Kauno apygardos teismo nutarimas

2013-10-22 · Byla Nr. ATP-1079-478/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
ATP-1079-478/2013
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00642-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1079-478/2013Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00642-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.; 45.4.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės (toliau-Institucija) vyresniojo specialisto 2013-06-05 nutarimu R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį nubausta administracine nuobauda – įspėjimu už tai, kad ji 2013-04-24, apie 20.00 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiavo per važiuojamojoje kelio dalyje esančius nelygumus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 106 punktų, nulėmusių vairuojamos transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), nesukėlusį kito asmens nežymaus sveikatos sutrikdymo, reikalavimus.

R. S. apskundus nutarimą Alytaus rajono apylinkės teismui, šis 2013-08-28 nutartimi skundą atmetė, nurodė, kad Institucija teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes ir R. S. nubaudė pagrįstai.

Šalies argumentai

R. S. apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundo autorė nurodo, kad ji dėl pažeidimo nėra kalta, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir pasekmių (didelio neatsargumo ar tyčios). R. S. nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų įvykio aplinkybių, neatsižvelgė į pateiktą įvykio aplinkybių patikslinimą, posėdžio metu išdėstytus argumentus, kai kuriuos duomenis vertino ir interpretavo ne taip, kaip jie buvo išsakyti ir išdėstyti. Apeliantė nurodo, kad situacijos kelyje negalėjo įvertinti dėl objektyvių priežasčių, nes net nevertino kelio kaip grėsmės jai ar jos automobiliui. Suskilinėjusio asfalto, apipilto smėliu, negalėjo vertinti kaip grėsmės automobiliui, važiavo mažesniu nei 20 km/h greičiu, vairavo atsargiai, apdairiai ir rūpestingai. R. S. pažymi, kad jei būtų buvę įmanoma numatyti, kad asfalto gabalas, užvažiavus ant jo krašto, pakils ir trenksis į automobilio apačią, jokiu būdu nebūtų ten važiavusi. Skundo autorės manymu, jos teismui pateiktos nuotraukos patvirtino, kad už kelių priežiūrą atsakingas subjektas neprižiūrėjo kelio, nebuvo pastatyti atitvarai ir privalomi ženklai. Apeliantės įsitikinimu, nepagrįstas teismo teiginys, kad ji, užvažiavusi ant kliūties, nesiėmė jokių priemonių žalai išvengti ar sumažinti, o važiavo toliau, kadangi iš tikrųjų ji iš karto paspaudė stabdžių pedalą, įjungė pirmą pavarą ir pariedėjo apie metrą į kelkraštį. R. S. nurodo, kad teismo pareiga buvo išsiaiškinti, ar ji galėjo ar negalėjo matyti kliūtį ir ją vertinti kaip kliūtį bei grėsmę savo automobiliui. Taip pat turėjo išsiaiškinti, ar kelią prižiūrintis subjektas privalėjo pažeistą kelio dangą aptverti ir pažymėti atitinkamais ženklais.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį palikti nepakeistą, R. S. skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas išaiškino visas būtinas aplinkybes, kad bylą išnagrinėti teisingai, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo 2013-08-28 nutartis bei Institucijos 2013-06-05 nutarimas naikinami.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl R. S. kaltės padarius LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su skundo autorės nuomone, kad byloje nėra nustatyta, jog R. S. padarė minėtą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir ji buvo nubausta už tai, kad vairuodama automobilį „Peugeot“, neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiavo per važiuojamojoje dalyje esančius nelygumus, kas nulėmė vairuojamos transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) ir nesukėlė kito asmens nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. ji pažeidė KET 9, 106 punktus ir padarė LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Ginčo dėl fakto šiuo atveju nėra. R. S. paaiškinimuose tyrimo metu bei teisme nurodė, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) jokių kitų eismo dalyvių kelyje nebuvo, važiavo nedideliu greičiu, pastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje esančius nelygumus ir nusprendė juos apvažiuoti apimant automobilio viduriu, tačiau važiuojant per juos pakilo asfalto gabalas ir kliudė automobilio apačią, dėl ko buvo apgadintas jai priklausantis automobilis, iškvietė policijos pareigūnus. Šios faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos ir apeliantė jų neginčija. Tačiau R. S. nesutinka su tuo, kad jos veiksmai vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, kadangi jos veiksmuose pažeidimo sudėtis nenustatyta, ji, vairuodama automobilį, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, važiavo nedideliu greičiu, kelio nelygumus pastebėjo ir juos bandė pervažiuoti apimdama automobilio viduriu. Aukštesnysis teismas šiuo atveju neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti. Žemesnysis teismas, konstatuodamas, kad R. S. kaltė neginčijamai įrodyta, visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, kokiais įrodymais remdamasis jis padarė tokias išvadas, kokie požymiai R. S. veiksmuose atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nutartyje apsiribojo tik formaliu KET 9, 106 punktų pacitavimu. Teismas, pripažindamas, kad Institucija R. S. nubaudė pagrįstai, faktinės įvykio situacijos iš viso neanalizavo, formaliai ir nemotyvuotai konstatavo, kad R. S. paaiškinimai laikytini jos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nenurodydamas, kokie duomenys leidžia manyti, kad R. S. dėl įvykio situacijos duoda tiesos neatitinkančius paaiškinimus. Iš teismo nutarties neaišku, kokiais būtent veiksmais buvo pažeisti KET 9, 106 punktų reikalavimai. KET 9 punkte įtvirtinta eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. KET 106 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš to seka, kad tam, jog konstatuoti asmens kaltę padarius aptariamą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad savo veiksmais apeliantė sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams. Iš R. S. paaiškinimų tyrimo metu bei teisme matyti, kad jokių kitų eismo dalyvių kelyje nebuvo, ji važiavo nedideliu greičiu, pastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje esančius nelygumus ir nusprendė juos apvažiuoti apimant automobilio viduriu, tačiau, važiuojant per juos, pakilo asfalto gabalas ir kliudė automobilio apačią, dėl ko buvo apgadintas jai priklausantis automobilis. Šie apeliantės paaiškinimai nėra paneigti jokiais bylos duomenimis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. veiksmais kitiems asmenims ar jų turtui būtų padaryta žala ar sukeltas pavojus. Todėl neaišku, kokios aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad R. S. pažeidė būtent minėtus KET reikalavimus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustatoma administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir jokių kaltės įrodymų, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Apibendrinant aptartus duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismo išvados prieštarauja faktinei įvykio situacijai, yra nelogiškos, nepagrįstos ir nemotyvuotos. Teismas, pripažindamas R. S. kalta padarius LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, faktinės įvykio situacijos neanalizavo, nepasisakė ir nekonkretizavo, kokiais veiksmais R. S. pažeidė įstatymo reikalavimus, todėl nutartis naikintina. Taip pat naikintinas ir Institucijos 2013 m. birželio 5 d. nutarimas, nes byloje nėra duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto 2013 m. birželio 5 d. nutarimą panaikinti ir R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jūratė Jakubonienė