Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-29 · Administracinė byla Nr. I-894-342/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-29
Bylos Nr.
I-894-342/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00708-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminui
Pareiškėjas
R.V.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Kategorijos
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-894-342/2010Proceso Nr. 3-63-3-00708-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 14.6;63.3.3;73(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui V.V., atsakovo atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl akto panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo 2010 09 06 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2056 ir nurodo, kad planavimo sąlygų pratęsimas 2010 05 27 Nr. 158.S yra galiojantis, o skundžiamas aktas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal Tvarkos 10 punktą sąlygų ar sąvado terminas pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą gali būti pratęstas.

Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos tarnautojai nepagrįstai ir neteisėtai pratęsė 2010 05 27 planavimo sąlygų sąvadą, kadangi šio sąvado galiojimas buvo pasibaigęs 2010 03 20, todėl šie dokumentai nustojo galioti 2010 03 20 ir negalėjo būti pratęsti, kai teisės aktais numatytas galiojimo terminas ne ilgiau trys metai.

Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad šio klausimo išsprendimui kliūčių nėra ir neatvykus pareiškėjui, kadangi jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Teismo sprendžiamas klausimas nėra susijęs su ginčo išnagrinėjimu iš esmės ir neįtakoja šalių teisių ir pareigų turinio, o sprendžiama tik ar teismas priėmė skundą nagrinėti nepažeisdamas nustatytos ginčų sprendimo tvarkos ir ar jis turi būti toliau nagrinėjamas teisme ar neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka.

Patikslintas skundas paliktinas nenagrinėtu, nes pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas 2010 09 06 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-2056 konstatavo, kad visų planavimo sąlygų detaliojo plano rengimui ir jų sąvado galiojimo laikas yra pasibaigęs 2007 03 20, todėl galiojimo laiko pratęsimas 2010 05 27 yra negaliojantis, nes priimtas pasibaigus planavimo sąlygų sąvado ir sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti galiojimo laikui (b.l. 8-15).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta: 1) ginčams, kilusiems tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus; 2) derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusiems ginčams. Ginčus ikiteismine tvarka nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis, 35 straipsnio 4 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendroji tvarka nustatoma įstatymu, o 4 dalyje, kad Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą turi pateikti per 20 darbo dienų nuo teritorijos planavimo dokumento pateikimo dienos. (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d ). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo (3 punktas); pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus (4 punktas, redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.). Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (toliau Tvarkos aprašas) 2.2 punkte numatyta, kad priežiūrą sudaro bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, o 3.1 punkte, kad priežiūros subjektas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), VTPSI atlieka valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemėvaldos projektus bei planus, miškų tvarkymo schemas) ir valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų, taip pat savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų Priežiūrą (4.1 punktas, redakcija nuo 2010 10 01). Aprašo 5 punkte nurodyta, jei fiziniai ir juridiniai asmenys raštu pateikė pasiūlymus dėl šio Tvarkos aprašo 4.1, 4.2 ar 4.3 punktuose nurodytų teritorijų planavimo dokumentų (per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu) pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190; 2010, Nr. 78-4010), reikalavimus ir gavo planavimo organizatoriaus motyvuotą atsakymą, per mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos apskundė šį atsakymą Priežiūros subjektui pagal šio Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytą kompetenciją, Priežiūros subjektas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos turi pateikti šiems fiziniams ir juridiniams asmenims motyvuotą atsakymą. Aprašo 8.3 punkte nurodyta, kad priežiūros subjektas pagal Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytą kompetenciją teikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotas išvadas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756), nustatyta tvarka, o 8.6 punkte, kad vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir pranešimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 23 punkte numatyta, kad skundus dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų bei darbuotojų veiksmų ar neveikimo nagrinėja Inspekcijos viršininkas, o dėl Inspekcijos viršininko veiksmų ar neveikimo – aplinkos ministras arba teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (redakcija nuo 2010 10 01). Apibendrinus paminėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją, todėl asmuo, nesutikdamas su teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo aktu, privalo kreiptis su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Iš aptartų teisės aktų nustatyta, kad pareiškėjas privalėjo naudotis išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kreiptis su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuria nesinaudojo ir dar galima ja pasinaudoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai taip pat pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis), būtent todėl nagrinėjamoje byloje remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus, tame tarpe ar tokio ginčo išsprendimui būtina laikytis neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, teismų sukurtus precedentus, administracinių teisės aktų pakeitimus, kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimui būtina laikytis neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas privaloma neteismine ginčų sprendimo tvarka nesinaudojo, todėl nesilaikius neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisme pareiškėjos skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti ir jį turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. To nepadarius skundo priėmimo stadijoje ir šias aplinkybes nustačius teisminio nagrinėjimo metu, bei formuojantis konkrečioje byloje taikytinai teisminei praktikai, procesas negali būti tęsiamas ir pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Palikus skundą nenagrinėtu, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 punktu pareiškėjui grąžintinas 2010 10 07 sumokėtas žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 105-106 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R.V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl akto panaikinimo palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjui R.V (a/k (duomenys neskelbtini) grąžinti 100 litų žyminį mokestį, sumokėtą 2010 10 07 valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminuiVida Stonkuvienė