Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-114-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
1A-330-114-2013
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00342-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. M.
Civilinis ieškovas
J. Z., S. J.
Advokatai
Raimondas Pakšys
Kategorijos

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-114-2013

Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00342-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Viktoro Preikšo, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai G. M., gynėjui advokatui Raimondui Pakšiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Civiliniam ieškovui J. Z. iš akcinės bendrovės „L. d.” priteista 1161,73 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt vienas litas) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinei ieškovei S. J. iš akcinės bendrovės „L. d.” priteista 5346,23 Lt (penki tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt šeši litai 23 centai) turtinės žalos ir 8632 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. M. S. J. priteista 1368 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt (vienas tūkstantį litų) turėtų proceso išlaidų.

Iš G. M. J. Z. priteista 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) turėtų proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. už tai, kad M. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata: 2011-07-19 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) , kelyje (duomenys neskelbtini) 2 km 750 m., vairuodama transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, o būtent, privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sukdama į kairę ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš paskos važiavusiai ir ją lenkiančiai transporto priemonei BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai J. Z., ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu dėl atvirų dešinės rankos IV-V pirštų naginių falangų lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta transporto priemonės BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės S. J. sveikata bei dėl kaklo-stuburo II slankstelio panirimo nesunkiai sutrikdyta transporto priemonės BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. Z. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistoji G. M. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendį panaikinti, G. M. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinius ieškinius atmesti. Teigia, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus tiesiogiai nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Neišaiškintos bylai reikšmingos aplinkybes, ar kitas eismo dalyvis nepažeidė KET 15, 132, 133, 134, 142, 236, 246 p. reikalavimų. Nuosprendis grindžiamas nenuosekliais nuteistajai nepalankių nukentėjusiųjų parodymais, todėl manoma, jog galėjo būti pažeistas BPK 301 str. Be to, nuosprendyje iš esmės išdėstyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nurodyti kaltinamajame akte, o teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis papildyti nenuosekliai ir tai daro nuosprendį nesuprantamą. Byloje perskaityta tik dalis liudytojo T. T. parodymų. Tai leidžia manyti, kad buvo pažeisti BPK 20 str. ir 276 str. reikalavimai. Nuosprendyje išdėstant parodymus, nenurodytos teiginių versijos, nemotyvuota, kodėl teismas pasirinko vieną iš alternatyvių teiginių. Kadangi pasirinktos kaltinančios teiginių alternatyvos, o teisinančios nemotyvuotai atmestos, darytina išvada, kad teismas buvo šališkas.

Skunde teigiama, jog teismas nesirėmė nukentėjusiosios parodymais, nors jos parodymai tiek dėl įvykio laiko, tiek dėl greičio bei laiko ir vietos, kada buvo įjungtas posūkio signalas, kada ji pastebėjo iš paskos atvažiuojantį automobilį, jog nematė, kad iš paskos atvažiuojantis automobilis būtų įjungęs posūkio signalą, jog dar kartą automobilį matė likus 50 m iki miško keliuko ir automobilis posūkio nerodė, buvo nuoseklūs. Teismas nepasisakė dėl gynybos versijos, jog BMW vairuotojas spontaniški suko į kairę bandydamas išvengti smūgio, kaip ir dėl to, jog prieš pat eismo įvykį J. Z. naudojosi mobiliuoju telefonu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė, kad S. J. vienintelė iš apklaustų asmenų nematė „Audi“ manevro. Be to, teismas akcentuoja automobilių susidūrimą priekinėmis dalimis, o nukentėjusioji stengėsi akcentuoti, kad susidūrė šonais (t.y. smailiu, o ne stačiu kampu).

J. Z. parodymai dėl laiko, kada jis įsigijo automobilį ir greičio prieš įvykį prieštaringi bei prieštarauja liudytojų T. T., P. T., o taip pat nuteistosios parodymams, jog J. Z. važiavo apie 100 km per val. greičiu. Teismas nepadarė išvadų dėl kitų darbų, būtinų perkėlus J. Z. automobilio vairą į kitą pusę, kurie yra esmingai svarbūs dėl automobilio mechanizmų veiklos eismo įvykio metu. Nenuoseklūs ir J. Z. parodymai dėl to, kurioje vietoje jis pastebėjo „Audi A4“ automobilį ir traktorių. Be to, jis nuosekliai teigė, kad matė, jog „Audi A4“ automobilis net keltą kartų bandė lenkti traktorių. Taip pat teismas turėjo įvertinti, kad nukentėjusysis kelerius metus vairuojantis Anglijoje galėjo painioti dešiniapusį eismą su kairiapusiu, nes žodžiais „priešpriešiais“ jis apibūdina ir ta pačia kryptimi ir dešine eismo juosta prieš jį judančias transporto priemones, o toks painiojimas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl J. Z. reakcijos laiko ir galimybės adekvačiai veikti sudėtingoje situacijoje. Be to, jis pripažįsta, jog artėjo 90 km/h greičiu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad J. Z. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus dėl esminės „Audi“ kairio posūkio signalo aplinkybės - anksčiau teigęs, jog buvo įsitikinęs, kad nerodo posūkio signalo (t1 b. l. 63), teisme parodė, jog pamatė posūkį, kad „Audi“ automobilis įjungė, atstumas buvo apie 1-2 m. Teismas nevertino techniškai neįmanomo J. Z. teiginio, jog artėdamas 90 km/h greičiu paskui stabdžiais iki 10 km/h stabdomą „Audi“ jis „palaukė“. Teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo teiginio, jog „AUDI“ nebuvo stabdoma stabdžiais, nors nuteistoji tai nuolat teigė. Be to, teismas turėjo vertinti, ar tikėtina, kad posūkis į miško keliuką techniškai galėjo būti atliekamas prieš tai nestabdant (50-10-30 Km/h greičiu).

Nuteistosios manymu J. Z. parodymai rodo, jog jis nesugebėjo vertinti prieš jo akis vykusių aplinkybių: nepastebėjo stabdymo, manevravimo persirikiuojant prie vidurio linijos, raudonų stabdymo šviesų signalų, kairio posūkio šviesos signalą pamatė per vėlai, kai jau grėsė atsitrenkimas į „Audi“ galinę dalį. Yra pagrindo manyti, kad J. Z. tuo metu kalbėjo telefonu, o taip pat ir tai, kad teisingą sprendimą priimti sutrukdė angliški vairavimo įgūdžiai. Byloje jokiais objektyviais duomenimis ar liudytojų parodymais nepatvirtinta, jog J. Z. buvo įjungęs posūkio signalą. Liudytojas T. T. to nematė.

Byloje nenustatyta, kurioje vairo pusėje yra BMW šviesos posūkio signalų valdymo svirtis ir kurioje pusėje yra stiklo valytuvų valdymo svirtis. Šią aplinkybę kaltinamoji prašė nustatyti ir tai buvo nesunku padaryti apžiūrint BMW (BPK 207 straipsnis), tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. G. M. negali atsakyti už tai, kad J. Z., ketindamas įjungti šviesos posūkio signalą, iš tiesų įjungė lango stiklo valytuvą. Teigiama, jog yra pagrindo aiškintis, ar skirtingas valdymo priemonių išdėstymas negalėjo J. Z. sutrukdyti duoti G. M. signalą apie jo ketinamą pradėti lenkimo manevrą.

Byloje jokiais objektyviais duomenimis ir jokių kitų liudytojų parodymais, įskaitant S. J., nėra patvirtinta aplinkybė, kad J. Z. su BMW prieš „Audi“ manevro į kairę pradžią jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio eismo juostą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepasisakė dėl to, kad J. Z. įsitikinimas, jog „Audi“ vairuotoja kairiojo manevro neatliks ir kad BMW manevras bus saugus, yra nepagrįstas, nes liudytojas T. T. per petį ir iš vaizdo traktoriaus atgalinio vaizdo veidrodėlyje suprato, kad galima avarinė situacija. J. Z. tas pačias aplinkybes („Audi“ manevravo kaip lenkiančioji, buvo persirikiavusi prie vidurinės linijos, buvo įjungusi posūkio signalą ir degė raudoni stabdymo šviesos signalai, turėjo vertinti analogiškai. Nežiūrint to, J. Z. savo manevrą grindė ne įsitikinimu, kad G. M. jį mato ir teisingai supranta, bet manymu, kad G. M. „tik įjungė posūkį ir palauks, kol ją aplenksiu.“

Skunde teigiama, jog J. Z. nurodytas laikas tarp susidūrimo ir to, kada jis pamatė posūkio signalą yra ilgesnis, negu, kad tikslus ar trumpesnis, nes ilgesnis reiškia didesnę J. Z. kaltės tikimybę, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Apeliantė teigia, jog teismas grindė nuosprendį J. Z. parodymais dėl laiko, kada jis pamatė įjungiamą posūkio signalą, tačiau šie parodymai, vertinant, jog J. Z. automobilis važiavo 90 km/h greičiu, „Audi“ 10 km/h greičiu, remiantis teorine literatūra ir matematiniais skaičiavimais, ypač atsižvelgiant į žmogaus reakcijos laiką kalbant telefonu, yra nepagrįsti. Be to, J. Z. manydamas, kad „Audi“ lenkė traktorių privalėjo stabdyti, stebėti situaciją ir įsitikinti, kad lenkti saugu. Kol tokio įsitikinimo nėra, tol laikytina, kad elgiamasi neatsargiai, o atsiradus pasekmėms - ir nusikalstamai. Tokiu būdu J. Z. pažeidė KET 141.2 punktą.

Taip pat tikrintina, ar J. Z. vairuodamas kalbėjo telefonu, nes tokiu atveju jis būdamas nuo „Audi“ net per 86,6 m. jau galėjo neadekvačiai vertinti situaciją, nereaguoti į tai, kad akivaizdžiai skiriasi „Audi“ greitis, „Audi“ persirikiavo prie vidurinės linijos, rodo posūkio signalą, dega stabdymo šviesos žibintas. Apeliantė teigia, jog ne G. M., bet J. Z. pažeidė vairuotojo pareigą kiekvienu atveju įsitikinti, jog darydamas manevrą nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui (duoti kelią). Šiuo atveju J. Z. turėjo iš anksčiau susilaikyti nuo lenkimo manevro, nes net priekyje važiavusiam traktorininkui buvo aišku, kad toks manevras yra labai pavojingas. Teismas nesiaiškino, ar iš G. M. tomis aplinkybėmis galima buvo reikalauti tokį BMW lenkimo manevrą pastebėti ir sustabdyti automobilį (BK 2 straipsnio 3 dalis). Jei vairuotojas neturi ar negali numatyti galimų jo veikos padarinių ir jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės (LAT BBS TK 2010-04-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010, Teismų praktika Nr. 33). Skunde neabejojama, kad J. Z., jeigu BMW buvo techniškai tvarkingas, turėjo visas galimybes tiek lenkimo manevro neatlikti, tiek jį pradėjęs nutraukti, jeigu mato, kad „Audi“ vairuotoja nereaguoja į jo manevravimą ir posūkio signalus.

Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog užpakalyje važiavusios BMW šviesos posūkio signalo nerodymo faktas yra nereikšmingas, nes pagal KET 87 p. bei 92 p. tai yra vienintelis įspėjamasis signalas apie krypties keitimą (kai nesignalizuojama ranka), vienaprasmiškai pranešantis apie ketinimą atlikti būsimą judėjimo krypties keitimo manevrą. Šioje byloje dėl to, kad BMW vairuotojas efektyviai nesureagavo į rodomus įspėjamuosius stabdžių ir posūkio šviesos signalus, o „Audi“ vairuotoja nesuprato esanti lenkiama, būtent laiku įjungtas (iš anksto taip, kad „Audi“ vairuotoja jį tikrai pastebėtų užpakalinio vaizdo veidrodėliuose ar žiūrint per petį) BMW kairio posūkio šviesos signalas galėjo padėti išvengti eismo įvykio. Todėl neatsižvelgimas į signalą, nes būta „manymo“ ar „galvojimo“, kad posūkio signalas reiškia ketinimą praleisti BMW, reiškia, kad yra pažeista pareiga įsitikinti, jog daryti manevrą saugu ir kad tolesnis važiavimas reiškia didelį neatsargumą, nes gresia dviejų į kairę sukančių transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimu ir eismo įvykiu. J. Z. nelėtino greičio, neįsitikino, kad jo manevras yra pamatytas ir suprastas, t.y. jam turėjo būti akivaizdu, kad „Audi“ vairuoja jo nemato, o jeigu nemato, tai ir kelio neduos. Matyti, kad J. Z. elgesys ir padeda žalai atsirasti, ir žalą padidina. Tiek padėjimas žalai atsirasti, tiek jos padidinimas yra pakankama prielaida dideliam neatsargumui konstatuoti. Pažymima, kad neatsargus J. Z. elgesys nėra nulemtas G. M. elgesio. J. Z., kuris važiavo iš paskos, vienintelis matė ir galėjo vertinti kitų dviejų eismo dalyvių veiksmus, o G. M. pagrįstai tikėjosi, kad J. Z. nepažeidinės KET reikalavimų.

Taip pat skunde teigiama, jog transporto priemonės valdytojas pagal KET 133 p. turi pasirinkti saugų greitį. Apeliantės teigimu J. Z. yra dideliai neatsargus vien dėl to, kad su techniškai netvarkingu didesnio pavojaus šaltiniu (BMW) maksimaliu tvarkingai transporto priemonei greičiu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą žinomai pavojingam lenkimo manevrui atlikti. Dviejų transporto priemonių lenkimas iš karto yra dar pavojingesnis. Neatidėliotinas lenkimo manevras nebuvo reikalingas. J. Z. vienu manevru lenkdamas beveik sustojusią (judančią <10 km/val.) „Audi“ ir lėtai (apie 30 km/val.) važiuojantį traktorių, ne tik formaliai privalėjo (jam keliami didesni reikalavimai), bet ir realiai turėjo galimybes, numatyti visas sąlygas saugiam manevrui atlikti, nes matomumas buvo puikus (giedra diena, saulė švietė į nugarą), kelio danga taip pat, transporto priemonės priešakyje juda lėtai, todėl ir lenkimo manevrą galima daryti lėtai. Teismas vertindamas J. Z. parodymus, kad jis susidūrimo metu tespėjo pasukti vairą, neatsižvelgė į specialisto V. Š. paaiškinimus, jog tai techniškai neįmanoma (t 2 b. l. 110).

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat teigiama, jog turi būti nustatyta, kad „Audi“ rodė kairio posūkio šviesos signalą. Teismas dėl šios aplinkybės nukentėjusiųjų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jie suinteresuoti šios aplinkybės paneigimu, tuo tarpu G. M. parodymai dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs. Tai matė ir traktorininkas, nors teisiamojo posėdžio metu jis to nepatvirtino. Jo įjungimo momentas kategoriški negali būti nustatytas, tačiau pripažintina, jog G. M. parodymai dėl šios aplinkybės patvirtinami ir kitų liudytojų, įskaitant J. Z., parodymais. Šviesos posūkio signalas buvo įjungtas pakankamai ilgą laiką, kurio pakako visiems žiūrėjusiems, kad jį atpažintų kaip tokį. Manoma, kad teismas turėjo iš naujo aiškintis, kuris vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Specialistas V. Š. paaiškino, kad savo tikėtiną išvadą davė neatsižvelgdamas į liudytojų parodymus. Teismas prieš remdamasis specialisto išvada, turėjo tai įvertinti, tačiau to nepadarė, kiek sumažėjo išvados tikėtinumas dėl teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir, ar iš viso šia išvada galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Faktas, kad J. Z. suprato, jog yra įjungtas posūkio šviesos signalas, reiškia, kad BMW nuo „Audi“ buvo gerokai toliau, negu jis teigia. Jeigu J. Z. turėjo 2 sekundes laiko iki eismo įvykio, tai pirmiausia reiškia, kad jis teismui sako netiesą dėl atstumo iki „Audi“ ir, antra, reiškia, kad J. Z. turėjo techninę galimybę stabdyti ir taip išvengti eismo įvykio arba sumažinti greitį ir pasiekti, kad pasekmės būtų lengvesnės.

Teismas nemotyvuotai nuosprendyje nutylėjo kaltinamosios G. M. įrodinėtas ir teismo bandytas, bet nebaigtas išsiaiškinti aplinkybes (51 punktas) apie tai, kad iš karto po eismo įvykio, būdamas šoko būsenoje, J. Z. sugebėjo išlipti iš sudaužytos BMW su telefonu rankoje ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą, o kaltinamoji, kuri taip pat buvo šoko būsenoje, telefono ilgai ieškojo sudaužytoje „Audi“. Daroma prielaida, kad J. Z., vairuodamas BMW prieš pat eismo įvykį, naudojosi telefonu ir jo dėl šoko būsenos nepaleido net besivartydamas.

Teismas nepasisakė dėl liudytojo T. T. teiginių, iš kurių spręstina, jog G. M. kelyje elgėsi ramiai ir atsakingai, nenustatytas traktoriaus greitis. Be to, teismas nenurodo, kodėl pasirinko 300 m atstumą iš nurodyto 300-500 m diapazono, nors tai gali būti svarbu, jei būtų vertinama, kiek laiko J. Z. turėjo galimybę suvokti situaciją priekyje. Neaptarė tokių liudytojo T. T. teiginių dėl „Audi“ važiavimo prie vidurio juostos, dėl traktoriaus pasitraukimo prie kelkraščio ir atitinkamos J. Z. galimybės apvažiuoti „Audi“ iš dešinės. Be to, iš liudytojo 2011-07-19 parodymų (t 1 b. l. 78) darytina išvada, jog BMW ir „Audi“ manevrą į kairę pradėjo kartu ar beveik kartu, bet negalima daryti išvados, kad tai reiškia, kad „Audi“ pradėjo manevrą vėliau. Bylos medžiagoje nėra ir specialistas išvadoje nenustatė aplinkybės, kad tuo momentu, kai automobilio „Audi“ vairuotoja G. M. pradėjo manevrą, automobilis BMW jau buvo lenkiančiuoju. Teisiamajame posėdyje liudytojas jau tvirtino, kad manevro pradžios nematė, nes turėjo vairuoti. Liudytojas neprisiminė, kad BMW automobilis juodas. Teismas nemotyvuotai atsisakė svarstyti ir vertinti šiuos skirtingus liudytojo parodymus, kuriuos jis davė teisiamajame posėdyje. Liudytojas nurodė, jog „buvo gal 50 m. nutolęs, kai pamačiau įvykį“ -tai atitinka G. M. aiškinimą ir reiškia, kad J. Z. turėjo galimybę „Audi“ aplenkti iš dešinės. Skunde teigiama, jog liudytojo teiginiai, kad nuo įvykio vietos buvo už 50 m.; nuo priekabos „Audi“ buvo už 10, neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš traktoriaus kabinos arti nuo priekabos buvęs įvykis turėtų būti visiškai nematomas dėl aukštų priekabos bortų, tačiau byloje nesiaiškinta, kokius bortus turėjo priekaba, kodėl bortai nebuvo minimi pirmojoje apklausoje. Apeliantės manymu teismas liudytojo parodymus teisme, jog jis nematė posūkio signalų, kurie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, turėjo vertinti atsižvelgdamas į prabėgusį laiko tarpą.

Šalies argumentai

T. T. teigia, kad avarinė situacija buvo numanoma iš anksto, todėl teismas apeliantės manymu, turėjo daryti išvadą, kad tokį pat supratimą turėjo turėti ir J. Z., kuris daugiau kaip 500 m važiavo iš paskos. G. M. avarinės situacijos nenumatė, nes iš to, ką trumpai matė galinio vaizdo veidrodėliuose, negalėjo įvertinti J. Z. vairuojamo BMW greičio ir suprasti jo ketinimų atlikti lenkimo manevrą, be to, neturėjo pagrindo abejoti, kad J. Z. yra suprantama, jog „Audi“ pradeda kairį manevrą. T. T. taip pat patvirtina, kad „Audi“ buvo persirikiavusi prie kelio vidurio linijos, nors taip pat tvirtina, kad eismo įvykio nematė. J. Z. neteigia, kad prieš pat eismo įvykį „Audi“ butų atlikusi kokį nors manevrą, kuris leistų jam galvoti, kad „Audi“ atsisako ketinimo sukti į kairę. Darytina išvada, kad teismas turėjo nustatyti, jog „Audi“ manevrą pradėjo nuo vidurinės linijos. Kiti T. T. parodymai patvirtina, kad eismo įvykis buvo labai staigus dėl situacijai per didelio BMW greičio ir kad G. M. neturėjo galimybės sustoti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teiginys apie BMW važiavimą kaire priešpriešine kelio puse, yra liudytojo nuomonė, grindžiama subjektyvia prielaida, kad jei BMW būtų važiavęs dešine juosta, tai būtų smogęs į „Audi“ galą. Kaip nuomonė vertintinas ir teiginys, jog tą atstumą G. M. važiavo lėtėdama, nes būtų jį aplenkusi.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, jog objektyvių duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų faktines aplinkybes, turinčias reikšmės G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, byloje nėra. Teismas nepagrįstai teigia, kad G. M. kaltę patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, t.y. įvykio vietos apžiūros protokolas, BMW, „Audi“ apžiūros protokolai ir šių dokumentų pagrindu parengta specialisto išvada. Teismas šių duomenų nepatikrino ir nepasisakė dėl jų įrodomosios vertės.

Skunde pažymima, jog specialistas davė tik sąlyginę išvadą. Byloje nepagrįstai nebandyta išsiaiškinti, ar galima atkurti įvykio eigą jos nesiejant su automobilių greičiais. Kaltinamosios versijai pagrįsti užtektų teisingai nustatyti automobilių trajektorijas pagal nuotraukose ant asfalto matomas padangų žymes (t 2 , b. 1. 86, 87) ir apytikslį greitį, tačiau dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros, šie įrodymai nebuvo surinkti. Teismas vertindamas šią išvadą dėl tikėtinumo faktoriaus nepasisakė. Specialisto išvadoje padaryta esminių klaidų, dėl kurių nepasisakė specialistas, todėl išvada dėl techniniu požiūriu tikėtinos pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti gali būti tik menkai reikšmingas papildomas motyvas. Šio įvykio aplinkybės nepriskirtinos prie įprastinių, būtina įvertinti „susinervinimo“ faktą bei kitas neatsakingo vairavimo aplinkybes, kurios leidžia manyti, kad lenkimo manevras nebuvo toks, koks paprastai. Tai, kad BMW automobilio lenkimo manevras buvo toks, kaip paprastai, yra tik prielaida, kurią teismas turėjo vertinti kaltinamosios naudai. Teismas neatsižvelgė, kad būtent ši aplinkybė („lenkimo manevrui atlikti reikia ir daugiau laiko ir didesnis atstumas tam reikalingas, nei posūkio manevrui) paneigia kaltinimo ir nukentėjusiųjų versiją, jog G. M., būdama persirikiavusi prie važiuojamosios dalies vidurio, kairio posūkio signalą įjungė tuo metu, kai BMW labai priartėjo prie „Audi“. Remiantis anksčiau paminėtais skaičiavimais, pagal kaltinimo-nukentėjusiųjų versiją, kurią palaikė teismas, automobiliai nebūtų susidūrę. Tai patvirtino ir specialistas V. Š. nurodydamas, jog techniškai neįmanoma, kad prieš 1-2 m vairuotojas sugebėtų pasukti automobilį. Tai patvirtina, jog nukentėjusiųjų įrodinėjama versija dėl G. M. yra „neįmanoma“, todėl nuosprendžiu ji turėjo būti atmesta, nes nurodomomis aplinkybėmis susidūrimas nebūtų įvykęs. Apeliantė cituoja specialisto išvados 9 punktą ir teigia, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad „Audi“ manevrą pradėjo ne nuo vidurio linijos, reikėtų nustatyti iš kurios vietos, nes nuo to priklauso „Audi“ manevro trajektorijos iki susidūrimo vietos ilgis, tačiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino.

Kaltinimas G. M. buvo pareikštas žinant, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra traktoristo liudijimas, kad manevro metu „Audi“ buvo su įjungtu kairiuoju šviesos posūkio signalu. Liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš karto po eismo įvykio nebuvo apklaustas. Teisiamajame posėdyje po pusantrų metų liudytojas buvo mažiau konkretus, tačiau teismas dėl jo parodymų keitimo nepasisakė.

Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog susidūrimas priekiniais ratais rodo, jog „Audi“ vairuotoja manevrą buto tik pradėjusi. Teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad susidūrime labiau svarbu tai, kad susidurta smailiu kampu, o tai, kad susidurta per 0,85 m nuo kairiojo kelio krašto, rodo, kad „Audi“, judėdama ypač mažu greičiu (apie 10 km/val.), pradėjo manevrą ir kirto beveik visą kairiąją juostą per tam tikrą laiką. Byloje nepagrįstai nebuvo nustatinėjama, kiek kairiajam manevrui konkrečiu šio eismo įvykio atveju reikėjo laiko. Prašymas dėl eksperimento skyrimo buvo nepagrįstai atmestas. Apeliantės versija dėl įvykio tokia, kad dėl nenustatytų priežasčių J. Z. pernelyg priartėjo prie „Audi“, ir siekdamas išvengti susidūrimo, suko į kairę, stabdė, tačiau nepakankamai efektyviai. Automobiliai susidūrė per 0,85 m nuo kairiojo kelkraščio, kai „Audi“ buvo atlikusi 2/3 manevro į miško keliuką. Tokia išvada pateikiama iš specialisto išvados 1 pav. nurodytų automobilių stabdymo žymių išsidėstymo. Iš to daroma prielaida, kad BMW priekiniu dešiniu ratu trenkė į „Audi“ priekinį kairį ratą iš galo tokiu būdu ir tokia jėga, kad ne tik beveik 90 laipsnių kampu pakeitė „Audi“ trajektoriją, bet pakėlė „Audi“ į orą ir pati BMW atsiplėšė nuo kelio ir oru du kartus apsiversdama nulėkė į kelkraštį arba nusirito, atsimušdama nenustatytomis dalimis į nenustatytas vietas kelyje ar kelkraštyje.

Skunde nurodoma, jog byloje teigiama, kad 2 s laikotarpiu prieš pat įvykį automobiliai judėjo tolygiai. Jeigu „Audi“ (mėlyna spalva) judėjo 10 km/val. (2,8 m/s), o BMW (raudona spalva) - 90 km/val. (25 m/s), tai tam, kad „Audi“ pasiektų susidūrimo vietą ji turėjo nuvažiuoti byloje nenustatytą atstumą kreive, kuri, apeliantės nuomone, negali būti trumpesnė kaip 6-8 m. Tam reikia apie 2-3 s. BMW per 2 s nuvažiuotų apie 50 m. Tokiu atveju, faktinę „Audi“ manevro pradžią J. Z. turėjo pastebėti maždaug per 50 m ir per reakcijos ir BMW stabdžių sistemos suveikimo laiką (apie 1 s) dar turėjo pravažiuoti apie 25 m. Likusį apie 25 m atstumą BMW turėjo judėti efektyviai stabdoma (ant sauso asfalto turėjo likti abiejų ratų stabdymo pėdsakai), todėl BMW greitis turėjo efektyviai mažėti, o artėjimo prie susidūrimo vietos laikas ilgėti. Tikėtina, kad per papildomas 1-1,5 s „Audi“ būtų kirtusi kairiąją eismo juostą ir susidūrimas būtų su lengvesnėmis pasekmėmis arba nebūtų įvykęs.

Skunde teigiama, jog specialisto išvada dėl „Audi“ susidūrimo kaire puse yra padaryta esant prielaidai, jog eismo įvykyje buvo deformuotos ne „Audi“ kairės pusės, bet dešinės pusės durelės, tačiau „Audi“ apžiūros protokole apskritai nekalbama apie kairę ar dešinę pusę (rašoma „vairuotojo pusės“) (t 1, b. 1. 109), todėl svarstytina ar byloje yra tas pats daikto apžiūros protokolas, kuriuo remiasi specialistas.

Apeliantė sutinka, jog automobiliai susidūrė smailiu kampu, tačiau pažymi, jog specialistas nenurodė, kokiu konkrečiai kampu automobilis BMW buvo pasuktas į kairę, o tik kitoje prielaidoje ( t 1, b. 1. 87) nurodo, kad „Judėjo iš dešinės į kairę nedideliu smailiu kampu“. Apeliantė pateikia skaičiavimą ir daro prielaidą, jog tuo atveju, jeigu būtų taikomos nedideles minėtų kampų reikšmės (5°, 10°), gautųsi, kad tuo momentu, kai automobilio BMW vairuotojas pradėjo reaguoti automobilio pasukimu į kairę (ir stabdymu, kurį J. Z. neigia, tačiau neneigia, kad ant asfalto yra BMW padangų pėdsakas), šis automobilis buvo, atitinkamai, apie 2,2-4,3m dešiniau savo padėties, buvusios susidūrimo metu, o susidūrimas įvyko ne daugiau kaip 2,75 m kairiau kelio ašinės linijos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad BMW atsitrenkė į „Audi“ priekiniu dešiniuoju kampu, įvertinant automobilio BMW tarpvėžės plotį (apie 1,4 m), net tuo atveju, jeigu susidūrimo metu automobilis BMW važiavo pasuktas tik apie 10° kampu į kairę, išeitų, kad tuo momentu, kai automobilio BMW vairuotojas reagavo automobilio pasukimu į kairę ir stabdymu, jis dar važiavo dešiniąja kelio Varėna-Matuizos važiuojamosios dalies puse ir nebuvo lenkiančiuoju, t. y. jis per arti priartėjo prie automobilio „Audi“, vengdamas susidūrimo suko į kairę ir, gal būt, bandė stabdyti, ir visai nebuvo lenkiančiuoju, todėl automobilio „Audi“ vairuotoja neturėjo jo praleisti. Iš to darytina išvada, jog J. Z. apie „Audi“ manevrą suprato gerokai anksčiau, negu susilyginęs su „Audi“ bagažine, tačiau nesugebėjo atlikti jokio pozityvaus veiksmo, kuris leistų išvengti eismo įvyko ar palengvinti jo pasekmes. Svarbu, kokiu būtent kampu į kairę buvo pasuktas automobilis BMW prieš susidūrimą, todėl keista, kad specialistas, negalėdamas nustatyti šio kampo reikšmės, sprendžia kitus klausimus (vertina vairuotojų veiksmus situacijoje), kai nuo šio kampo reikšmės didele dalimi priklauso atsakymas, kuris iš vairuotojų pirmas pradėjo manevrą. Šios aplinkybės buvo nurodytos tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdyje, tačiau buvo atsisakyti rinkti įrodymus joms patikrinti.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat nesutinka su specialisto išvadų prielaida, kad BMW prieš susidūrimą judėjo „kairės pusės ratais kelkraščiu“, nes kairieji ir dešinieji BMW ratai turi palikti lygiagrečias ar per tokį pat atstumą esančias žymes, tačiau kairiųjų padangų pėdsakų ant asfalto visiškai nėra. jų taip pat nėra ir ant žvyro. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta aplinkybė, kad ant žvyruoto keliuko matosi BMW padangų žymės, o nuo šių žymių 0,85 m atstumu matosi padangos slydimo žymė, neatitinka BMW techninių išmatavimų. Be to, ant žvyro matosi tik beformė dėmė, kurios nėra pagrindo laikyti BMW padangų paliktu pėdsaku. Pėdsako pradžia ir kampas nėra dokumentuose nustatyti, tačiau iš nuotraukų matyti, kad jis bet kuriuo atveju turi prasidėti netoli skiriamosios vidurio linijos, t.y. net ir nedidelis trajektorijos pratęsimas reiškia, jog BMW prieš „pasitraukimą“ į kairį kelkraštį važiavo dešine kelio juosta, t.y. prieš „Audi“ manevro pradžią nebuvo lenkiančiuoju eismo dalyviu ir artėjo nestabdydama neleistinai dideliu (nesaugiu) greičiu. Byloje nenustatyta, ar prieš susidūrimą J. Z. stabdė. Be to, pareigūnas V. T., apžiūrėjęs spalvotą nuotrauką Nr. 11, pasakė, kad esanti dėmė galėjo būti ne šio įvykio (t 2, b. l. 88). Specialistas V. Š. mano, kad BMW kairės pusės ratai turėjo būti kelkraštyje neišvengiamai, tačiau byloje nebuvo nustatinėjamos automobilių judėjimo po susidūrimo trajektorijos, todėl negalima atmesti, kad BMW sukosi ne keliu ar kelkraščiu, bet ore. Taip pat specialisto išvadų prielaidoje rašoma, kad BMW kelkraščiu judėjo „Betarpiškai prieš stabdymą“, t.y. netoli vidurio linijos, o teisiamajame posėdyje specialistas aptarinėja situaciją betarpiškai prieš susidūrimą ir po jo, t.y. prie kairiojo kelkraščio.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t 1 , b. 1. 6) rašoma, kad žymės yra ant žvyruoto keliuko, tačiau schemoje (t 1, b. 1. 16) slydimo ar stabdymo žymė nubraižyta ir ant asfalto ir ant žvyro. Protokolo priede yra nespalvota nuotrauka (foto Nr. 11 „Automobilio slydimo žymės“), kurioje matome tik žymes ant asfalto. Spalvotose nuotraukose, kurias pateikė gynyba, (protokolai 2 t., b. 1. 17, 63; vizualizacija 2 t., b. 1. 86, 87), taip pat matomos tik žymes ant asfalto, todėl lieka neatsakyta, kokias žymes ant žvyro rado specialistas, kuris tyrė tik nespalvotą fotonuotrauką Nr. 11. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti į teisiamąjį posėdį prokurorės R. J. ir nukentėjusiosios S. J. advokatės prašymu buvo iškviestas specialistas V. Š., kuris pareiškė, kad savo išvados patikslinti nenori, o dėl slydimo ar stabdymo žymės, apžiūrėjęs kompiuterio ekrane spalvotą fotonuotrauką Nr. 11 V. Š. pasakė, kad nemano, jog užfiksuotas pėdsakas neturi ryšio su šiuo įvykiu ar užfiksuotas atsitiktinai. Skunde pateikiama nuomonė, jog specialistas nepagrįstai neatsižvelgia, kad nuo smūgio BMW galėjo visiškai ar iš pradžių tik kairiąja puse pakilti į orą, todėl žymių nuo kairiųjų ratų gali ir nebūti.

Skunde pateikiama nuomonė, kad įvykio vietos apžiūros protokole (t1, b. 1. 6) neteisingai rašoma ir schemoje neteisingai nurodoma, kad nuo kelio asfalto iki BMW priekinių ratų yra 3,6 ir 3,7 m. Fotonuotraukoje Nr. 11 „Automobilio slydimo žymės“ tolumoje matyti BMW ir vidutinio ūgio pareigūnai (6 iliustracija). Kelkraštis yra 1 m pločio. Dar už 1 m su trupučiu yra BMW bamperis. Lyginant ūgius ir atstumus matyti, kad atstumas yra nurodytas klaidingai. Jis turėtų būti 1-1,5 m trumpesnis, negu nurodytas protokole ir schemoje. Taip pat schemoje aiškiai klaidingai (nesilaikant mastelio) išdėstyti automobiliai po eismo įvykio (8 metrai trečdaliu ilgesni už 7,60 m). Dėl šių aplinkybių, pastebėtų trūkumų gausos teismui turėjo kilti abejonių dėl galimybės šiais nepatikimais duomenimis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, o vertinant specialisto išvadą, turi būti įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas, kokybiškumas, ištyrimo visapusiškumas ir kt.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu teismui turėjo kilti abejonių vertinant specialisto išvadą dėl skunde minimų trūkumo, o taip pat ir dėl to, jog G. M. išvadoje nustatytas aplinkybes nuosekliai neigia, o kitokių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų išvados 7 punktą, tikėtiną teiginį, byloje nėra.

Skunde nurodoma, jog teismui buvo žinoma, kad 2011-07-19 apžiūros protokolo priedas autoavarijos vietos schema (planas, 1 t., b. I. 16) nepasirašytas eismo įvykio dalyvių. Šie procesinio veiksmo trūkumai ir specialisto V. Š. teiginiai, kad planas (schema) negali būti panaudotas pagal paskirtį eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, kelia pagrįstų abejonių ir plano pagrindu gautų duomenų (specialisto išvados) patikimumu, tinkamumu aplinkybėms byloje nustatyti. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Tokių duomenų pagrindu nėra prasmės prašyti specialisto išvados ar ekspertizės, nes iš anksto žinoma, kad atsakymas dėl ikiteisminio tyrimo padarytų BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio pažeidimų bus grindžiamas klaidingomis prielaidomis. Eismo įvykio planas, apeliantės teigimu, faktiškai neatitinka daugumos Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nurodytų reikalavimų (87,88,88.1.,88.2.,90, 90.1.,90.2.,90.4, 90.5,91 p.), tačiau teismas dėl to, kad planas sudarytas pažeidžiant įstatymus bei kitų nurodytų trūkumų (nuotraukose užfiksuotų duomenų, pareigūno aiškinimu, kad gali būti kito eismo įvykio ar kito automobilio pėdsakai) nepasisakė. Kaltinamoji, neturėdama galimybės pasirašyti schemą, negalėjo pareikšti nuomonės dėl tokių objektyvių aplinkybių: dėl BMW stabdymo, dėl BMW judėjimo krypties, dėl BMW pėdsakų ant asfalto, ant kelkraščio, dėl atstumų, dėl automobilių posūkių trajektorijų, dėl BMW vietos kelyje prieš pradedant manevrą ir pan. Teismas abejotinus duomenis atsisakė patikrinti, todėl tai turėjo įtakos gautų išvestinių, antrinių duomenų (specialisto išvados), patikimumui ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingą apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 7 straipsnis; LAT BBS TK 2004-03-23 nutartis Nr. 2K-132/2004).

Žemesnės instancijos teismas

Skunde keliamos abejonės ir dėl BMW atitikimo techniniams reikalavimams. Pažymima, jog BMW buvo pagaminta pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir turėjo vairą dešinėje pusėje. Tokiam automobiliui draudžiama dalyvauti viešajame eisme ir tokie automobiliai Lietuvoje neregistruojami. Be to, teismui turėjo kelti abejonių darbų kokybe perstatant vairą į kitą pusę ir juos atlikusių Z. kvalifikacija vien dėl to, kad perkant padangas nepastebėjo, jog jos skirtingos. Ikiteisminiame tyrime nesurinkta duomenų, kad BMW neturėjo trūkumų ar gedimų, kuriems esant apskritai draudžiama važiuoti transporto priemone net ir iki stovėjimo ar remonto vietos. Teismas nesiaiškino tos aplinkybės, ar J. Z. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie BMW ir ypač apie vairavimo ir stabdžių sistemų atitikimą techniniams motorinių transporto priemonių reikalavimams, tačiau yra duomenų apie prastą kokybę (padangų neatitikimai, užfiksuoti BMW apžiūros protokole). Nėra duomenų, ar padangos atitinka Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas sąlygas. Pažymima, jog neaišku, ar buvo vietomis sukeista posūkio ir valytuvų svirtis, o J. Z., kuris Anglijoje vairavo kairiąja kelio puse, Lietuvoje galėjo nesuskubti adaptuotis prie eismo dešine puse ir todėl galėjo ekstremalioje situacijoje vietoje posūkio signalo įjungti valytuvus. Tai paaiškintų, kodėl niekas nematė, kad J. Z. būtų įjungęs, kaip jis teigia, kairįjį BMW posūkio šviesos signalą. Aptariamu atveju J. Z. galėjo ir nepastebėti, kad padarė klaidą, jeigu valytuvas prieš eismo įvykį neveikė ar nespėjo suveikti (pajudėti tiek pastebimai ar tiek kartų, kad jo neužgožtų eismo įvykio stresas).

Šias aplinkybes būtina išsiaiškinti, nes tikėtina, kad eismo įvykį sukėlė keli J. Z. padaryti KET pažeidimai, kurie yra ar gali būti nulemti vienas kito, tačiau prašymas skirti ekspertizę taip ir nebuvo išspręstas iki posėdžio pabaigos. Be to, buvo prašoma eksperimento bei parodymų patikrinimo vietoje.

Skunde teigiama, jog teismas turėjo priimti nutartį ir dėl pradėto, tačiau nebaigto aiškinimosi dėl J. Z. naudojimosi mobiliuoju telefonu prieš pat eismo įvykį. Prašymai nebuvo apsvarstyti ir išspręsti BPK nustatyta tvarka. Buvo prašoma pateikti traktoriaus greičio technines charakteristikas, kurios taip ir nebuvo pateiktos, be to, prokurorė neatspausdino spalvotų įvykio vietos apžiūros nuotraukų, kas apsunkino specialisto darbą, o teismas jomis net nesirėmė.

Skunde išreiškiamas nesutikimas ir su prokurorės R. J. 2012-04-12 nutarimu, kuriame nurodoma, jog nėra galimybės pateikti telekomunikacijų operatorių duomenis dėl J. Z. skambučių.

Nesiaiškinta, ar buvo imtasi kokių nors poveikio priemonių, nors yra akivaizdūs pažeidimai dėl perdirbtos transporto priemonės eksploatavimo, patraukti J. Z. administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad J. Z. vairuota BMW atsitrenkė į priekyje važiavusią G. M. vairuotą „Audi“, darytina išvada, kad J. Z. nesilaikė atstumo, pasirinko netinkamą greitį, todėl ne tik nesustojo iki iš anksto numatomos kliūties („Audi“ manevravo, stabdė, rodė posūkį), bet ir nebandė stabdyti BMW, todėl pažeidė KET 132, 133, 134, 142 punktus. Manoma, kad šios KET taisyklės yra specialiosios normos 106 punkto normos atžvilgiu.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad nukentėjusysis J. Z. pareiškė ieškinį, esantį 1 t., b. 1. 72-76, tačiau ieškinio byloje nėra, o teismas nuosprendyje nepasisakė dėl ginamosios advokato baigiamojoje kalboje nurodytų aplinkybių civilinės atsakomybės aspektais. Civilinio ieškinio nepateikimas leido J. Z. nepasisakyti dėl daugelio eismo įvykio aplinkybių, kurias teismas turėtų aiškintis, siekdamas nustatyti civilinę teisinę dviejų susidūrusių padidinto pavojingumo šaltinių valdytojų atsakomybę tarpusavyje ir prieš nukentėjusiąją S. J..

Šios aplinkybės kelia abejonių dėl ikiteisminio tyrimo nešališkumo. Nepagrįstai atmetus ar neišsprendus kaltinamosios prašymų, buvo neišsamiai išnagrinėtos bylos aplinkybes ir pažeisti BPK 7, 48 straipsniai. Byloje nėra nė vienos neginčijamai nustatytos aplinkybės, išskyrus susidūrimo vietą. Net eismo įvykio laikas neginčytinai nenustatytas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ir atskirų byloje esančių, tačiau ginčijamų aplinkybių tarpusavio sugretinimas negalėtų neginčijamai patvirtinti priežastinio ryšio.

Skunde teigiama, jog nuosprendyje nėra jame išdėstytų įrodymų analizės, įrodymai nepatikrinti, kaltinamosios versija nepaneigta, todėl teismo išvados apie esminių aplinkybių buvimą ar nebuvimą nepripažintinos pagrįstomis, sudarančiomis logišką visumą ir vienareikšmėmis.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, jog teismas turėjo konstatuoti, kad surinktų įrodymų nepakanka, kad turimi įrodymai neleidžia net apytiksliai nustatyti daugumos į įrodinėjimo dalyką įeinančių aplinkybių (BMW greičio, BMW vietos kelyje prieš pradedant lenkimo manevrą ir kt.) ir kad dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų kai kurių įrodymų surinkti gali būti nebeįmanoma, todėl teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Be to, teismas nepasisakė dėl KET 9 punkto taikymo.

Skunde taip pat teigiama, jog išsamiai neįvertinus J. Z. veiksmų bei jų atitikimo KET reikalavimams, negalima tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimo bei klausimo apie kaltinamosios galimybę išvengti susidūrimo, įvertinti kaltinamosios veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Apeliantės manymu, teismas turėjo prieiti išvadą, kad vairuotojo J. Z. elgesys avarinėje situacijoje nebuvo saugus, priimtinas, efektyvus ir nurodoma, jog BK 59 straipsnis numato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, be to, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kadangi prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, dėl to, kad neįrodyta, jog G. M. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civiliniai ieškiniai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrinant skundo argumentus apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, BPK 6 straipsnio 2 dalis), nes nebuvo nagrinėjama ir nebuvo atmesta kaltinamosios versija. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas, išsamiai neįvertino gynybos pateiktų prašymų, argumentų ir duomenų pagrįstumo, todėl apeliacinę instanciją prašoma patikrinti bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byloje, apeliantės nuomone, išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti, o BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl kaltinamoji G. M. išteisintina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones - nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistosios apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistoji skunde iš esmės nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir todėl, jos manymu, byloje neteisingai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.

Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su skundo argumentu, jog teismo išvados nepagrįstos išsamia visapusiška surinktų duomenų analize, jų tarpusavio lyginimu bei gretinimu, tačiau šie trūkumai ištaisytini apeliacinėje instancijoje.

G. M. buvo kaltinama tuo, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 106 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, ji susidūrė su ją tuo metu lenkiančiu J. Z. vairuojamu automobiliu, ir šio įvykio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų J. Z. bei S. J. sveikata, tai yra G. M. buvo kaltinama padariusi BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Sprendžiant asmens kaltės klausimą šios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė.

Šioje situacijoje svarbu, kokias pareigas pagal KET turėjo G. M., ir kaip pagal KET turėjo elgtis J. Z..

G. M. neabejotinai atlikdama manevrą į kairę turėjo vadovautis KET 106 punktu ir be abejo 9 p., kuris yra bendro pobūdžio visiems vairuotojams, tuo tarpu važiuodamas jai iš paskos J. Z., jeigu matė, kad priešais jį važiuojantis automobilis ketina sukti į kairę, turėjo vadovautis KET 142 p. reikalavimu, jog tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Taigi, J. Z. ši nuostata yra imperatyvi ir jos jis turi laikytis, jeigu yra dvi sąlygos - ketinantis sukti transporto priemonė rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavusi posūkiui į kairę. Būtent šios sąlygos apsprendžia, kad priekyje važiuojantis automobilis suks į kairę ar apsisuks. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti laiką, kada J. Z. pradėjo lenkimo manevrą ir ar jo veiksmai nesusiję su kilusiomis pasekmėmis. Natūralu, jog asmuo, sukantis į kairę, jeigu jis nepažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimų, žinodamas KET taisykles, taip pat tikisi, kad jų laikysis ir kiti eismo dalyviai, šiuo atveju J. Z.. Kaip ir tuo atveju, jeigu J. Z. lenkimo manevrą pradėjo prieš G. M. pradedant sukimo manevrą, natūralu, jog jis turėjo pagrindą tikėtis, kad G. M. vadovausis KET 106 p. reikalavimais. Nustačius, jog J. Z. nepažeidė KET 142 p, manevrą pradėjo prieš nukentėjusiajai rodant kairį posūkio signalą ir prieš jai persirikiuojant, J. Z. elgesys turėtų būti vertinamas kaip teisėtas, nepažeidžiantis KET taisyklių.

Šioje byloje svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pirmas pradėjo manevrą.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimu. Nesutinkama tiek su parodymų turinio vertinimu, tiek ir su vertintų įrodymų apimtimi, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog tik teismas sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Taip pat pažymėtina, jog įrodymais pripažįstami ne visi duomenys, tačiau tik tie duomenys, kurie gali patvirtinti ar paneigti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tai yra įvykiui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju reikšmingi duomenys yra apie tai, ar rodė prieš manevro pradžią posūkio signalą G. M. ar ne, jei rodė, kada jis buvo įjungtas. Ar posūkio signalas buvo įjungtas prieš BMW vairuotojui pradedant lenkimo manevrą, ar jau pradėjus lenkimo manevrą. Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų, susijusių su šia aplinkybe, vertinimu, teigiant, jog nuteistosios parodymai dėl išankstinio signalo rodymo bei jos atidumo ir dėmesingumo buvo nuoseklūs, o nukentėjusiųjų parodymai - prieštaringi. Be to, keliamos abejonės ir dėl liudytojo T. T. parodymų patikimumo, keliant klausimą, ar jis apskritai iš traktoriaus per priekabą galėjo matyti įvykį. Keliamas klausimas ir dėl kitų įrodymų - specialisto išvados, eismo įvykio vietos schemos, įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės apžiūros protokolo patikimumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismas nukentėjusiųjų parodymus pagrįstai laikė patikimais, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu.

Nukentėjusioji S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog nematė, kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja būtų įjungusi posūkio signalą ar kitaip manevravusi. Justas pradėjo lenkti automobilį „Audi A4“ ir jiems beveik susilyginus su šiuo automobiliu, jo vairuotoja taip pat pradėjo lenkti priešais važiuojantį traktorių ir automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis.

Nukentėjusysis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės S. J. parodymus atitinkančias aplinkybes. Jis parodė, jog važiavo apie 90 km/h greičiu, matė priešais jį važiuojantį traktorių su priekaba, o paskui jį automobilį „Audi“, matė, kad „Audi“ bandė lenkti traktorių, tačiau nelenkė, vėl važiavo iš paskos traktoriaus. Tuomet jis įsitikinęs, kad „Audi“ nerodo posūkio signalo, pradėjo lenkti šias transporto priemones ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Jam lenkiant ir automobilio priekine dalimi susilyginus su „Audi“ galine dalimi, pamatė, kad „Audi“ taip pat pradėjo lenkti traktorių. Tuomet dar bandydamas išvengti susidūrimo pasitraukė į kairį kelkraštį, tačiau to neužteko, jie susidūrė. Teisiamojo posėdžio metu J. Z. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, patvirtino, jog važiavo tuo pačiu greičiu, matė tas pačiais transporto priemones, įsitikinęs, kad „Audi“ nerodo jokio posūkio ir nelenkia, pats įjungė posūkio signalą ir pradėjo lenkti šias transporto priemones. Papildė, jog tuo metu, kai priekinė dalis susilygino su automobilio „Audi“ galine dalimi, pamatė, kad „Audi“ vairuotoja įjungė kairio posūkio signalą ir taip pradėjo lenkti traktorių. Tuomet vengdamas susidūrimo, jis pasuko į kelkraštį.

Liudytojas T. T., kuris važiavo priešais „Audi“ automobilį ir vairavo traktorių su priekaba, matė važiuojantį iš paskos „Audi“ automobilį ir suprato, kad šis nori jį lenkti, tada jis važiavo apie 300 m. kelkraščiu, tačiau iš paskos važiavęs automobilis jo nelenkė. Tai atitinka nukentėjusiojo J. Z. parodymus. „Audi“ vairuotoja pradėjo jį lenkti, tada pamatė, kaip įvyko susidūrimas. Jis nepastebėjo, nematė, ar šių automobilių vairuotojai buvo įjungę posūkių signalus. Nurodė, kad dėl priekabos borto negali visko matyti. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, jog nematė automobilių manevrų pradžios, tačiau nurodė, jog prieš pat susidūrimą BMW atvažiavo kaire priešpriešine linija. Jei būtų važiavęs kita puse, būtų smogęs į galą. Kai „Audi“ truputį iškišo priekį, iš karto įvykis buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tai pat parodė, jog pirma lenkti pradėjo pilkos spalvos automobilis, o po to „Audi“. Parodė, jog prieš pradedant jį lenkti „Audi“ automobilis rodė posūkio signalą, ar rodė posūkio signalą BMW automobilis, nematė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas kategoriškai paneigė parodymus dėl „Audi“ posūkio signalo, nors apklaustas šiuos parodymus užrašęs tyrėjas V. T., patvirtino, jog surašė protokole tai, ką sakė liudytojas.

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nukentėjusieji, tiek ir šis liudytojas, kurių parodymai yra tiesioginiai, nes jie patys matė įvykį, dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo – jie visi patvirtino, jog pirmas lenkti pradėjo BMW automobilis ir tik po to manevrą pradėjo „Audi“ automobilis. Šiuo atveju tai pat labai svarbu, ar „Audi“ vairuotoja rodė posūkio signalą, kad J. Z. suprastų jos ketinimus. Nukentėjusiųjų parodymai dėl to, jog J. Z. pradėjus posūkio manevrą „Audi“ posūkio į kairę nerodė, nuoseklūs. J. Z. tik parodė, jog posūkio signalą „Audi“ įjungė, kai jų automobiliai jau buvo susigretinę, kas rodo, jog lenkimo manevras jau buvo pradėtas. S. J. nurodė, jog nematė, kad būtų rodomas posūkio signalas, tačiau įvertinus tai, kad ji automobilio nevairavo, todėl nebuvo į tai susikoncentravusi, galėjo ir nematyti, kad posūkis įjungimas vos automobiliams susigretinus. Pažymėtina, jog nei nukentėjusieji, nei liudytojas T. T. nenurodė, jog BMW vairuotojo lenkimo pradžia būtų buvusi staigi, kaip kad skunde teismą bando įtikinti apeliantė. Be to, šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir specialisto paaiškinimui, jog lenkimo manevrui reikia daugiau laiko ir jis užtrunka daugiau nei posūkis, kas rodo, jog lenkimas buvo pradėtas iš anksčiau. Tai iš esmės paneigia nuteistosios versiją dėl nukentėjusiojo J. Z. ypatingo neatidumo ir staigaus posūkio į kairę, bandant išvengti susidūrimo su „Audi“ automobilio galu. Aukštesniojo teismo nuomone, šie nukentėjusiųjų parodymai, tiek dėl lenkimo pradžios aplinkybių, tiek ir dėl to, kad nuteistoji prieš J. Z. pradedant lenkimą kairio posūkio nerodė, neprieštarauja ir liudytojo T. T. parodymams, jog „Audi“ vairuotoja nerodė posūkio signalo. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus, jog „Audi“ prieš jį lenkiant rodė posūkio signalą, tačiau, kaip matyti iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, „Audi“ jį pradėjo lenkti po to, kai lenkimą jau buvo pradėjęs BMW automobilis ir tai taip pat vertintina nukentėjusiojo naudai. Be to, tai neprieštarauja ir nukentėjusiojo J. Z. parodymams, jog „Audi“ posūkį parodė jam jau esant visiškai arti, susigretinus jų automobiliams ir nesant techninių galimybių išvengti šio susidūrimo.

Nuteistosios skunde akcentuojama į nukentėjusiojo J. Z. parodymų nenuoseklumą, nurodant, jog J. Z. teigė, kad „Audi“ posūkio signalas buvo įjungtas 1-2 m atstumu, kad susidūrimas įvyko 1-2 s bėgyje po to, ir teigiama, jog tai, įvertinat eismo dalyvių greičius, techniškai nepatvirtina susidūrimo vietos bei laiko. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes tai nepaneigia J. Z. parodymų, jog jis lenkimo manevrą buvo pradėjęs jau anksčiau, ir, priešingai, patvirtina, jog „Audi“ posūkis buvo parodytas J. Z. esant prie pat nuteistosios automobilio, jam jau pradėjus lenkimo manevrą. Be to, toks nukentėjusiojo situacijos vertinimas pagrįstas subjektyviu laiko ir atstumo pajutimu, kuris važiuojant pakankamai dideliu greičiu ir iškilus tokiai stresinei situacijai, gali nebūti visiškai tikslus. Todėl skunde išdėstytų apskaičiavimų, ypač nežinant ir tikslaus, konkretaus abiejų automobilių judėjimo greičių, negalima vertinti kaip pagrįstų ir teisingų. Net ir nedideli nukrypimai nuo skunde nurodytų greičių ar laiko, kurie iš esmės nepaneigtų, jog J. Z. važiavo žymiai didesniu greičiu nei nuteistoji ir posūkis buvo įjungtas tik prieš pat BMW, važiuojantį priešinga eismo juosta, prisiartinimą prie „Audi“ automobilio, skunde nurodytuose skaičiavimuose galėtų turėti reikšmingų būtent nukentėjusiajam naudingų pakitimų. Nepaisant to, kaip jau minėta, tai nerodo esminių pakitimų nukentėjusiojo parodymuose. Priešingai, šie nukentėjusiojo parodymai tik patvirtina, jog viskas vyko staiga, jam jau esant visiškai prie pat „Audi“ automobilio, kurį jis jau buvo pradėjęs lenkti ir dar prieš nuteistajai rodant posūkio signalą jis jau buvo priešingo eismo uostoje.

Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiųjų parodymai atitinka ir objektyvius bylos duomenis - eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo pridėtame plane užfiksuotas aplinkybes, o taip pat nuotraukose užfiksuotas aplinkybes.

J. Z. parodymai, jog prieš susidūrimą jis stengėsi pasukti į kairę, atitinka specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, kad automobilis BMW prieš susidūrimą prieš stabdymą buvo pasuktas į kairę. Tai atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas BMW stabdymo žymes, jų išsidėstymą. Nors skunde abejojama tokio dokumento patikimumu, nes nuotraukos neryškios, iš jų kategoriška išvada negali būti padaryta, tačiau, pažymėtina, jog specialistas rėmėsi ne vien tik foto nuotrauka, tačiau ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotoms ir aprašytomis aplinkybėms. Be to, specialistas savo nuomonės nepakeitė ir peržiūrėjęs nuotraukas teismo posėdžio metu monitoriuje. Byloje nėra duomenų, kad įvykio vietos apžiūros protokolas būtų suformintas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, jame aprašytos aplinkybės iš esmės sutampa su eismo įvykio plane, kuris pridėtas, nurodytomis aplinkybėmis, todėl pagrindo abejoti šiame protokole užfiksuotoms aplinkybėms, tam tarpe ir BMW automobilio stabdymo žymių išsidėstymu, nėra pagrindo. Šių duomenų nepatikimumą skunde nuteistoji grindžia ir tuo, kad jos vizualiu supratimu pagal nuotraukoje išsidėsčiusius objektus, šiame dokumente nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tačiau tai tik subjektyvus nuteistosios vertinimas, kuris negali būti pagrindu šiame dokumente užfiksuotus duomenis laikyti nepatikimais. Byloje nenustatytas pagrindas, kuris leistų suabejoti, jog duomenys užrašyti jų nepamatavus tikrovėje, todėl vien tai, kad jie proporcianaliai ne visai tiksliai išdėstyti plane, nėra pagrindas juos laikyti nepatikimais.

Tai, kad liudytojas V. T. teismo posėdžio metu apžiūrėjęs fotonuotrauką parodė, jo matoma dėmė gali būti ir kito įvykio, nepaneigia anksčiau minėtų išvadų, nes V. T. neapžiūrėjo įvykio vietos ir įvykio vietos apžiūros protokolo nepildė, be to, neaišku apie kokią dėmę kalbama. Kaip vienas iš eismo įvykio plano bei specialisto išvados patikimumu leidžiančių abejoti veiksnių skunde nurodoma tai, kad plane užfiksuotos neva BMW padangų žymės neatitinka tikrovės, nes, pirma, prieštarauja J. Z. parodymams, kad jis nestabdė automobilio, antra, atstumas tarp padangų žymių 0,85 m neatitinka techninių BMW automobilio išmatavimų. Taip bandoma paneigti, kad nuotraukose užfiksuota BMW slydimo žymė. Teisėjų kolegija pažymi, jog plane užfiksuotas atstumas 0,85m yra ne tarp padangų pėdsakų, tačiau nuo asfalto iki žymės, esančios arčiau kelio vidurio. Tai vizualiai matyti tiek iš plano, tai nurodyta ir įvykio apžiūros protokole (t 1, b. l. 6), kuriuo pagrindo abejoti nenustatyta. Įvertinus tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos padangų žymės atitinka nuteistosios pasakojimus dėl susidūrimo vietos bei „Audi“ asfalte paliktas brėžimo žymes, tai patvirtino ir specialistas, darytina išvada, jog J. Z. iš tiesų prieš pat susidūrimą staigiai stabdė, nes tai vairuojančiam asmeniu yra natūralu, toks veiksmas, pastebėjus kliūtį, automatiškas. Be to, padangų žymės, jų išsidėstymas atitinka jo parodymus, kad jis suko į kairę. Kairio rato padangos žymė pereina nuo asfalto į žvyrą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nukentėjusysis dėl susiklosčiusios situacijos, patirto streso, šoko galėjo ir neatsiminti, kad stabdė, juo labiau, kad slydimo žymė iki susidūrimo vietos neilga, kas rodo, jog tai truko neilgai.

Esant šioms aplinkybėms, net ir įvertinus, tai, kad nukentėjusieji suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai laikytini patikimais, nes patvirtinami ir neprieštarauja kitiems aptarties teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog J. Z. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau nei „Audi“ vairuotoja pradėjo sukti.

Aukščiau aptarti duomenys paneigia nuteistosios versiją, jog J. Z., vengdamas susidūrimo staiga pasuko į priešpriešinio eismo juostą.

Byloje nėra jokių neginčytinų duomenų, kurie paneigtų J. Z. nurodytas aplinkybes, kad jis manevrą pradėjo įsitikinęs, jog „Audi“ vairuotoja, važiuojanti priekyje neįjungusi posūkio signalo ir nepersirikiavusi sukimo ar lenkimo manevrui. Nuteistosios parodymai dėl šių aplinkybių nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl jais negalima remtis.

Pažymėtina, jog vieną kartą ji teigė, jog posūkį įjungė prieš 500 m. (t 1, b. l. 129), kitą kartą, jog likus 150-180 m. iki keliuko (t1, b. l. 133), teisme nurodė, jog likus 150 m. iki keliuko, tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusysis nuosekliai neigė, kad tokiu atstumu būtų buvęs rodomas posūkis. Parodė, jog posūkį nuteistoji įjungė, kai jis jau važiuodamas priešinga eismo juosta buvo priartėjęs prie nuteistosios automobilio galo. Kad nuteistoji iš anksto nerodė posūkio patvirtina ir liudytojo T. T. parodymai. Pažymėtina, jog teisme jis nurodė, jog nematė, kad „Audi“ rodytų posūkį bei paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur užrašyta, kad prieš jį lenkdama „Audi“ rodė posūkį, tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, net ir vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, matyti, jog „Audi“ jį lenkė, kai BMW automobilis jau lenkė „Audi“, todėl tai taip pat paneigia nuteistosios parodymus, jog ji posūkį rodė iš anksto. Skunde keliamas klausimas, ar T. T. turėjo galimybę matyti per priekabą įvykio aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jo pagrindo abejoti tuo nėra, nes nepaisant to, kad traktorius su priekaba, jis sukonstruotas taip, kad būtų galima matyti ir per galinius vaizdo veidrodėlius, tuo tarpu stebėjimas gale vykstančios situacijos nėra nuolatinė pareiga. Be to, eismo įvykio vietoje užfiksuotos stabdymo žymės, automobilių susidūrimo pobūdis taip pat rodo, jog „Audi“ automobilis buvo vos pradėjęs manevrą, kas rodo, jog prieš pat manevrą iš tiesų nebuvo įsitikinta jo saugumu, nes priešingu atveju smūgis būtų buvęs BMW priekiu į „Audi“ kairį šoną. Todėl tai paneigia nuteistosios aiškinimą, jog, jai pradėjus sukti, BMW automobilis buvo priartėjęs 50 ar 35 m. atstumu. Be to, toks nuteistosios aiškiniams neatitinka ir specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, jog susidūrimas įvyko tarp automobilio „Audi“ kairio šono ir automobilio BMW dešinio šono esant nedideliam smailiam kampui.

Be to, kaip matyti iš liudytojos apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu, nuteistoji nenurodė, jog prieš sukant pažiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį. Parodė, jog įjungė posūkio signalą likus 500 m, o per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad kitas automobilis toli, tačiau nenurodė, jog prieš pat posūkį ji dar kartą būtų pažvelgusi į situaciją, esančią už jos. Apklausiant įtariamąją jau sumažėja atstumas, kuriam esant ji teigė įjungusi posūkio signalą ir parodė, jog dar kartą per galinio vaizdo veidrodėlį pasižiūrėjo prieš 50 metrų, tačiau tai taip pat dar didelis atstumas iki manevro pradžios. Tuomet nurodė, jog kita transporto priemonė buvo apie 35 metrus priartėjusi, tačiau vertinant tai, jog buvo likęs 50 m. atstumas iki keliuko, ji važiavo lėtėdama, galimai mažesniu nei 30 km/h greičiu, o nukentėjusysis apie 90 km /h greičiu, toks aiškinimas prieštarauja eismo įvykio vietos faktinei aplinkybei, nes tokiu būdu, važiuojat tris kartus didesniu greičiu nukentėjusysis turėjo įveikti tris kart didesnį atstumą nei nuteistoji, tokiu būdu susidūrimo metu jis turėjo būti už susidūrimo vietos. Be to, teisme G. M. parodė, jog likus 50 m. iki keliuko automobilis BMW prie jos buvo priartėjęs 50 ar 100 m atstumu. Kai ji jau pradėjo sukti, jis taip pat buvo apie 50 ar 35 m atstumu. Tačiau tai reikštų, jog likusius 50 metrų BMW automobilis judėjo beveik tokiu pačiu greičiu kaip nuteistosios, tačiau byloje nustatyta, jog BMW automobilis važiavo tikrai ne 30 km/h greičiu, o žymiai didesniu, todėl darytina išvada, jog nuteistosios parodymai tiek dėl posūkio signalo rodymo, tiek ir dėl BMW automobilio lokalizacijos nebuvo nuoseklūs, nuolat kito, juos papildant G. M. versijai palankiomis aplinkybėmis, tačiau vertinat logiškai, šie parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiojo parodymų, bet ir objektyviai nustatytų aplinkybių dėl BMW greičio ir susidūrimo vietos. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios parodymai vertinami kritiškai, kaip jos gynybinė versija ir siekis sušvelninti savo padėtį. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl pradėto lenkimo manevro buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaravo nukentėjusiosios S. J. parodymams, neprieštaravo liudytojo T. T. parodymams bei atitiko specialisto išvadą, darytina išvada, jog jie patikimi, todėl konstatuojama, jog J. Z. manevrą pradėjo įsitikinęs, kad „Audi A 4“ vairuotoja nerodo kairio posūkio signalo ir nėra persirikiavusi posūkiui į kairę pusę, todėl skunde minimos aplinkybės dėl „Audi“ greičio mažėjimo, stabdžių nėra reikšmingos. Tai, kad BMW prieš „Audi“ manevro pradžią buvo jau įsukęs į priešingo eismo juostą nustatyta nukentėjusiųjų ir liudytojo T. T. parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei planu, todėl skundo argumentai, jog nėra dėl šios aplinkybės byloje duomenų, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, nustatyta, jog automobiliai susidūrė priekiniais ratais, vos Audi pradėjus manevrą, kas rodo, jog BMW manevrą buvo pradėjęs anksčiau. Esant šioms aplinkybėms, laikytina nereikšminga ir aplinkybė, ar BMW rodė posūkio signalą ar ne, nes nustatyta, jog BMW priešingoje eismo juostoje buvo dar prieš „Audi“ manevro pradžią, o įvykis įvyko vos jai pasukus automobilį į kairę, todėl G. M. privalėjo elgtis taip, kaip numatyta KET 106 p. reikalavimus.

Be to, iš šių aptartų duomenų visumos darytina išvada, jog G. M. posūkį pradėjo rodyti J. Z. jau pradėjus lenkimą, jam jau esant priešingo eismo juostoje, todėl byloje pagrįstai nustatyta, jog ji pažeidė KET 9 p. reikalavimus, t.y. buvo nepakankamai atidi ir atsargi, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, bei 106 punkto reikalavimus, tai yra prieš keisdama savo važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio lenkimo manevrą pradėjusiam J. Z., dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužaloti žmonės. Atsižvelgiant į tai, kad J. Z. KET taisyklių nepažeidė, būdamas vairuotoju ir žinodamas KET 142 bei 106 p. reikalavimus jis turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog G. M. taip pat laikysis šių taisyklių, jų nepažeis. (J. Z. galėjo pagrįstai tikėtis, jog ji palauks, kol jis aplenks). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvados 7 punktu, sprendė, jog būtent G. M. veiksmai buvo būtina ir pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir pasekmėms, todėl pagrįstai ją pripažino kalta, padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi nustatyta, jog J. Z. turėjo teisę tikėtis teisėto G. M. elgesio ir avarinė situacija susidarė nesant objektyvių galimybių jos išvengt („Audi“ posūkis galimai įjungtas tik nukentėjusiojo automobiliui visiškai priartėjus prie „Audi“ automobilio), skundo argumentai dėl nukentėjusiojo netinkamo reagavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde keliamas klausimas dėl BMW automobilio techninės būklės, tačiau šis argumentas, o taip pat ir skundo argumentai dėl teismo spręstų prašymų šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykis galėjo įvykti dėl kokio nors techninio gedimo. Iš byloje ištirtų duomenų visumos matyti, jog technine būkle nei vienas vairuotojas nesiskundė, be to, akivaizdu, jog šiuo atveju esminę reikšmę turėjo žmogiškasis faktorius, vairuotojo veiksmai. J. Z. patvirtino, jog jis nesitikėjo, kad G. M. pažeis reikalavimus. Taip pat atmetami ir skundo argumentai dėl skirtingų BMW automobilio padangų, nes specialistas patvirtino, jog šiam įvykiui tai neturėjo reikšmės.

Skunde ginčijama specialisto išvados įrodomoji vertė nurodant vien subjektyvius paskaičiavimus, imant domėn nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl automobilių judėjimo susigretinus laiko, atstumo, kurį nurodė nukentėjusysis, nevertinat kitų aplinkybių - liudytojo parodymų, o taip pat ir to, kad skaičiai gali būti nurodyti tik apytikriai, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Tuo pačiu motyvu atmetamas ir skundo argumentas, jog nebuvo nustatinėjamas konkretus laikas, reikalingas kiekvienam manevrui. Kolegijos manymu, byloje aptartų duomenų pakanka konstatuoti, jog G. M. suko tuo metu, kai J. Z. važiuodamas dideliu greičiu jau buvo persirikiavęs į priešingo eismo juostą ir pradėjęs lenkimo manevrą, priartėjęs priejos, todėl susidūrimas kelio pločio atžvilgiu nėra itin reikšmingas. Be to, pažymėtina, jog iš esančių duomenų matyti, kad prieš pat susidūrimą buvo stabdomas BMW sukant į kairę, dėl ko ir susidūrė automobiliai priekiniais ratais. Skunde nurodytas vien subjektyvus paskaičiavimas dėl automobilių susidūrimo kampo ir teigiama, jog siekiant nustatyti, kad prieš susidūrimą BMW buvo dešinėje kelio juostoje, svarbu nustatyti, kokiu tiksliai kampu buvo pasuktas BMW į kairę prieš susidūrimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje anksčiau aptartų duomenų (nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo parodymai bei eismo įvykio vietos planas) pakanka teigti, kad lenkimą nukentėjusysis buvo pradėjęs anksčiau. Tai patvirtina ir jo greitis, nes priešingu atveju jis jau anksčiau būtų įvažiavęs į „Audi“ galą, o taip pat ir tai, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojas T. T. nenurodė, kad BMW posūkis būtų staigus, netikėtas. Be to, skunde ginčijama specialisto išvada ir dėl to, jog buvo remtasi galimai nepatikimais duomenimis - įvykio vietos planu, nuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, „Audi“ automobilio apžiūros protokolu, tačiau dėl dalies šių įrodymų (įvykio vietos plano, nuotraukų, įvykio vietos apžiūros protokolo) patikimumo pasisakyta anksčiau, todėl nesikartojama. Dėl „Audi“ automobilio apžiūros protokolo pažymėtina, jog tai, kad šiame protokole pažymėtas sugadinimas „Audi“ dešinės pusės durelių, nepaneigia išvados teisėtumo ir teisingumo, nes specialistas apie susidūrimo aplinkybes, kampus vertino taip pat ir iš nuotraukų, įvykio vietos apžiūros protokolo.

Skunde taip pat nurodoma, jog įvykio vietos planas, nepasirašytas eismo dalyvių, sudarytas pažeidžiant įstatymą. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog, kaip jau minėta anksčiau, jame užfiksuotos aplinkybės atitinka eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, todėl pagrindo abejoti jo patikimumu nėra, o skundo argumentai dėl to, kad planas neatitinka Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veikos instrukcijoje nurodytų reikalavimų tik deklaratyvūs. Matyti, jog plane nurodyta transporto priemonių padėtis, pėdsakų pradžia ir pabaiga ir kt. duomenys, jį pasirašė sudaręs asmuo, todėl pagrindo abejoti jo patikimumu nėra. Tai, kad eismo dalyviai nepasirašė ant šio plano, nenurodė jame, ar sutinka su išdėstytomis aplinkybėmis, nepatvirtina, jog jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių, o pareikšti nuomonę dėl šio plano proceso dalyviai turėjo teisę bylą nagrinėjant teisme. Be to, šis planas, kaip įrodymas, įvertintas jį lyginant ir gretinant su kitais bylos duomenimis - nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis.

Pažymėtina, jog traktoriaus greitis byloje nėra esminė, reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl to, ar rodė G. M. posūkio signalą, ar ne. Be to, tiek nuteistosios, tiek ir liudytojo T. T. parodymais nustatyta, jog jis važiavo apie 30 km/h greičiu. Iš posėdžio protokolo matyti, jog byloje pateiktos traktoriaus charakteristikos, todėl skundo argumentai dėl netinkamai išspręstų prašymų šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą dėl aiškinimosi apie J. Z. patraukimą administracinėn atsakomybėn dėl šio įvykio, nes, esant baudžiamajame kodekse numatytos veikos požymiams, dėl eismo įvykio kaltininko ir KET pažeidimų aiškinamasi baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis ir tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės ir tai, kad nebuvo aiškintasi dėl J. Z. telekomunikaciniais įrenginiai perduodamos informacijos. Skunde nurodyti teiginiai, kad J. Z. galėjo įvykio metu kalbėti mobiliuoju telefonu yra vien subjektyvios nuteistosios prielaidos, paremtos tuo, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis kalbėjo telefonu ir paskambino tėvui, kuris iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Be to, nustatyta, jog įvykio priežastimi buvo visai kita aplinkybė, nesusijusi su kokiais nors pašaliniais veiksniais, trukdžiusiais reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Specialistas paaiškino, jog nebuvo J. Z. techninės galimybės išvengti susidūrimo, todėl tai, kalbėjo jis telefonu, ar ne, neturi reikšmės. Tuo pačiu motyvu atmetamas ir skundo argumentas, kuriuo išreiškiamas nesutikimas su prokurorės nutarimu, kad negali būti pateikti duomenys dėl J. Z. telekomunikacinių įrenginių perduodamos informacijos.

Skunde taip pat teigiama, jog nebuvo išspręstas prašymas dėl ekspertizės, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šis prašymas buvo svarstytas ir nutarta jo tuo metu nespręsti, nes apie ekspertizės būtinumą galima spręsti tik išklausius asmenų parodymus, tačiau baigiant įrodymų tyrimą gynyba tokio prašymo neteikė, o teismas nematė būtinybės skirti ekspertizę.

Prašymai dėl eksperimento ir parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu išspręsti prokurorės nutariu, kurio nuteistoji neskundė, o teisminio nagrinėjimo metu tokie prašymai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos manymu byloje nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų, visos aplinkybės ištirtos, todėl šie skundo argumentai dėl nepatenkintų prašymų atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas būtų neišsamus, šališkas, todėl skunde keliamos abejonės dėl tyrimo išsamumo ir objektyvumo atmetamos kaip nepagrįstos.

Skunde taip pat keliamas klausimas dėl G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, susijusių su neva netinkamu J. Z. elgesio, nustatymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog J. Z. būtų padaręs KET pažeidimų, jo elgesys negali būti vertinamas kaip turėjęs reikšmės šiam įvykiui kilti ir negali būti pripažįstamas G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo pačiu motyvu atmetamas ir skundo argumentas dėl civilinio ieškinio klausimo svarstymo taikant susidūrusių transporto priemonių kaltės proporcingumo kriterijus.

Bausmė nuteistajai skirta teisingai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų. Apylinkės teismas, aukštesniojo teismo manymu, tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. Pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjo ne vienas asmuo, tinkamai įvertino tai, kad G. M. neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka ir ši nuobauda galiojanti, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai skyrė baudą. Teismo išvados dėl bausmės rūšies ir dydžio yra motyvuotos, bausmė atitinka veikos ir nuteistosios pavojingumą, yra būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslus, todėl nekeičiama.

Apylinkės tesimas išsamiai motyvavo ir išvadas dėl civilinių ieškinių. Civiliniai ieškiniai išspręsti teisingai. Nors byloje J. Z. ieškinys nesuformuotas kaip atskiras rašytinis dokumentas, tačiau yra jo rašytinis prašymas pripažinti civiliniu ieškovu, nutarimas dėl pripažinimo civiliniu ieškovu, iš kurio matyti ieškinio reikalavimas, pridėti reikalavimo dydį pagrindžiantys dokumentai. Teisiamojo posėdžio metu J. Z. ieškinį palaikė. Byloje esančiais objektyviais duomenimis įrodytos ir pagrįstos J. Z. išlaidos tik dėl 1161, 73, dėl įvykio kalta pripažinta G. M., todėl civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas iš dalies, priteisiant šią sumą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“.

S. J. buvo pareiškusi ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Teismas įvertinęs draudimo bendrovės „L. d.“ pateiktą paskaičiavimą dėl ieškovės negautų pajamų, kitus rašytinius duomenis, pagrįstai sprendė, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies ir priteisė 5346,23 Lt turtinei žalai atlyginti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegijos manymu teisingai nustatyta ir piniginė kompensacija S. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino padarytos veikos pasekmes, taip pat žalą padariusio asmens kaltę – neatsargus nusikaltimas, turtinę padėtį ir nepažeisdamas priešingų interesų pusiausvyros pagrįstai sprendė, jog civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas iš dalies ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai turi būti priteistina 10 000 Lt dydžio piniginė kompensacija. Ši suma, teisėjų kolegijos manymu, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Teismo išvados dėl šios sumos išsamios ir motyvuotos, todėl su ja nesutikti ar ją mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. atsakomybė buvo apdrausta, dalis šios sumos, neviršijanti civilinio atsakovo sutartinių įsipareigojimų, pagrįstai priteista iš civilinio atsakovo “L. d.“, o likusi dalis iš G. M..

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad sprendžiant nuteistosios G. M. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Regina CemnolonskienėViktoras Preikšas