Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam E. K., jo atstovei pagal įstatymą – motinai R. K., kaltinamojo gynėjui – advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajai D. Č., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Rūtai Janulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2012 m. vasario 3 d. apie 18.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) iš R. V., gim. 1998 m., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai S. V. priklausantį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 classic“, taip padarė S. V. 200 litų turtinę žalą.

Be to, E. K. 2012 m. vasario 22 d. apie 11.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) iš E. R., gim. 1997 m., pagrobė 500 litų vertės nukentėjusiajai D. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 5570“ su beverte „Bitė“ „Labas“ SIM pokalbių kortele bei 2 GB atminties kortele, taip padarė D. Č. 500 litų turtinę žalą.

E. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-02-03 parašė R. V. SMS žinutę dėl susitikimo prie R. V. namo laiptinės. Atėjęs į susitikimo vietą, paprašė, kad R. V. paskolintų jam vienai valandai mobilųjį telefoną, nes E. K. telefonas buvo išsikrovęs. E. K. telefonas buvo reikalingas tam, kad įsidėjęs savo SIM kortelę galėtų paskambinti. R. V. telefonas buvo sulūžęs, todėl šis, nuėjęs į namus, atnešė ir padavė E. K. mamos telefoną „Nokia“. Sutarė, jog telefoną duoda E. K. naudotis vienai valandai. Po valandos telefoną kaltinamasis turėjo grąžinti R. V. toje pačioje vietoje, kurioje telefonas jam buvo perduotas. Iš pradžių E. K. ten pat tuo telefonu su kažkuo susirašinėjo, o po to nuėjo prie prekybos centro „Lyra“. Kol nuėjo iki „Lyros“ prekybos centro, užtruko 15 minučių. Prie prekybos centro susitiko su draugu. Gal 10 minučių pastovėjo ir tada sugalvojo telefoną įkeisti lombarde. Į lombardą telefoną atidavė dar maždaug po pusvalandžio, nes per tą laiką ieškojo žmogaus, kuris telefoną įkeistų. Telefoną iš matymo pažįstamas asmuo įkeitė „Lyros“ lombarde. Už telefoną gavo 60 ar 80 litų. 20 litų atidavė tam asmeniui, kurio vardu buvo sudaryta sutartis dėl daikto įkeitimo lombarde. Likusius pinigus išleido maistui. Tą dieną su R. V. nesusitiko. Vėliau su juo susisiekė internetu, susitiko ir tuomet R. V. pasakė, kad telefoną pametė. Dėl vagystės iš E. R. kaltinamasis parodė, jog 2012-02-22 prie (duomenys neskelbtini) mokyklos susitiko su E. R. ir paprašė paskolinti vienai valandai telefoną, kad galėtų paskambinti. Prašydamas paskolinti telefoną, turėjo tikslą jį užvaldyti – planavo atiduoti į lombardą, o gautus išleisti savo reikmėms. Pasakė E. R., kad telefoną jam grąžins toje pačioje vietoje, kur paėmė, pasibaigus pamokai. E. R. davė jam savo telefoną „Samsung“ ir E. K. prie E. R. paskambino draugui. Po to su draugu nuvažiavo į miesto centrą ir paprašė draugo pažįstamo už 100 litų įkeisti telefoną lombarde. 10-20 Lt atidavė tam asmeniui, kuris nunešė telefoną į lombardą, o likusius pinigus išleido „Saulės mieste“. Po įvykio su E. R. susitikęs nebuvo. Į telefoną „Samsung“ buvo įdėta SIM kortelė ir atminties kortelė. SIM kortelę išmetė, o atminties kortelę paliko ir įkeitė kartu su telefonu. „Nokia“ telefone SIM kortelės nebuvo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. K. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ne tik kaltinamasis, bet ir jo gynėjas bei teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:

iš nukentėjusiosios S. V. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad į namus parbėgęs sūnus paprašė paskolinti jo draugui vienai valandai telefoną. Ji, nieko blogo neįtardama, paskolino. Kam sūnus konkrečiai skolina telefoną, nežinojo. Kai telefonas nebuvo grąžintas, pradėjo domėtis, kam konkrečiai paskolino. Kadangi yra žolės riedulio trenerė, prisiminė, kad vaikinas, kuriam sūnus paskolino telefoną, pas ją treniravosi. Jo pavardė K.. Kai jam paskambino, šis žadėjo telefoną atnešti, gražinti, tačiau to nepadarė. Į policiją nesiruošė kreiptis, bet po to sužinojo, kad K. dar iš kito vaikino tokiu pačiu būdu telefoną pagrobė, todėl tada ir parašė pareiškimą. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2700 clasic“ surastas ir jai grąžintas. Telefono vertė – 200 litų. Jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų kaltinamajam ar jo tėvams ji neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia (19, 22-23 b. l.);

iš liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012-02-22, apie 10.40 val., būdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos hole lauke pamatė savo pažįstamą E. K.. Kai išėjo į kiemą, Edgaras jo paprašė pakviesti E. R.. Jis grįžo į mokyklą, pakvietė E. R.. Visi paėjo toliau nuo mokyklos. E. K. paprašė Edvino paskolinti telefoną, kad pasiskambinti. Edvinas jam davė telefoną „Samsung“. Edgaras skambino kažkam, kalbėjo. Jam ir Edvinui prireikė eiti į mokyklą, todėl paprašė atiduoti telefoną. Edgaras pasakė, kad telefono jam dar reikia ir pasakė, kad grąžins per kitą pertrauką. Jie su Edvinu grįžo po pamokos į kiemą, tačiau Edgaro kieme neberado. Parašė E. K. SMS žinutę, kad grąžintų telefoną. Edgaras atsakė, kad telefoną jis grąžino. Taip pat patvirtina, kad E. K. 2012 m. vasario mėnesio pradžioje, padavė mamos telefoną „Nokia 2700“ ir Edgaras jo negrąžino ( 29 b. l.);

iš liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012-02-22 apie 11.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos valgykloje. Ten atėjo R. V. ir pasakė, kad prie mokyklos jo lauka draugas E. K.. Jis kartu su Ryčiu išėjo į lauką pasikalbėti su Edgaru. Edgaras paprašė duoti telefoną pasiskambinti. Jis skambino draugui. Kadangi reikėjo eiti į pamokas, paprašė Edgaro grąžinti telefoną „Samsung S5570“. Šis atsakė, kad telefonas jam dar reikalingas pasiskambinimui, paprašė jį palikti ir pažadėjo atiduoti po pamokos. Pasibaigus pamokai, išėjo į kiemą atsiimti iš Edgaro telefono, tačiau Edgaro nebuvo. Jis skambino į savo numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas. Parašė SMS žinutę, prašė grąžinti telefoną. Po šios žinutės Edgaras jam paskambino ir pasakė, kad telefoną jam grąžino, kai tik baigė pokalbį. Daugiau su juo nekalbėjo. Telefonas buvo pirktas mamos (9-10 b. l.);

iš nukentėjusiosios D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai priklausančiu telefonu „Samsung S5570“ naudojasi jos sūnus E. R.. Jis pasakė, kad telefoną paskolino draugui E. K. ir šis jo negrąžino (12-13 b. l.);

iš liudytojo M. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012 m. kovo 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Atvykę policijos pareigūnai ieškojo dviejų mobiliojo ryšio telefonų. Siekiant juos surasti, buvo peržiūrėti priėmimo dokumentai ir pateiktos jų kopijos. Pagal dokumentus buvo aišku, kad ieškomas telefonas „Samsung S5570“ buvo įkeistas jų bendrovei priklausančiame lombarde (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo įkeistas 2012-02-22 ir parduotas 2012-03-02. Kam telefonas ar kiti daiktai yra parduodami, apskaita nėra vedama (75-76 b. l.);

iš liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012-02-11 atvyko į Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) esantį lombardą ir savo trims vaikams pirko tris telefonus: „Nokia 2700c“, „Nokia x2 ar x3“, tiksliai modelio nepamena, ir „Nokia Expres music“. Už „Nokia 2700c“ mokėjo 130 litų. Telefonų pirkimo čekio neišsaugojo. Pirkdamas lombarde šiuos telefonus, negalvojo, jog kažkuris iš jų gali būti vogtas. Telefoną „Nokia 2700c“ pateikia tyrimui (77-78 b. l.);

liudytojo A. K. apklausos protokole užfiksuota, kad iš matymo pažįstamą E. K. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje sutiko prie prekybos centro „Saulės miestas“. Pastarasis paprašė įkeisti lombarde telefoną. A. K. atsisakė, tačiau E. K. jį tikino, kad telefonas yra jo paties, kad telefoną jis rytoj atsiims, kad jam šiandien reikia pinigų. E. K. pasiūlė A. K. už šią paslaugą atsilyginti, sakė duosiąs 20 litų. Telefono dokumento E. K. neturėjo, telefonas buvo be SIM kortelės. Telefonas, jeigu neklysta, buvo „Samsung Galaxy“, juodos spalvos korpusu. Jie abu nuėjo į lombardą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir A. K. telefoną savo vardu įkeitė, gavo 120 litų. Egidijus į lombardą nėjo, laukė lauke. E. K. jam davė 20 litų, sau pasiliko 100 litų. Kad telefonas buvo vogtas, A. K. tikrai nežinojo, klausė apie tai Egidijaus, tačiau jis tvirtino, kad tai jo daiktas ir A. K. juo patikėjo (82-83 b. l.).

liudytojo M. B. apklausos protokole užfiksuota, jog 2012 m. vasario mėnesio pradžioje prie prekybos centro „Lyra“ sutiko iš matymo pažįstamą Edgarą (K.). Šis paprašė įkeisti lombarde telefoną. Edgaras tvirtino, kad telefonas yra nevogtas, priklauso jam (E. K.), minėjo, kad turi telefono dokumentus. Dar E. K. sakė, kad jam labai reikia pinigų ir kad duos Mantui 20 litų, jeigu nuneš telefoną į lombardą. E. K. jam padavė „Nokia“ modelio telefoną, tikslaus modelio negali pasakyti, tamsiu korpusu. Telefonas buvo be SIM kortelės. Jie nuėjo į lombardą prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Už telefoną gavo 80 litų. 20 litų pasiliko sau (M. B.), Edgarui padavė 60 litų. Kad telefonas buvo vogtas, tikrai nežinojo (84-85 b. l. );

iš liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos R. K. parodymų matyti, kad su sūnumi E. K. nuo 5 klasės neberanda bendros kalbos. Kreipėsi pagalbos visur – į psichologus, Vaiko teisų apsaugos skyrių, Nepilnamečių reikalų inspektorius. Su sūnaus tėvu A. K. yra seniai išsituokusi. Šiuo metu gyvena ne santuokoje su kitu vyru ir turi dar tris vaikus. Iš viso šeimoje auga keturi vaikai. Su dabartiniu jos gyvenimo draugu (A. O.) E. K. neranda bendros, o A. O. nesikiša į Edgaro auklėjimą, nenori turėti problemų. Edgaro tėvas su sūnumi nebendrauja, ryšys silpnas, alimentų negauna. Išlaikymas teikiamas tik iš Vaikų fondo. Edgaras savaitgaliais namie nenakvoja, išgeria, rūko, nors jam tik 14 metų. Grubiai kalba, dažnai grįžta išgėręs, telefonu neatsiliepia, neklauso ir numeta ragelį. A. O. pasakius, kad gerti per anksti, nes vieną kartą Edgaras, būdamas 13 metų amžiaus, grįžo namo visiškai girtas, įvyko konfliktas ir jis daugiau nebesikiša. Ji savo sūnaus elgesiui įtakos nebeturi, sūnaus kontroliuoti nesugeba, sūnus jos įtakai nepasiduoda ir jos neklauso (30-31 b. l.);

iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. V. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2700 classic“ garantinį taloną bei kvitą (24, 25 b. l.), liudytojas A. Č. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 classic“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (79 b. l.), kuris buvo apžiūrėtas, fiksuojant apžiūros eigą ir rezultatus apžiūros protokole (80-81 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo E. K. prisipažinimu, nukentėjusiosios D. Č. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais – liudytojų R. V., E. R., A. K., M. B., M. O. ir A. Č. ir nukentėjusiosios S. V. apklausų protokolais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, nustatyta, kad 2012-02-03 apie 18.00 val. R. V. kaltinamojo E. K. prašymu atnešė ir prie savo namų (duomenys neskelbtini) perdavė kaltinamajam S. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 classic“. Perduotu telefonu pagal E. K. prašymą R. V. leido kaltinamajam laikinai naudotis: R. V. ir E. K. susitarė, kad E. K. turės telefoną savo žinioje vieną valandą, per tą laiką paskambins, parašys SMS žinutes, o praėjus šiam laikui vėl grąžins telefoną R. V.. Tačiau kaltinamasis telefono R. V. negrąžino, o jį užvaldė – tą pačią dieną įkeitė už pinigus lombarde, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Nors kaltinamasis teisme tvirtino, kad tyčios užvaldyti telefoną iš anksto neturėjo, šis sumanymas kilo jam vėliau, teismui kyla abejonių dėl E. K. parodymų šioje dalyje teisingumo. Iš teisme kaltinamojo nurodytų įvykio aplinkybių matyti, kad telefoną įkeisti lombarde E. K. sugalvojo praėjus vos 25 minutėms po to, kai telefonas jam buvo perduotas. Iš karto po to E. K. intensyviai ieškojo asmens, kuris telefoną nuneštų į lombardą ir ten jį įkeistų. Toks asmuo buvo surastas praėjus pusvalandžiui ir iš karto po to telefonas buvo įkeistas. Trumpas laikas tarpas, praėjęs nuo telefono įgijimo iki jo įkeitimo, intensyvios paieškos asmens, kuris sutiktų savo vardu įkeisti telefoną, vėlesni kaltinamojo veiksmai (tokiomis pačiomis aplinkybėmis užvaldytas D. Č. priklausantis telefonas) leidžia daryti išvadą, jog S. V. priklausantį telefoną užvaldyti E. K. planavo iš anksto. Telefonas buvo užvaldytas prašant laikinai juo pasinaudoti ir neketinant grąžinti, kaltinamasis suvokė, jog taip veikiant turto savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu ir neteisėtai jį užvaldo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 10 p. kvalifikuojami kaip vagystė. Dėl to pripažintina, jog E. K. veika dėl S. V. priklausančio telefono užvaldymo atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nedidelės vertės turto vagystės požymius, nes tyčia buvo užvaldytas svetimas turtas, kurio vertė neviršija 3 MGL.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2012-02-22 apie 11.30 val. Dainų g. 51-ojo namo kieme E. K. paprašė E. R. leisti laikinai pasinaudoti jo mobiliuoju telefonu „Samsung S 5570“ (paskambinti draugui). Kai E. R. telefoną kaltinamajam perdavė, pastarasis šį jam E. R. perduotą telefoną neteisėtai užvaldė – be E. R. žinios įkeitė lombarde, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Prašydamas paskolinti telefoną, E. K., jo paties prisipažinimu, grąžinti telefono neketino, iš anksto planavo įkeisti lombarde. Telefonas buvo užvaldytas prašant laikinai pasinaudoti ir neketinant grąžinti, kaltinamasis suvokė, jog taip veikiant turto savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. E. K. veika šioje dalyje atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos vagystės požymius, nes tyčia buvo užvaldytas svetimas, D. Č. priklausantis, turtas, kurio vertė viršija 3 MGL.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę E. K., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui – į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

E. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas (105 b. l.), nusikalto būdamas 14 metų amžiaus, teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. E. K. yra įrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registrą (110 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (120 b. l.), iš bylos medžiagos ir policijos pareigūnų pateiktos kaltinamojo charakteristikos matyti, jog už E. K. įvykdytus administracinius teisės pažeidimus keturis kartus bausta jo motina R. K. (108, 120 b. l.). Kaltinamojo tėvai išsituokę, E. K. gyvena šeimoje su motina ir jos sugyventiniu. Iš R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji sūnaus kontroliuoti nesugeba, E. K. motinos neklauso, su tėvu sūnus nebendrauja, o motinos sugyventinis E. K. auklėjime nedalyvauja. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys liudija, kad R. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (99 b. l.), šeima gyvena keturių kambarių bute, E. K. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame sąlygos miegui, laisvalaikiui, pamokų ruošimui yra tinkamos (103 b. l.). Kaltinamasis mokosi Šiaulių Jaunimo mokykloje, mokyklos administracijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog iš pradžių E. K. be pateisinamos priežasties praleidinėdavo pamokas, tačiau vėliau pamokų lankomumas pagerėjo ir jis buvo perkeltas į 9 klasę. Per pamokas E. K. sunkiai sukaupia dėmesį, nuolat naudojasi mobiliuoju telefonu, atsisako dalyvauti papildomo ugdymo veikloje, tačiau bendraudamas su mokytojais ir mokiniais yra mandagus, su niekuo nekonfliktuoja (122 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pirmą kartą teisiamo nepilnamečio E. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti tinkamiausia bausmės rūšis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bausmės dydis, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Veikos, už kurias E. K. teisiamas šioje byloje, sudaro realiąją sutaptį ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas). Pagal teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas (kaip yra šioje baudžiamojoje byloje), šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-134/2008). Nagrinėjamoje byloje abiem nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi į nuosavybę, jos padarytos tiesiogine tyčia, panašiomis aplinkybėmis, skiriasi tik pagrobto turto vertė, todėl teismas pripažįsta, kad E. K. padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Dėl to bendrindamas bausmes teismas netaiko BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto bausmių apėmimo, o jas iš dalies sudeda (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 litų turtinės ir 250 litų neturtinės žalos atlyginimo (15 b. l.). Teisiamajame posėdyje pagrįsdama civilinį ieškinį, nukentėjusioji D. Č. nurodė, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro pagrobto telefono ir SIM bei atminties kortelių vertė. Telefoną ji įsigijo išsimokėtinai ir padovanojo sūnui E. R. per šv. Kalėdas. Įmokas už telefoną moka iki šiol. Neturtinę žalą vertina 250 Lt. Dėl vagystės sūnus patyrė didelę traumą, nes E. K. buvo E. R. draugas ir sūnus nesitikėjo, kad jis taip gali pasielgti. Matydama sūnaus išgyvenimus, pergyveno ir ji, patyrė šoką dėl sūnaus draugo elgesio. Bijo dėl sūnaus E. R., nes šiam reikės eiti į mokyklą, o kaltinamasis turi vyresnių draugų, kurie gali jos sūnų sumušti.

Pažymima, jog nukentėjusiosios D. Č. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas. Reikalaujama priteisti suma atitinka D. Č. padarytos žalos dydį, kaltinamasis E. K. ir civilinė atsakovė R. K. ieškinį šioje dalyje pripažino, dėl to nukentėjusiosios D. Č. ieškinys dalyje dėl 500 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Teisme nustatyta, kad D. Č. dėl jai priklausančio turto praradimo nepatyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, buvo pasipiktinusi kaltinamojo įžūliu elgesiu, pergyveno dėl savo vaiko savijautos po padarytos vagystės. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji nepatyrė tiesioginės neturtinės žalos dėl turto praradimo, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Todėl nukentėjusiajai D. Č. civilinis ieškinys priteistinas iš E. K., nustatant, jog pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, 500 litų žalą turi atlyginti civiliniai atsakovai – E. K. tėvai - R. K. ( 33 b. l.). Taipogi nustatytina, kad R. K. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai E. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus telefonas „Nokia 2700 classic“ paliktinas S. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį už S. V. priklausančio telefono vagystę – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant E. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį už D. Č. priklausančio telefono vagystę – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant E. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už D. Č. telefono vagystę, pridėjus dalį bausmės, skiriamos už S. V. telefono vagystę, ir subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant E. K. per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti E. K. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti D. Č. iš E. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) žalai atlyginti. E. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti D. Č. iš civilinės atsakovės R. K. subsidiariai 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės R. K. pareiga pasibaigia, kai E. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Netenkinti D. Č. civilinio ieškinio dėl 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus telefoną „Nokia 2700 classic“ palikti S. V..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.