- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- 2YT-1107-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00189-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro, Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuru, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro, Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuru ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mama A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, perėmė jo visą turtą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Po V. P. mirties pareiškėjos mama A. P. faktiškai valdė santuokos metu įgytą turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. P. vardu: ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), vienintelis vaikas. A. P. ir V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. P. yra miręs (duomenys neskelbtini), o mama A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina A. P. po sutuoktinio mirties jo palikimo nepriėmė. Dėl šios priežasties notarė neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į visą A. P. testamente nurodytą turtą. Po V. P. mirties jo palikimo niekas per nustatytą terminą nepriėmė, paveldėjimo teisės byla dėl V. P. palikimo priėmimo užvesta nebuvo, testamento V. P. sudaręs taip pat nebuvo. Kito kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, be asmeninių daiktų, į kuriuos galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas mirusysis V. P. neturėjo. Iki V. P. mirties jo sutuoktinė A. P. kartu gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kartu valdė tiek gyvenamąjį namą, tiek gyvenamojo namo priklausinius. Šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi abu sutuoktiniai bendrai. Kadangi ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė A. P. nuosavybė, jos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą bei į kitus žemės sklype esančius statinius buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o toliau teisėtai ir atvirai valdė bei naudojosi savo ir mirusio sutuoktinio nuosavybe ir faktiniu valdymu įgyvendino savo teisę priimti mirusio sutuoktinio palikimą. Tačiau ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1975-08-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 109, bei ½ pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1991-07-02 statybos inspektoriaus pažyma Nr. 24, yra įgyti A. P. ir V. P. santuokos metu, todėl gyvenamojo namo, pastatato sandėlio kiemo statinių priklausiniai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė Irmina Kriščiūnienė pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P.. Pareiškėjos mama A. P. po sutuoktinio V. P. mirties faktiškai valdė santuokos metu įgytą turtą. Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Irminos Kriščiūnienės 2020-03-13 atsiliepime Nr. S-2 dėl civilinės bylos Nr. 2YT-1107-666/2020 nepateikta duomenų, kad po V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties buvo vedama paveldėjimo byla ar testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2018-11-30 išduotas santuokos sudarymo išrašas Nr. S-18-56401-428, patvirtina, kad A. P. (buvusi pavardė D.) ir V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Mirties įrašą liudijančiame išraše 2018-11-28 Nr. M-18-56401-127 duomenimis A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2020-02-14 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 1975-08-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 109 ir 1991-07-02 statybos inspektoriaus pažymos Nr. 24, pagrindu A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota nuosavybės teise į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2010 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisių pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. V17-28 duomenimis A. P. jos vardu registruotą ir jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, savo mirties dieną, paliko pareiškėjai D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo V. P. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad A. P. faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.