Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-174-356/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
2-174-356/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01367-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Vytautas Garla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-174-356/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01367-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.8.5.; (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 3 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. 2-174-356/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų būstas“ (toliau – ir UAB „Zarasų būstas“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 738,28 EUR skolą, 28,49 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Šalys – ieškovė UAB „Zarasų būstas“, atstovaujama bendrovės juristės G. M., veikiančios 2018-07-24 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir turinčios teisę sudaryti taikos sutartį, ir atsakovė R. B. – abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiem šalims priimtiną susitarimą, sudarė taikos sutartį. Šalys patvirtino, kad sutarties sąlygos joms yra suprantamos, kad derybos dėl sutarties sąlygų vyko geranoriškai, sutartį pasirašė visiškai suvokdamos savo veiksmus ir suprasdamos sutarties pasirašymo prasmę, teisines pasekmes.

Šalys raštu nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), prašė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukti, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, atsakovė mokesčių nemokėjo nuo 2006 metų, taikos sutartimi (1 punktas) ieškovė sumažino ieškinio sumą nuo 766,77 EUR iki 526,58 EUR, taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad pasirašius taikos sutartį ir ją tinkamai įvykdžius, bus galutinai išspręstas šalių ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir eksploatavimo mokesčių priskaitymų 2008-2016 metų laikotarpiu. Taikos sutarties 1 punktu ieškovei, minėta, sumažinus ieškinio sumą, o 4 punktu atsisakius kitų ieškinio reikalavimų, išskyrus, dėl kurių susitarė 2 punktu, darytina išvada, kad tokiu būdu šalys tarp jų kilusį teisminį ginčą išsprendė visiškai.

Šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla Nr. 2-174-356/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

CPK 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šalys taikos sutartimi (6 punktas) susitarė, kad išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti tarp šalių paskirstytų teismas. CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (85 b.l.), minėtos institucijos 2018 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 240,88 EUR (239,46 EUR advokato užmokestis, 1,42 kitos išlaidos). Šios išlaidos susidarė dėl atsakovės atstovo atvykimo ir atstovavimo, derybų dėl taikos sutarties sudarymo ir jos parengimo.

CPK 96 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Faktas, kad ieškovė sumažino ieškinio sumą, iš esmės nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pagrįstumo. Ieškovė ėmėsi priemonių, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kuo mažesnės – kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė, nors pateikė prieštaravimą dėl kreditorės reikalavimų, tačiau su ieškove nepradėjo bendradarbiauti, prievolės nevykdė, todėl ieškovė buvo priversta inicijuoti civilinę bylą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, o atsakovei be atstovo pagalbos nesugebant tinkamai ginti savo teisių (CPK 161 straipsnis), buvo patirtos 240,88 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi taikos sutartimi ieškinys tenkinamas 69 proc., ieškovei tektų pareiga valstybei apmokėti 31 proc. (74,67 EUR) šių išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jau minėta, kad pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taigi yra pagrindas pripažinti atsakovės procesinį elgesį nebuvus iš esmės tinkamu nuo civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimo, nes CPK 42 straipsnio 5 dalis šalis įpareigoja priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, 99 straipsnio nuostatomis, iš ieškovės valstybei priteistinų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą dydis mažintinas 50 proc., t. y. iki 37,34 EUR.

Ieškovė prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus, yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė ieškinį apmokėjo 23 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta: 10 EUR 2018-08-06, 13 EUR 2018-09-11, Swedbank, AB), todėl grąžintina žyminio mokesčio suma yra 17,25 EUR (23 EUR x 75 proc.).

Byloje susidarė 9,81 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Abi šalys valstybei išlaidas privalo padengti proporcingomis dalimis, t. y. ieškovė – 31 proc. (3,04 EUR), o atsakovė – 69 proc. (6,77 EUR) (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovė yra atleista nuo tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Iš ieškovei grąžintinos 17,25 EUR žyminio mokesčio sumos išskaičiuotina 3,04 EUR suma, grąžintina – 14 EUR (CPK 87 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsniu, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu

nutaria:

1. Patvirtinti šalių – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, ir atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1. ieškovė UAB „Zarasų būstas“ reikalaujamą priteisti skolą sumažina iki 526,58 EUR;

1.2. atsakovė R. B. įsipareigoja skolą 526,58 EUR (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 58 ct) sumokėti ieškovei UAB „Zarasų būstas“ dalimis, mokant po 10 EUR (dešimt eurų) kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, iki visiško atsiskaitymo;

1.3. atsakovė R. B. turi teisę mokėti ir didesnes mėnesio įmokas, nei numatyta sutarties 2 punkte;

1.4. ieškovė UAB „Zarasų būstas“ atsisako nuo kitų pareikštų šioje byloje ieškinio reikalavimų;

1.5. šalys susitaria, kad pasirašius taikos sutartį ir tinkamai ją įvykdžius, yra galutinai išspręstas šalių ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir eksploatavimo mokesčių priskaitymų 2008-2016 metų laikotarpiu.

2. Civilinę bylą Nr. 2-174-356/2019 nutraukti.

3. Grąžinti ieškovei UAB „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, 14 EUR (keturiolika eurų) žyminio mokesčio (sumokėta: 10 EUR 2018-08-06, 13 EUR 2018-09-11, Swedbank, AB).

4. Priteisti iš ieškovės UAB „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, valstybei 37,34 EUR už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5. Nutarties nuorašus įteikti šalims (atsakovei – per jos atstovą advokatą Vytautą Garlą).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė