Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Neringai Kupčiūnienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globos paskyrimo, suinteresuoti asmenys – O. Ž., V. Ž., S. Ž., O. Ž., išvadą byloje duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo, kuriame prašoma: 1) paskirti O. Ž. teismo psichiatrinę ekspertizę; 2) pripažinti O. Ž. neveiksniu visose turtinių, išskyrus smulkius buitinius sandorius, ir neturtinių, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį ir asmens higieną, santykių srityse; 3) nustatyti O. Ž. nuolatinę globą; 4) O. Ž. globėja paskirti pareiškėją J. B. (b. l. 2–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, jis gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

11. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

12. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, – O. Ž. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), jam be kitų ligų diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1) (b. l. 18, 78–81). Nuo 2019 m. sausio 16 d. neterminuotam laikui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. l. 16). Taip pat nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2066 m. sausio 15 d. nustatytas 25 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 17).

13. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2019 m. birželio 25 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. Ž. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šioje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad O. Ž. supranta pinigų vertę ir reikšmę, skiria banknoto ar nominalo vertes, žino, kiek gauna neįgalumo pensijos, tačiau nedisponuoja turimomis pajamomis, nes neturi įgūdžių kaip planuoti savo biudžetą. Pats O. teigia, kad jis pinigus labai greitai išleistų, todėl juos atiduoda mamai, kuri rūpinasi sūnaus gerove – perka jam daiktus, drabužius, maisto produktus, sumoka mokesčius. O. Ž. pažįsta raides, nors sunkiai, bet sugeba perskaityti nesudėtingą tekstą, tačiau greitai pavargsta, žino skaičius, geba skaičiuoti iki 10, sudėti, atimti, tačiau daugybos veiksmų atlikti nemoka. O. Ž. geba šiek tiek rašyti, tačiau ranka jam tai sekasi daryti sunkiai, geriau pavyksta kompiuterio klaviatūra. O. Ž. retkarčiais vienas nueina į netoliese esančią parduotuvę nusipirkti saldumynų, cigarečių, tačiau į miestą vienas neina, jam reikalingas lydintis asmuo dėl sutrikusios judėjimo funkcijos.

13.1. O. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse –asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, negebėtų valdyti ir disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad nors O. Ž. suvokia, kas tai yra pinigai, geba suskaičiuoti nedideles sumas, tačiau negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu. Paklaustas konkrečių klausimų, susijusių su finansiniais įsipareigojimais, negeba suvokti jų turinio esmės ir negali pateikti logiško atsakymo.

13.2. Taip pat padaryta išvada, kad O. Ž., iš dalies savarankiškai – naudodamasis pagalba geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – pasirūpinimas asmenine higiena, nors tai reikia priminti, paraginti. Kadangi pokalbio metu O. atrodė tvarkingai, padaryta išvada, kad asmuo geba pasirūpinti asmenine higiena ir išvaizda. O. išsimaudo savarankiškai, tačiau mama padeda išsiplauti galvą, nuplauna nugarą. Drabužius išskalbia mama. O. Ž. maisto gaminti nemoka, tačiau pavalgo pats patiektus patiekalus, geba pasiimti norimus produktus iš šaldytuvo. Taip pat iš dalies turi gebėjimų savitvarkos įgūdžių srityje – savo gyvenamąją patalpą susitvarko tik raginamas, pavalgęs nusineša indus, juos išsiplauna – sudėtingesnių darbų neatlieka ir dėl fizinės negalios.

13.3. O. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros sritis. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo nesuvokia ir negeba apibūdinti savo sveikatos būklės, geba savarankiškai paprašyti pagalbos, parodo, kai skauda, tačiau kokiomis ligomis serga, paaiškinti nesugeba, neapibūdina savo negalios, negeba kontroliuoti savo sveikatos sutrikimų simptomų, vaistus geria, tačiau nesuvokia, kam gydyti skirti medikamentai. O. sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, vykstant pas gydytojus ar į medicinines įstaigas reikalinga pagalba, palydėjimas, vienam sunku orientuotis, negeba atsiminti medikų nurodymų ir rekomendacijų. O. Ž. būdinga staigi emocijų kaita, jis dažnai supyksta dėl nereikšmingų dalykų, tampa agresyvus, nervingas, vėliau nusiramina ir pykčio priepuoliai praeina. Dėl sveikatos būklės asmuo negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos, asmuo sunkiai orientuojasi į sudėtingesnius užduodamus klausimus.

13.4. Išvadoje taip pat nurodyta, kad asmeniui būtų sunku savarankiškai įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Asmuo darbo teisinių santykių srityje gebėjimų turi labai mažai – trukdo tiek protinė, tiek fizinė negalia, sutrikusi judėjimo funkcija, dalinis kūno paralyžius. Asmeniui be kito asmens pagalbos būtų sunku sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes ir poreikius. O. Ž. globėju (rūpintoju) būti negalėtų, nes pačiam reikalinga pastovi priežiūra ir pagalba, jis yra priklausomas nuo aplinkinių asmenų. Taigi O. Ž. negali savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šeimos, darbo santykių srityse, negebėtų būti rūpintoju (globėju) bei dalyvauti kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 9–12).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­ CPK) 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi O. Ž. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2019 m. spalio 31 d. – lapkričio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1).

14.1. Minėtame akte konstatuota, kad pagal savo ligos pobūdį O. Ž. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.), negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); 2) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); 3) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas, palikimo atsisakymas); 4) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita).

14.2. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad O. Ž. pagal savo ligos pobūdį iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), taip pat negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); 2) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai). Tačiau jis gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kita), bei asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (b. l. 78–81).

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas aplinkybes, ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens O. Ž. atstovės bei suinteresuoto asmens O. Ž. paaiškinimus, nustatęs, kad O. Ž. yra konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo (F71.1), jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, sprendžia, kad O. Ž. dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, civiliniuose teisiniuose santykiuose tam tikrose srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos.

16. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotam asmeniui O. Ž. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo (F71.1), neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tačiau tuo pačiu svarbu nustatyti, ar O. Ž., net ir diagnozavus jam nurodyto pobūdžio sutrikimą, geba (ir kiek) suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, ir jei ne, tai kokia apimtimi jo veiksnumas turėtų būti ribojamas siekiant apsaugoti tiek jo, tiek ir kitų visuomenės narių interesus.

16.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti O. Ž. neveiksniu visose turtinių, išskyrus smulkius buitinius sandorius, ir visose neturtinių, išskyrus savitvarkos įgūdžių bei asmens higienos sritį, santykių srityse. Dėl paminėtų sričių, kuriose neprašoma pripažinti O. Ž. neveiksniu, pareiškime nepasisakyta, tačiau, vadovaujantis CPK 467 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje ar siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad O. Ž. turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, ir asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių sritis, iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o likusiose tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturtinių santykių srityse – negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens O. Ž. atstovė nurodė, kad O. Ž. neveiksniu turėtų būti pripažintas tik vienoje srityje – asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, o kitose tiek turtinių santykių srityse, tiek ir neturtinių santykių srityse, nurodytose ekspertizė akte, – iš dalies veiksniu, kadangi O. Ž. iš dalies geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Taigi šiuo atveju tiek pareiškėjos pareiškime, tiek ir specialistų 2019 m. birželio 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat teismo psichiatrijos ekspertų išvadoje nurodytos sritys, kuriose O. Ž. (ne)geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nesutampa. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus teismo posėdyje, į O. Ž. paaiškinimus, bei atsižvelgdamas į psichiatrinės ekspertizės išvadoje, taip pat išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad O. Ž. nei vienoje iš pareiškime ir ekspertizės akte nurodytų sričių negeba visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, t. y. priimti tam tikrose srityse sprendimus savarankiškai ir ar padedamas kitų asmenų, iš dalies supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti tik dvejose psichiatrinės ekspertizės išvadoje nurodytose srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių srityje), o likusiose ekspertizės akte nurodytose srityse O. Ž. negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

16.2. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadoje pateikta išvada, jog O. Ž. naudodamasis kito asmens pagalba – iš dalies savarankiškai geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (asmens higiena). Pažymėtina, jog minėta išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pokalbio metu O. Ž. atrodė tvarkingai. Kaip galima spręsti iš išvadoje pateiktų duomenų, būtent tai lėmė išvadą rengusios specialistės sprendimą, jog asmuo geba pasirūpinti asmenine higiena ir išvaizda. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos išvados padarymas įvertinus vien tik O. Ž. išvaizdą, nėra pagrįstas, kadangi jo išvaizda bei higiena gali pasirūpinti ir kitas asmuo. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog O. Ž. suvokia, kad prieš einant į mokyklą jam reikės nusiprausti, geba pats išsivalyti dantis, tačiau asmenine higiena ir išvaizda rūpinasi tik paragintas, jam primenant apie tai, jam reikalinga kito asmens pagalba prausiantis. Be to, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, O. savarankiškai negeba pasirūpinti savo apranga, jam reikalinga paduoti rūbus, kuriais jis apsirengia, neraginamas rūbų nesikeistų. Nors O. nurodė, kad rūbų nesikeičia, nes jam juos sunku surasti spintoje, tačiau nenustatyta, kad pats rodytų iniciatyvą ir (ar) norą, prašytų tą padaryti kitus asmenis. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, O. geba savarankiški pavalgyti, tačiau ir šioje srityje jam reikalinga kito asmens pagalba, pats maisto nepasigamina, visaverčių maisto produktų nenusiperka, parduotuvėje įsigyja tik saldumynų, gaiviųjų ir energetinių gėrimų. Teismo vertinimu, O. Ž. ne visiškai supranta savo veiksmų reikšmę ir geba juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje, tvarkantis savo gyvenamąją aplinką. Pareiškėja nurodė, kad O. pasikloja savo lovą, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pavalgęs nusineša indus, juos geba išsiplauti, tačiau kitų buities darbų neatlieka, o ir pirmiau nurodytus darbus atlieka tik paragintas, apie tai priminus. Nors pareiškėja nurodė, kad O. kitus buities darbus padaryti sunku ir dėl fizinės negalios, tačiau nurodydama aplinkybes, kad O. negeba išnešti šiukšlių, pažymėjo, kad jis, be kita ko, nesuvokia, jog tą reikia daryti. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog O. Ž. nurodytoje asmeninių neturtinių santykių srityje geba visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ar kad jam diagnozuota liga riboja tik jo galimybes priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus.

16.3. Teismas neturi pagrindo nesutikti tiek su teismo psichiatrijos ekspertų, tiek ir socialinės darbuotojos padaryta išvada, jog O. Ž. iš dalies supranta savo veiksmų reikšmę ir geba juos valdyti asmeninių turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog O. Ž. supranta pinigų reikšmę, žino banknotų ir monetų nominalus bei vertes, žino savo gaunamos neįgalumo pensijos dydį, geba pinigus skaičiuoti atlikdamas nesudėtingus matematinius veiksmus, tačiau savarankiškai tikslingai disponuoti savo pajamomis negeba. O. geba įsigyti tabako gaminių, saldumynų, energetinių ir gaiviųjų gėrimų, žino, kiek kainuoja cigaretės, naudojasi jam skirta bekontakte banko atsiskaitymo kortele, kas sudaro pagrindą spręsti, jog tam tikrus smulkius buitinius sandorius, susijusius su smulkių prekių įsigijimu, O. Ž. gali sudaryti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, O. neturi pakankamai įgūdžių tvarkyti savo pajamas, gaunamus pinigus išleidžia iš karto, tinkamai jų paskirstyti svarbiausiems savo poreikiams tenkinti negeba, tą supranta ir pats, todėl pinigais disponuoja jo motina. Pareiškėja nurodė, kad O. per mėnesį duoda 50,00 Eur, tačiau jau kitą dieną jie būna išleisti, kas tik patvirtina išvadą, jog O. Ž. negeba savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis. Nors pareiškėja nurodė, kad jos sūnus žino, jog už komunalines paslaugas, vandenį, elektrą, reikia sumokėti, o O. teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros energija kainuoja brangiai, tačiau nenustatyta, kad O. savarankiškai gebėtų atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Tuo suabejojo ir pareiškėja, nurodydama, kad nors O. vardu yra sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis, tačiau jis nesidomi, ar už paslaugas yra atsiskaitoma. Teismo vertinimu, tai leidžia manyti, jog O. tik iš dalies geba suvokti šių paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas esmę. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog O. Ž. iš dalies suvokia savo veiksmų reikšmę asmeninių turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.

16.4. Teismas, spręsdamas dėl kitų teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų sričių, kuriose konstatuota, jog O. Ž. negeba suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, visų pirma, atsižvelgia į aplinkybes, kuriomis remiantis padaryta ši išvada. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad O. Ž. psichikos sutrikimu serga iš vaikystės, 2010 metais jam diagnozuotas protinis atsilikimas. 2019 m. vasario 4 d. atlikus WAIS-III metodika tyrimą nustatyta, kad O. Ž. bendrieji intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, IQ – 49 balai, mąstymas konkretus, bendros žinios silpnos, orientacija kasdieninėse socialinėse situacijose itin ribota, ryškiai apsunkintas priežasties – pasekmės ryšio suvokimas. Atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, kad O. Ž. pažintinė veikla itin žemo produktyvumo, veikloje greitai vystosi astenizacija, stebimi valingo dėmesio koncentracijos, ypač perkėlimo, paskirstymo sunkumai, ženkliai nuo amžiaus atsilieka įvairūs atminties funkcijų rodikliai (bendras atgaminimas, uždelstas atgaminimas, informacijos išsaugojimas atmintyje, trumpalaikio mechanini ir operacinio įsiminimo apimtis). Nustatytas žemas abstrahavimų lygis, itin blogi erdviniai gebėjimai, defektyvus regos-motorikos koordinacijos reikalaujančių užduočių išpildymas.

16.4.1. Atsižvelgtina ir į socialinio darbuotojo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad O. Ž. negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, todėl negalėtų sudaryti ilgalaikių finansinių sandorių, negebėtų savarankiškai disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei ūkinėje veikloje. O. Ž. nesuvokia pateiktų sudėtingesnių klausimų, negeba pateikti logiško atsakymo, sunkiai orientuojasi kasdieninėse socialinėse situacijose. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad nors O. jaučia ir suvokia, kad jam skauda, žino, kad privalo kasdien gerti medikamentus, tačiau kokius – neįvardija, nesuvokia kuo serga, neišsako jokių nusiskundimų, jam sudėtinga savarankiški pasirūpinti savo sveikata. Be to, nurodyta, kad asmuo negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos.

16.4.2. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, taip pat teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos, tiek ir O. Ž. duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, jog O. Ž. iš dalies geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose kitose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus šio sprendimo 16.2. ir 16.3. punktuose aptartas sritis, ir, kaip teigia jo atstovė, asmeninių neturtinių santykių sritį – sveikatos priežiūros sritis. Visų pirma, teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens O. Ž. atstovė teismo posėdžio metu nors ir išreiškusi abejonę dėl teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų pagrįstumo, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų neginčijo, neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą teismo psichiatrijos ekspertizę, įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų išvados nepagrįstumą, nepateikė, o vien tik jos subjektyvus vertinimas dėl O. Ž. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, visų bylos aplinkybių kontekste, negali būti laikomas paneigiančiu ekspertizės išvadų pagrįstumą ar sudarančiu pagrindą spręsti, kad O. Ž. geba iš dalies suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Visų antra, teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens atstovė sutiko dėl O. Ž. pripažinimo neveiksniu asmens sveikatos priežiūros srityje grįsdama savo tokią poziciją šios srities svarbumu, kita vertus, kitoms turtinių ir neturtinių santykių sritims tokios reikšmės nesuteikdama, nors, teismo vertinimu, visos teismo ekspertizės akte nurodytos asmeninės turtinių ir neturtinių santykių sritys, jei nebus tinkamai išspręstas asmens neveiksnumo klausimas, gali sukelti sunkių pasekmių tiek pačiam asmeniui, kurio neveiksnumo klausimas yra sprendžiamas, tiek kitiems asmenims. Visų trečia, teismo vertinimu, vien tai, kad O. Ž. gali, nors ir dėl fizinės negalios apsunkintai, judėti, iš dalies suvokia tam tikrus savo veiksmus, geba skaityti, rašyti, naudojasi informacinėmis technologijomis pagal poreikį, stengiasi integruotis į visuomenę, yra pakankamai socializuotas, nesudaro pagrindo spręsti, kad O. Ž. negali būti asmuo, kuris tam tikrose srityse nesuvokia savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti. Suinteresuoto asmens atstovės argumentas, kad įprastai neveiksniais pripažįstami tokie asmenys, kurie negeba atlikti savarankiškai jokių veiksmų, pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog O. Ž. negali būti pripažįstamas neveiksniu, jei tam bus nustatytas tiek medicininis, tiek teisinis pagrindai.

16.4.3. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo O. Ž. išsamiai pasisakė dėl O. Ž. galimybių suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti įprastoje, kasdienėje veikloje, susijusiose su O. Ž. įprastais ir kasdieną atliekamais veiksmais. Teismui nekilo abejonių dėl O. Ž. gebėjimo tokiose srityse kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos įgūdžių sritis, iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau, teismo vertinimu, teismo posėdžio metu minėtų asmenų duoti paaiškinimai visų bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, jog O. Ž. iš dalies geba suvokti savo veiksmus ir juos valdyti bei priimti sprendimus kitose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad nors O. Ž. suvokia pinigų reikšmę, žino banknoto ar monetos nominalo vertę, geba iš dalies sudaryti smulkius buitinius sandorius, suvokia, kad daiktus galima įsigyti išsimokėtinai (skolon), tačiau, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad O. geba iš dalies suvokti sudaromų lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, vartojimo kreditų ar kitų panašaus pobūdžio sandorių esmę ir prasmę, prisiimtinų įsipareigojimų pagal šiuos sandorius turinį. Teismo manymu, vien žinojimas apie galimybę daiktus įsigyti išsimokėtinai, nepatvirtina O. suvokimo apie tokių sandorių esmę. Kaip nurodė pareiškėja, nors O. ir žino, kad daiktus galima įsigyti skolon, tačiau jis nesuvokia, jog įsigijus daiktą už jį reikės, o taip pat kiek reikės mokėti. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad O. Ž. vardu esant sudarytai interneto paslaugų teikimo sutarčiai (jam pačiam pageidaujant), jis nesidomi, ar už paslaugas yra atsiskaitoma, kas tik rodo, jog jam svarbu gauti tai, ko nori, neįvertinus galimų to teisinių pasekmių. Be to, pareiškėja patvirtino, kad O. galėtų perskaityti lizingo sutartį, tačiau, teismo vertinimu, tokių sutarčių turinys ir sutarties sąlygos nėra tokio pobūdžio (sudėtingumo prasme), kad jas galėtų suprasti asmuo, kuriam diagnozuotas nurodyto pobūdžio psichikos sutrikimas. Pažymėtina, kad pareiškėja patvirtino, jog O. geba suprasti tik nesudėtingo turinio tekstą, tačiau to negalima pasakyti apie minėto pobūdžio sutarčių sąlygas. Pirmiau nurodyti argumentai, taip pat pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog O. iš karto įsigytų daiktą, jei tik galėtų, sudaro pagrindą spręsti, jog O. Ž. negeba suprasti tokių sandorių prasmės ir esmės, savo galimų prisiimti įsipareigojimų sudarius tokio pobūdžio sutartį. Teismo vertinimu, šioje srityje O. Ž. veiksnumo neapribojus visiškai, gali būti padaryta žala pačiam asmeniui, kadangi, kaip nurodė pareiškėja, jis lengvai pasiduoda savo draugų įtakai, o tokiu asmeniu gali lengvai pasinaudoti ir savanaudiškų tikslų turintys asmenys. Teismo vertinimu, išvadą, jog O. Ž. negeba suvokti savo veiksmų reikšmės patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jo negebėjimą įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, ryškiai apsunkintas priežasties – pasekmės ryšio suvokimas, negebėjimas suvokti sudėtingesnių klausimų, pateikti į juos logiškų atsakymų, sunkus orientavimasis taip pat ir kasdienėse situacijose, juo labiau tokiose, kurios jam nėra įprastos. Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog O. Ž. elgiasi tik taip, kaip jam norisi, neįsigilindamas į jos nurodomus argumentus, tik patvirtina teismo manymą, jog neapribojus veiksnumo, O. Ž. gali sudaryti sutartis ne savo naudai, ir (arba) savo baudai, bet savarankiškai negalėdamas vykdyti šiose sutartyse prisiimtų įsipareigojimų.

16.4.4. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina ir O. Ž. negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir kitose asmeninių neturtinių santykių srityse – kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo– pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas, palikimo atsisakymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita). Teismo vertinimu, O. Ž. negebėjimas suvokti savo ligos pobūdžio ir jos sukeliamų padarinių, siekis elgtis taip kaip veiksnūs asmenys, nesuvokiant tokio elgesio galimų pasekmių, ketinimas imtis veiksmų, kurie yra neteisėti, kad tik būtų pasiektas jo norimas tikslas (pavyzdžiui, vairuoti transporto priemonę, net jei neišlaikys vairuoto pažymėjimo, teigiant, kad jį nusipirks), rodo, kad O. Ž. neapribojus veiksnumo jo teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, jam gali būti padaryta žala, kadangi dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo jis savarankiškai negali daryti sprendimų ir už juos savarankiškai atsakyti.

16.4.5. Pirmiau nurodytų išvadų, teismo vertinimu, nepaneigia ir kitos byloje paaiškėjusios aplinkybės, kad, pavyzdžiui, O. ketina įsigyti transporto priemonę, nurodė tam taupantis, gebantis skaičiuoti pinigus ir t. t., juo labiau kad priešingai nei nurodė O., jo galimybės skaičiuoti, o tuo pačiu ir įvertinti turtinių sandorių vertę, yra ribotos – O. geba atlikti tik elementarius sudėties ir atimties veiksmus, skaičiuoja tik iki dešimties. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog O. negeba įvertinti galimų turtinių sandorių vertės, savo galimybių juos tinkamai įvykdyti, nes negebėtų įvertinti savo turimų (gaunamų) pajamų ir prisiimamų įsipareigojimų santykio. Teismas sprendžia, jog nurodytose turtinių santykių srityse O. negeba savarankiškai orientuotis, priimti sprendimų ir būti ekonomiškai savarankiškas, priimant tam tikrus sprendimus bei įsipareigojimus.

16.4.6. Teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens O. Ž. atstovės pozicija, jog O. Ž. geba iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmens sveikatos priežiūros sritį. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog O. Ž. iš dalies yra veiksnus nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Byloje ginčo dėl to, kad O. Ž. negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmens sveikatos priežiūros srityje, nekilo. Tokią poziciją savo pareiškime nurodė tiek pareiškėja, tiek ir socialinė darbuotoja savo išvadoje, ją patvirtino ir teismo medicinos ekspertai ekspertizės akte, konstatavę, kad O. Ž. negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmens sveikatos priežiūros srityje. Šiai pozicijai pritarė ir suinteresuoto asmens atstovė, akcentuodama šios neturtinių santykių srities svarbą bei O. Ž. negebėjimą suvokti šioje srityje savo veiksmų reikšmės ir savarankiškai priiminėti šioje srityje sprendimų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog abejonių dėl to, kad O. Ž. negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų asmens sveikatos priežiūros srityje dėl savo psichikos sutrikimo, nekyla. Byloje nustatyta, kad O. Ž. tinkamai nesuvokia savo ligos pobūdžio, negali (arba ir nenori) išsakyti nusiskundimų, nors žino, kad jam kasdien reikia vartoti medikamentus, tačiau juos vartoja tik mamos prižiūrimas, savo sprendimą nevartoti medikamentų grįsdamas jam sukeliamais nepatogumais. Nuo kitų ligų vaistus vartoja, taigi ligų pobūdį skiria, tačiau savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą, priimti sprendimų dėl gydymo eigos, negali. O. Ž. negeba savarankiškai nuvykti pas gydytojus ar kitas medicinos įstaigas, pats negalėjimą rasti reikiamo gydytojo grindžia retu lankymusi gydymo įstaigoje, tačiau, kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, O. neatsimena kabinetų, nežino, kur jie yra, negeba vienas orientuotis, negali savarankiškai priimti sprendimo dėl kreipimosi į medikus, gydymo būtinumo, neprisimena medikų rekomendacijų, nurodymų, neįvertina jų poreikio, savarankiškai negali naudotis teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes jam būtina kito asmens pagalba. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog O. Ž. nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negeba jų valyti asmens sveikatos priežiūros srityje, o neapribojus šioje srityje asmens veiksnumo, jam gali kilti itin sudėtingos neigiamos pasekmės.

16.4.7. Pasisakant dėl kitų asmeninių neturtinių santykių sričių, nurodytų teismo psichiatrinės ekspertizės akte: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai), pažymėtina, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad O. Ž. geba (ar iš dalies geba) suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose srityse. Byloje nustatyta, kad O. reikalinga kito asmens pagalba, jis savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų negali, todėl darytina išvada, jog jis negebėtų būti asmens globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, jis negebėtų tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti. Pasisakant dėl darbo teisinių santykių srities, pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu O. išreiškė norą dirbti, tačiau negalėjo paaiškinti, kokį darbą norėtų dirbti, apie kokį darbą svajoja. Kaip galima suprasti iš jo paaiškinimų, jam darbas asocijuojasi su galimybe užsidirbti papildomai pinigų, tačiau, teismo vertinimu, O. tinkamai negeba įvertinti iš darbo teisinių santykių jam kilsiančių įsipareigojimų. O. iki šiol nėra dirbęs, dėl jo turimos negalios atlikti fizinius veiksmus jam yra sudėtinga, jis greitai pavargsta. Teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo momentu negalima konstatuoti, jog O. Ž. geba iš dalies suvokti savo veiksmus ir darbo teisinių santykių srityje bei joje savarankiškai priimti atitinkamus sprendimus ir už juos atsakyti. Teismas sprendžia, jog O. Ž. ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse savarankiškai negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir realiai įvertinti situacijos.

17. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į byloje pateiktą ekspertizės išvadą, į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytinas sričių, kuriose O. Ž. pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu, sąrašas pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. spalio 31 d. – lapkričio 19 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte įvardintas konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis.

17.1. Atsižvelgiant į tai, kad O. Ž. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tam tikrose turtinių santykių – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, ir asmeninių neturtinių santykių srityse, – savitvarkos įgūdžių sritis, teismas konstatuoja, kad šiose srityse jis yra ribotai veiksnus (CK 2.11 straipsnis).

17.2. Nustačius, kad O. Ž. kitose teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytose srityse negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, konstatuojama, kad jis šiose srityse yra neveiksnus (CK 2.10 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodyta išvada labiausiai atitinka O. Ž. ligos pobūdį ir jo interesus, kadangi jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas apriboja jam galimybę orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti nurodytose srityse. O. Ž. dėl savo sveikatos būklės negebant pasirūpinti savimi, jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba, todėl teismas, siekdamas suinteresuoto asmens O. Ž. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog nurodytose srityse O. Ž. pripažintinas neveiksniu, tokiu būdu geriausiai apsaugant jo ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

17.3. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotiems asmenims yra išaiškintina, kad pasikeitus neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklei, įstatymo nustatyta tvarka Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybėje sudarytą nepriklausomą Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją dėl neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklės peržiūrėjimo (CK 2.10¹ straipsnis).

17.4. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 469 straipsniu, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

17.5. Duomenys apie O. Ž. pripažinimą neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

18. Pripažinus suinteresuotą asmenį O. Ž. neveiksniu ir ribotai veiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina nuolatinė kito asmens globa (rūpyba). Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažinto O. Ž. teises ir interesus, yra pagrindas nustatyti jam globą (rūpybą) nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją (rūpintoją) (CK 3.238, 3.239, 3.242 ir 3.245 straipsniai).

18.1. Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

18.2. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

18.3. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.240 straipsnio 1 dalimi, 3.242 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, teismas, pripažinęs pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje, kuris yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 2 dalis).

18.4. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.

18.5. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

18.6. Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

18.7. O. Ž. dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, todėl siekiant užtikrinti jo teises ir interesus, jam nustatytina globa turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jis yra pripažintas neveiksniu (CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad O. Ž. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.) srityje, taip pat savitvarkos įgūdžių srityje, kurioje jis yra ribotai veiksnus, šioje srityje jam nustatoma rūpyba.

18.8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. prašo paskirti ją teismo pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse O. Ž. globėja. J. B. kandidatūrai pritaria išvadą byloje teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius bei suinteresuoto asmens O. Ž. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė.

18.9. J. B. yra O. Ž. motina. J. B. yra ištekėjusi (b. l. 14), kaip nurodė pareiškėja, jos sutuoktinis neprieštarauja, kad ji būtų paskirta O. Ž. globėja. J. B. sveikatos būklė jai leidžia globoti sūnų (b. l. 20), ji pateikė raštišką sutikimą būti paskirta sūnaus O. Ž. globėja (b. l. 22). J. B. buvo teista baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), tačiau šiai dienai teistumas yra išnykęs (b. l. 97), turi galiojančių administracinių nuobaudų už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. 2019 m. rugpjūčio 4 d. būdama T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mama, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, tai yra savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 2,19 promilių girtumas), tokiais savo veiksmais nesiėmė priemonių savo nepilnamečių vaikų prižiūrėti ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje. Taip pat analogišką tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams pažeidimą buvo padariusi 2016 m. balandžio 23 d. Už šiuos nusižengimus buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 95–96). Nors J. B. yra bausta administracine tvarka, tačiau nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnija, nei išvadą byloje teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. išvadoje „Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo/rūpintojo skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gavusios nusiskundimų ir neturi duomenų, kad J. B. neatitinka globėjui keliamų moralinių ir kitų reikalavimų (b. l. 21, 56–57). J. B. nuo pat mažens rūpinasi savo sūnumi, jam padeda ir šiuo metu, jų tarpusavio santykiai geri, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad J. B. gali globoti savo sūnų, ji laikytina tinkama kandidate, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pageidautų globoti O. Ž..

18.10. Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažinto O. Ž. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens J. B. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažinto neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse O. Ž. globėja (rūpintoja) ir turto administratore.

18.11. Teismo paskirtam globėjui (rūpintojui) ir turto administratoriui išaiškinama, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškinamos globėjo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis): 1) įgyvendinti ir ginti neveiksnios tam tikroje srityje globotinės teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti jos vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos instituciją apie savo adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnios globotinės turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai jos interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500 Eur sudaryti gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinės nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinės turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinės daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotine, išskyrus atvejus, kai turtas globotinei yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinės interesus (CK 3.244 straipsnis). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarosios vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Valstybė šioje byloje turėjo 30,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, valstybei šios išlaidos, kaip ir teismo ekspertizės išlaidos, nepriteisiamos (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjos ir rūpintojos paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–268 straipsniais, 468–469 straipsniais, 505 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

1. Pripažinti O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas, palikimo atsisakymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai).

2. Pripažinti O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

3. Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam O. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą nurodytose srityse, o srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, – rūpybą.

4. O. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, paskirti J. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), o srityse, kuriose O. Ž. pripažintas ribotai veiksniu, – J. B. paskirti rūpintoja.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Teismo ir ekspertizės išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Išaiškinti, kad pasikeitus neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklei, įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę kreiptis savivaldybėje sudarytą nepriklausomą Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją dėl neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklės peržiūrėjimo.

Sprendimo dalį dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjos ir rūpintojos paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.