siūlomu nustatyti išieškojimo eiliškumu, nes ieškovų siūlomas išieškojimo eiliškumas pažeidžia jo teises. Visa atsakomybė už tinkamą prievolių įvykdymą kreditoriui tenka atsakovo BUAB „Spausk“ akcininkams T. K. ir T. V. bei su jais susijusiems asmenims (M. J. K. ir N. G. K. bei A. V.). Dėl šios priežasties atsakovams T. Č. ir A. J. nuosavybės teise priklausantis ir kreditoriui AB DNB bankas įkeistas turtas turėtų būti parduodamas vėliausiai. Atsakovas prašė nustatyti tokią įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, pagal kurią vėliausiai būtų parduodamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. J. ir T. Č., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis T. Č., o visi kiti daiktai būtų parduodami pirmiau ieškovų nurodytu eiliškumu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies:
- nustatyti tokią bendrosios hipotekos sutarties, sudarytos pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2009-09-28 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2010-03-10 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sąlygą – įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę:
1 – negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkas BUAB „Spausk“;
2 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai A. J. ir T. Č.;
3 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., įkeisto daikto savininkas T. Č.;
4 – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai T. V. ir A. V.;
5 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistų daiktų savininkas T. K.;
6 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistų daiktų savininkai N. G. K. ir M. J. K.;
- priteisti iš atsakovo AB DNB bankas 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. J. K., N. G. K., T. K., T. V., A. V. naudai;
- panaikinti 2013-06-28 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio vykdomo skolos išieškojimo pagal notaro 2013-04-05 atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 1088, Nr. 1089, Nr. 1090 ir Nr. 1091 sustabdymą, parduodant iš varžytynių ieškovų įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Nustatė, kad skolininko bankroto procese bendrąja hipoteka įkeistas jam priklausantis nekilnojamasis daiktas neparduotas, o priverstinis išieškojimas iš bendrąja hipoteka kitų įkaito davėjų įkeistų daiktų yra prasidėjęs. Teismas nurodė, kad nuo 2012-07-01 įsigaliojo nauja CK 4.195 straipsnio redakcija. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad ieškovų turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka, nes ja yra užtikrinama ne ieškovų, o atsakovo BUAB „Spausk“ prievolių įvykdymas. Aplinkybė, jog skolininko įkeistas turtas ir kitų įkaito davėjų turtas parduodami, taikant skirtingus teisės aktus, nereiškia, jog apskritai negali būti nustatyta tokio turto pardavimo eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašė nustatyti tokią eilę, pagal kurią pirmiausia būtų parduodamas skolininko įkeistas turtas, ir tik po to būtų parduodamas kitų įkaito davėjų, tame tarpe ir ieškovų, turtas, pripažino, kad tokios įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eile nustatoma kitų įkeistų daiktų pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai (Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas AB DNB bankas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypai ir sodo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), turėtų būti pardavinėjami kartu. Pažymėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys ieškovams N. G. K. ir M. J. K., pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti, kaip vienas daiktas. Ieškovui T. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti pagal skirtingus hipotekos lakštus, tačiau tai nereiškia, kad šie daiktai negali būti parduodami kartu, kaip vienas objektas. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo ir jame esančio pastato pardavimas iš varžytynių, kaip atskirų objektų, neproporcingai pažeistų hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas interesus kuo greičiau ir operatyviau atgauti visą skolą, kadangi šie daiktai yra tarpusavyje susiję ir nors objektyviai juos įmanoma parduoti atskirai, tačiau realiai toks turto realizavimo būdas būtų netikslingas ir nenaudingas: atskirai parduodamo užstatyto žemės sklypo vertė būtų ženkliai mažesnė nei parduodant žemės sklypą kartu su pastatu (LR CK 4.183 str., 4.194¹ str., 4.195 str., 6.395 str., LR CPK 150 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimą pakeisti iš dalies ir nustatyti nuo 5 eilės tokią įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilę:
5 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkas T. K.;
6 – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto turto savininkas T. K.;
7 – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai N. G. K. ir M. J. K.;
8 – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkai N. G. K. ir M. J. K., ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovo AB DNB bankas 144 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatant daiktų pardavimą, pradedant 5 eile. Apeliantai nesutiko su teismo išvada, kad atskirai parduodamo žemės sklypo vertė būtų ženkliai mažesnė nei parduodant žemės sklypą kartu su pastatu. Teismas nepagrįstai lygino tik žemės sklypo vertę su parduodamo sklypo ir statinių verte jame. Teismas šio savo argumento nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais. Banko pateiktoje turto vertinimo pažymoje Nr. 12/06-445 buvo nurodyta kiekvieno iš žemės sklypo ir pastato vertė. Ieškovai nurodė, kad sklypai ir pastatai turi unikalius numerius ir yra savarankiški daiktai, todėl gali būti parduodami atskirai. Sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti skirtingu laiku ir atskirais hipotekos lakštais. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad žemės sklypas ir pastatas turi būti parduodami kartu, pažeidė sutarties laisvės principą. Ieškovai teigė, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino banko, kaip kreditoriaus interesus, kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad žemės sklypo ir jame esančio pastato vertė būtu mažesnė, nei parduodant kartu. Nurodė, kad hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodas tiek skolininko, tiek kreditoriaus atžvilgiu. Turto savininkui prašant, kad žemės sklypas ir pastatas ant jo būtų parduotas atskirai, teismas nepagrįstai paneigė šalių susitarimą ir nepagrįstai neatsižvelgė į teisėtus ieškovų interesus – išlaikyti sodo pastatus kuo ilgiau. Žemės sklypo ir pastato pardavimas atskirai leistų ieškovams kontroliuoti išieškojimo mąstą bei tinkamai ginti savo teises (LR CK 4.183 str., 4.195 str., 6.156 str., 6.193 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išieškojimo iš daiktų eilę, nesant šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į ieškovų interesus, bet ir į sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesus. Ieškovai, pareikšdami apeliacinį skundą, patys siekia suabsoliutinti savo interesus, taip paneigdami hipotekos instituto prasmę. Ieškovai siekia apsunkinti įkeistų daiktų pardavimą, nes tokią poziciją patvirtina jų siekis išlaikyti sodo pastatus kuo ilgiau, o ne kaip greičiau ir efektyviau atsiskaityti su kreditoriumi. Pagal byloje pateiktus duomenis galima nustatyti, kad pradelsta skola pagal 2005-07-01 kredito linijos sutartį Nr. 3214-05 IV žymiai viršija hipotekos lakštais įkeisto turto rinkos vertę, todėl įkeisto turto neužteks padengti visam įsiskolinimui. Ieškovai apeliaciniame skunde neteisingai nurodė, kad banko pateiktas vertinimas patvirtina, kad turto vertė nebuvo siejama su tuo, kad sklypas ir pastatas ant jo turi būti parduodami kartu. Vertinimo pažymoje žemės sklypo ir pastato rinkos vertė yra nurodoma kartu ir sudaro 444000 Lt, o vertinimas atskirai yra tik sąlyginis. Aplinkybė, kad šiltuoju metų laiku sodo pastatuose gyvena ieškovai ir jų mažametė anūkė tik patvirtina, kad pastatuose nėra nuolatos gyvenama ir jų realizavimas nesukels didesnių neigiamų padarinių nei realizavimas atskirai (LR CK 4.183 str., 4.192 str. – 4.196 str., 6.394 str.).
Atsakovas BUAB „Spausk“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė ir bankroto administratoriui yra aktualu realizuoti įmonei priklausantį ir AB DNB bankui įkeistą turtą bei iš gautų lėšų dalinai padengti hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka yra skirta prioritetinių hipotekos kreditoriaus interesų apsaugai, nes priešingas hipotekos instituto aiškinimas neatitiktų tikslų, siekiamų užtikrinti prievolės įvykdymą hipoteka. Byloje kilo ginčas dėl to, ar galima atskirais hipotekos lakštais įkeistą žemę ir joje esančius įkeistus statinius parduoti kartu, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo priklausiniais laikytini tame žemės sklype esantys statiniai.
Pagal byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo priklausiniui sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota įkeistame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sudarydamos sutartinės hipotekos sutartis, dėl kurios aiškinimo yra kilęs ginčas, hipotekos sutarčių šalys neabejotinai susitarė įkeisti žemės sklypus su priklausiniais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įkeisti žemės sklypai su jame esančiais priklausiniais – statiniais turi būti parduodami kartu, nes tai užtikrins ne tik hipotekos kreditoriaus, bet įkeistų daiktų savininkų interesus parduoti įkeistą turtą už kuo didesnę pinigų sumą.
Tai, kad atskiru hipotekos lakštu buvo pirmiau įkeistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o po to šio žemės sklypo priklausinys – jame esantis statinys, reiškia, kad hipotekos sutarties šalys suprato, jog hipotekos objektas yra ne tik įkeistas žemės sklypas, bet ir jame esantis žemės sklypo priklausinys. Įkeisto žemės sklypo su jame esančio statinio pardavimas kartu pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą eiliškumą atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei interesų pusiausvyros užtikrinimo principus, ir nepažeidžia hipotekos sutarties laisvės principo, nes šalys nesusitarė dėl visų įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės, kai skirtingais hipotekos lakštais keliems atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu buvo užtikrintas vienas skolinis įsipareigojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, kadangi apeliantų prašomas nustatyti žemės sklypo ir pastato pardavimas atskirai suteiktų ieškovams privilegijuotą padėtį procese, diskriminuojant hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus ir jo diskrecijos teisę kontroliuoti išieškojimo mąstą bei tinkamai ginti savo, kai hipotekos kreditoriaus, pirmumo teises išieškojimo procese.
Aplinkybė, kad apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirai parduodamo žemės sklypo vertė būtų ženkliai mažesnė nei parduodant žemės sklypą kartu su pastatu, parodo, kad apeliantai nėra suinteresuoti greitu išieškojimo procesu, nes atskiras žemės sklypo ir jame esančio statinio pardavimas gali sukelti neigiamą situaciją ir naujus teisminius ginčus, įvertinus LR Žemės įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių atskiras pardavimas gali ženkliai sumažinti galimybę atlikti operatyvų pardavimo procesą. Žemės sklypą įsigijus vienam asmeniui, kuris neišreiškė valios pirkti tame žemės sklype esančio pastato, gali būti dirbtinai mažinama to pastato kaina, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad protingas pirkėjas nepirks pastato, kuris yra kitam asmeniui priklausiančiame žemės sklype (LR CPK 182 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. -1.138 str., Žemės įstatymo 30 str., 31 str.; CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantams nėra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantai įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti atsakovui 450 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas sumokėjo (3 t., b.l. 23) 700,88 EUR (2420 Lt) sumą. Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 450 EUR (1,5 x 300 EUR (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų Marijono J. K., Nijolės G. K., T. K., T. V. ir A. V. po 90 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB DNB bankas naudai.