Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “VAATC” ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “ENERG” apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-115/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “VAATC” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ENERG“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių nevykdant sutartinių įsipareigojimų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai ir neteisingai aiškino ir vertino VAATC siųstus pranešimus, kuriais nustatomas papildomas terminas pažeidimams pašalinti, kvalifikuodamas juos kaip sutikimą dėl terminų pratęsimo, tuo visiškai ignoruodamas CK 6.209 str. ir 6.217 str. reikalavimus ir materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

UAB „ENERG“ 2010-07-16 pranešė VAATC, kad buvo instaliuota technika. Taip pat informavo, kad šiuo metu gali būti išgaunama tik tiek dujų, kurios būtų utilizuotos paverčiant jų energiją į elektros naudingą energiją naudojant tik 500 kW galingumo generatorių (t. 1, b. l. 223, 224). Linijinio inžinerinio statinio Karijotiškių sąvartyno uždarymas. II etapas – sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo sistemos įrengimas 2010-08-31 aktu pripažintas tinkamu naudoti (t. 2, b. l. 10-12, t. 3, b. l. 166-168). 2010-09-30 išduotas leidimas gaminti elektros energiją, instaliuota galia – 0,5 MW (t. 3, b. l. 152), šis leidimas išduotas 2009-01-21 leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0208 pagrindu. 2010-10-01 sudaryta Elektros energijos vykdant viešuosius interesus pirkimo – pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 100-103).

2010-10-11 išsiųstas raštas dėl 2010-10-01 akto atliktiems darbams patvirtinimo (t. 2, b. l. 24). 2010-10-15 ENERG pateikė informaciją VAATC apie pagamintą elektros energiją 2010 m. III ketvirtį, t. y. kad pagaminta 175 665 kWh elektros energijos, todėl ieškovui mokėtina suma už šį laikotarpį sudaro 8 695,42 Lt, pridedant PVM (t. 2, b. l. 26). 2010-10-15 į VAATC sąskaitą pervesta 10 521,45 Lt suma (t. 2, b. l. 28). ENERG 2010-11-09 raštu informavo VAATC, kad yra pradedami antrosios stadijos darbai, įskaitant 10 kV kabelių linijos tiesimą, dujų lauko išplėtimo, naujo generatoriaus įrengimą. Šiuos darbus planuojama baigti iki 2011-01-01, jeigu bus tinkamos oro sąlygos ir ieškovas išduos leidimą vykdyti šiuos darbus (civilinė byla Nr. 2-7509-577/2011, t. 2, b. l. 206). 2011-08-16 išduotas leidimas gaminti elektros energiją, instaliuota galia – 1,65 MW (t. 3, b. l. 151).

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį dėl įrangos, reikalingos gaminti energiją, instaliavimo, sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties objektą bei sutarties įvykdymo terminą, aiškinimo ir civilinės atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą taikymo.

Dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti sutartį joje nustatytu terminu

Pažymėtina, kad teismas, analizuodamas ginčijamos Sutarties vykdymo aplinkybes, išsamiai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo atliktus veiksmus, dėtas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta iki joje nurodyto termino, t. y. iki 2010-01-18, ir padarė pagrįstą išvadą, kad Sutarties įvykdyti joje nustatytu terminu nebuvo galimybės dėl abiejų šalių kaltės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei nustatytų aplinkybių, atsakovas Sutartimi įsipareigojo savo sąskaita gauti visus reikiamus leidimus ir licencijas projektui įgyvendinti, įskaitant leidimą prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų (6.1.2 p.), o ieškovas įsipareigojo paslaugų teikėjui sudaryti visas sąlygas, būtinas paslaugoms teikti (7.1 p.), taip pat jis įsipareigojo visais protingais būdais padėti paslaugų teikėjui siekiant gauti aktualius administracinius sprendimus, licencijas bei leidimus ir vykdant biodujų ištraukimo tinklo ir gamybinių įrenginių veiklą (7.4 p. (b) p. p.). Tokie šalių prisiimti įsipareigojimai Sutartyje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys, siekdamos Sutarties tikslo – įgyvendinti investicinį projektą ir gauti iš to finansinės naudos, susitarė glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad atsakovas objektyviai galėtų įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus per nustatytą 18 mėnesių terminą (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ši bendradarbiavimo pareiga buvo tinkamai vykdoma.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutarties 6.1.1 punkte numatytas terminas – 2010-01-18, atsižvelgiant į Sutarties formuluotę bei jos tikslą, buvo reikšmingas ieškovui VAATC kaip paslaugų pirkėjui, tuo pačiu nepaneigta aplinkybė, kad ir atsakovui toks terminas buvo svarbus dėl jo teikiamų paslaugų, prisiimtų įsipareigojimų ir siekio iš to gauti finansinės naudos.

Tokios aplinkybės sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo tarpusavyje, siekiant tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pakankamai neatidžiai ir nerūpestingai įvertino Sutartyje nustatytą jos įvykdymo terminą (CPK 185 str.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys Sutarties vykdymui būtinus veiksmus atliko iš anksto neišsiaiškinusios visų teisinių niuansų, pvz., susijusių su teisės į žemės sklypą įforminimo ypatumais, nors Sutarties sąlygos buvo iš anksto žinomos bei derinamos tarp šalių atstovų, ir šių aplinkybių aiškinimasis Sutarties vykdymo laikotarpiu vyko Sutartyje nustatyto termino sąskaita. Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, derindami būtinus atlikti veiksmus, nedėjo maksimalių pastangų juos atlikti kuo trumpesniais terminais, operatyviai, nors kiekvienas mėnuo buvo svarbus tam, kad Sutartis būtų įvykdyta iki 2010-01-18. Atkreiptinas dėmesys, jog viena iš atsakovo nurodomų vėlavimo priežasčių – teisminis ginčas, kuriuo UAB „Manfula“ ginčijo ENERG pripažinimą viešojo konkurso laimėtojum teismo pagrįstai įvertinta kaip turėjusi įtakos tam, kad ENERG laikinai sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą pagal Sutartį, nes atsakovas rizikuotų prarasti investuotas į sutarties vykdymą lėšas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas UAB „Manfula“ ieškinys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisminis ginčas netrukdė atsakovui išsiaiškinti visas Sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes.

Tokios aplinkybės patvirtina, kad ne tik ieškovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti ENERG visas sąlygas, būtinas paslaugoms teikti (7.1 p.), visais protingais būdais padėti siekiant gauti aktualius administracinius sprendimus bei leidimus (7.4 p. (b) p.p.), bet ir atsakovas nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžininga, atidi ir rūpestinga sutarties šalis, kuriai yra žinoma, kad Sutartyje numatytas įvykdymo terminas yra reikšmingas ir viena iš esminių sąlygų gauti statybos leidimą buvo leidimo naudotis žemės sklypu, kuriame planuojama vystyti elektros energijos gamybos, utilizuojant sąvartyne išgaunamas dujas, veiklą, ENERG tinkamas įforminimas.

Apeliantas VAATC nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.209 straipsnį, reglamentuojantį nukentėjusios šalies teisę nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, pareikalauti atlyginti nuostolius, kadangi nagrinėjamu atveju sutartyje numatytas terminas buvo pratęstas, kadangi Sutartis nebuvo įvykdyta per nustatytą terminą dėl abiejų šalių kaltės. Nepaisant abiejų šalių dėstomų argumentų, kuriais siekiama įrodyti vienos ar kitos šalies kaltę dėl Sutartyje numatyto termino (2010-01-18) praleidimo, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys iš esmės susitarė pratęsti terminą dujų surinkimo ir utilizavimo technikai instaliuoti iki 2010-07-18 (t. 1, b. l. 213), todėl sprendžiant dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei civilinės atsakomybės taikymo, turi būti vertinamos aplinkybės, lėmusios sutarties pažeidimą tuo momentu, kai suėjo pratęstas sutarties įvykdymo terminas, t. y. 2010-07-18.

Dėl sutarties objekto

Apeliantas VAATC skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad šalys nesusitarė dėl įrengiamos dujų surinkimo ir utilizavimo įrangos reikalavimų, pažeidė sutarties sąlygų aiškinimo taisykles, neteisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus bei jų valią (CK 6.193 str.).

Pažymėtina, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo Sutartis buvo sudaryta VAATC organizuoto viešo konkurso pagrindu. VAATC paskelbė konkursą, siekdamas įgyvendinti Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros gamybai investicinį projektą, pagal kurį turėjo būti instaliuota dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir / ar šilumos energiją, technika, o sugeneruotą elektros energiją realizuojant vietiniams vartotojams arba teikiant į elektros skirstomuosius tinklus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs šalis siejančius teisinius santykius, turinčius tiek atlygintinų paslaugų, tiek rangos sutarties požymių, jų esmė – pajamų iš vykdomos veiklos gavimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, skelbdamas viešąjį konkursą, kaip paslaugos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų pasirinko ne tai, kokias minimalias pajamas paslaugų tiekėjai turi gauti, ar kokį minimalų naudingą elektros, kitokios energijos kiekį jie privalo išgauti, ar koks minimalus (ar procentine išraiška) išsiskiriančių dujų kiekis turi būti surinktas ir utilizuotas bei kokių parametrų įranga tokiam tikslui pasiekti turi būti instaliuota, o didžiausią kainą, t. y. tiekėjo pasiūlytą perkančiajai organizacijai mokėtiną dalį nuo visų tiekėjo metinių pajamų, tai atsispindi ir tarp šalių sudarytoje Sutartyje (3.1 p.).

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu VAATC, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nors Sutartyje nebuvo aptarta dujų surinkimo ir utilizavimo įrangos specifikacija, tačiau sutartį ir jos neatskiriamas dalis – Konkurso sąlygas, ENERG pasiūlymą įrengti 3 Caterpillar SR4B-824 generatorius, kurių bendra galia 3450 kW, būtina aiškinti pagal tikruosius šalių ketinimus ir faktinį šalių elgesį. Atsižvelgiant į paminėtą Sutarties tikslą – gauti pajamas iš minėtų paslaugų atlikimo, bei į šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įgyvendinant šį tikslą, kurie kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios instaliuoti konkretaus pajėgumo įrangą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį paslaugų tiekėjas, laikydamasis sutarties, turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, tokia sąlyga iš esmės atsispindi ir šalių sudarytos Sutarties 4.1 punkte, kuriame numatyta, kad teisė parinkti biodujų, išgaunamų iš sąvartyno, utilizavimo metodą priklausys išskirtinai paslaugų teikėjui jo paties nuožiūra. Kaip jau buvo pažymėta, Konkurso sąlygose nebuvo numatyti konkretūs dujų surinkimo ir utilizavimo įrangos parametrai, dėl jų šalys taip pat nesusitarė ir sudarydamos Sutartį, nors, atsižvelgiant į tai, kad, pasak ieškovo, technikos parametrai yra esminė sutarties sąlyga, pagrįsta manyti, kad šalys būtų dėl jos aiškiai ir nedviprasmiškai susitarusios, o ne palikusios tokį klausimą įvairioms interpretacijoms. Tai, kad ieškovas, 2007 m. kreipdamasis į AB „Rytų skirstomieji tinklai“, buvo numatęs statyti elektros energijos jėgainę, kurios maksimalus pajėgumas būtų iki 3500 kW, ir siekė gauti išankstinį techninių sąlygų aprašą (t. 1, b. l. 164-166, 167), o atsakovas, dalyvaudamas ieškovo organizuotame viešame konkurse, pateiktame pasiūlyme nurodė, kokią įrangą bei kokio galingumo (iki 2300 kW arba iki 3450 kW) jis ketina instaliuoti, neįrodo, kad tokiu būdu šalys susitarė dėl instaliuojamos įrangos parametrų ar pajėgumo, tik patvirtina pasiūlytos kainos kaip konkurso dalyvių vertinimo kriterijaus skaičiavimą atsižvelgiant į išgaunamų dujų kiekį, t. y. elektros energijos generavimo įrenginių pajėgumo panaudojimą.

Apeliantas nurodo, kad pradinis techninis projektas buvo rengiamas būtent pagal atsakovo konkursui pateiktą pasiūlymą, jis buvo ieškovo patvirtintas tikintis, kad Sutartis bus vykdoma pagal šalių valią, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas, neįrengdamas šiame pradiniame techniniame projekte numatyto galingumo generatoriaus bei kitų įrenginių, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kadangi tarp šalių nebuvo numatytas įsipareigojimas instaliuoti konkretaus pajėgumo įrangą ir (ar) gaminti tam tikrą kiekį energijos. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tinkamas ENERG įsipareigojimų vykdymas yra susijęs ne su konkretaus skaičiaus generatorių instaliavimu, bet su įmanomai maksimaliu atitinkamu momentu elektros energijos generavimu. Atsižvelgiant į tai, kad dujų surinkimo ir utilizavimo techniką ENERG turėjo instaliuoti savo lėšomis ir rizika, įvertinant byloje esančius duomenis apie tai, kad atsakovas pakeitė techninį projektą, pagal kurį numatyta dujų sistemą įrengti etapais dėl Kariotiškių sąvartyne nustatyto aukšto filtrato lygio bei atliktų susikaupusių dujų bandomųjų tyrimų (pirmuoju etapu įrengti laikiną 500 kW galingumo generatorių, o kitais etapais didinti galingumą atsižvelgiant į išgaunamų dujų kiekį) (t. 2, b. l. 98, 247), o pats ieškovas Konkurso sąlygų paaiškinimuose nurodė, kad minimalus jėgainės galingumas yra 300 kW (t. 2, b. l. 93-94), nesant pateiktų įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010-07-18 iki 2011-01-18 Kariotiškių sąvartyne būtų galima išgauti daugiau dujų ir atitinkamai sugeneruoti daugiau naudingos elektros energijos, t. y. kad atsakovo pasirinktas įrangos utilizavimo metodas (sutarties 4.1 p.) yra nenaudingas ar netgi nuostolingas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nesuderinęs techninio projekto pakeitimų su VAATC bei įrengęs laikiną 500 kW galingumo generatorių, kuris atitiko tuo metu buvusią Kariotiškių sąvartyno būklę, pažeidė sutartinius įsipareigojimus – teikti Sutartyje numatytas paslaugas kuo naudingesniu abiems šalims būdu (CPK 12, 178 str.).

Svarbu pažymėti, kad tarp šalių sudaryta Sutartis vykdoma toliau ir, nors ieškovas kaltina atsakovą netinkamu Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, tačiau atsakovo paslaugų neatsisako.

Dėl nuostolių negautų pajamų forma pagrįstumo ir dydžio

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui neįvykdžius Sutarties per pratęstą terminą iki 2010-07-18, jam kyla civilinė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (CK 6.246 – 6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ENERG pavėluotai baigė dujų surinkimo ir utilizavimo įrangos instaliavimo darbus, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas ENERG, nustatant Sutarties pažeidimo pradžią sprendime neteisingai nurodoma 2010-07-16, bet ne 2010-07-18, nes būtent iki pastarosios datos atsakovas turėjo teisę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pratęsus terminą, ir kuriam pasibaigus pripažintina, kad atsakovas pažeidė Sutartį. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai negautų pajamų forma turi būti skaičiuojami nuo Sutarties pažeidimo pradžios iki elektros energijos gamybos ir realizavimo pradžios. Teisiškai elektros energijos gamyba ir realizavimas prasidėjo 2010-10-01, ši data pagrįstai nustatyta vadovaujantis leidimo elektros energijos gamybai išdavimu 2010-09-30, 2010-10-01 sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi bei darbų pabaigos aktu, nors apeliantas ENERG nesutinka, kad įrangos instaliavimo pabaiga sutampa su elektros energijos gamybos ir realizavimo pradžia, tačiau šią aplinkybę jis iš esmės pripažįsta priešieškinyje, dėstydamas sutarties vykdymo etapus, iš kurių matyti, kad po to, kai gamybiniai įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti ir per 30 dienų gaunamas leidimas elektros energijos gamybai bei pasirašoma elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros energijos gamyba ir pardavimas gali būti pradėti kitą dieną. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas, nustatydamas sutartinių įsipareigojimų pažeidimo faktą, neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog elektros energijos gamyba buvo vykdoma jau 2010 m. III ketvirtį. Kaip matyti iš ENERG 2010-10-15 rašto, adresuoto VAATC, šiuo laikotarpiu buvo pagaminta 175 665 kWh elektros energijos, todėl paskaičiuota, kad ieškovui mokėtina suma už šį laikotarpį sudaro 8 695,42 Lt, pridedant PVM (t. 2, b. l. 27), į ieškovo sąskaitą nurodytą dieną pervesta 10 521,45 Lt suma (t. 2, b. l. 28). Ieškovas šios aplinkybės neginčija savo ieškinyje, prašydamas priteisti nuostolius, minusavus šias bei kitas 2010 m. gautas pajamas iš elektros energijos pardavimo. Apeliantas ENERG taip pat pagrįstai nurodo, kad iš ieškovui priteistinų nuostolių negautų pajamų forma turėjo būti atskaičiuotas pelno mokestis, mokėtinas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris tuo metu (2010 m.) sudarė 15 proc. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas; negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tikėjosi gauti konkretaus dydžio pajamas esant tinkamai įvykdytiems sutartiniams įsipareigojimams, ir jam neginčijant nuostolių paskaičiavimo formulės, kuria vadovavosi teismas, yra pagrindas sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistus nuostolius nuo 45 144 Lt iki 26 841,15 Lt [43 956 Lt (500 kWh x 0,3 Lt x 24 h x 74 d. x 16,5 proc.) - 10 521,45 Lt (sumokėta pajamų dalis už 2010 m. III ketv.) - 6 593,40 Lt (15 proc. pelno mokestis x 43 956 Lt)].

Apeliaciniame skunde dėstomas argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog paprastai joks elektros energijos gamybos įrenginys neveikia nepertraukiamai 24 val. per parą ištisus metus, ir atsižvelgiant į faktinę situaciją, t. y. įvertinant technikos faktinį darbo laiką, jos vidutinis dienos darbo laikas yra 22,14 val., kuris paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31, todėl nuostoliai turėjo būti paskaičiuoti atsižvelgiant į šią aplinkybę, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas, pateikdamas tokius skaičiavimus, vadovavosi duomenimis, gautais sudarius Elektros energijos vykdant viešuosius interesus pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ieškovo patirti nuostoliai yra paskaičiuoti už laikotarpį iki šios sutarties sudarymo, todėl nesant duomenų, kad tuo laikotarpiu technikos faktinis darbo laikas buvo trumpesnis negu 24 val., tokiais apelianto pateiktais duomenimis nėra pagrindo vadovautis.

Dėl priešieškinio

Pripažinus, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė abiejų šalių kaltę neįvykdžius Sutarties 6.1.1 punkte numatyto įsipareigojimo – instaliuoti įrangą iki 2010-01-18, darytina išvada, kad teismas pagrįstai plačiau nepasisakė dėl priešieškinio argumentų, kuriais įrodinėjama ieškovo kaltė dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamo vykdymo iki joje nustatyto termino bei su tuo susijusių atsakovo nuostolių atsiradimo, kadangi patenkinus ieškinio dalį teismo nustatytais motyvais, priešieškinio argumentai tampa teisiškai nereikšmingi.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako nustačiusi teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo peržiūrėjimu apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, keistina dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą, taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei sumažinus patenkinto ieškinio reikalavimo apimtį, ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, mažintinos nuo 1 354,32 Lt iki 805 Lt (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Pripažinus pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus nepaskirstyti šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiant į tai, kad patenkinta nežymi VAATC reikalavimų dalis dar sumažinta, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas ENERG už apeliacinį skundą sumokėjo 21 444 Lt (už 45 144 Lt dydžio reikalavimą – 1 354 Lt žyminis mokestis, o už 1 609 011,10 Lt – 20 090 Lt) (t. 4, b. l. 135). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą dėl 45 144 Lt dydžio reikalavimo, atsakovui iš ieškovo priteistina 549 Lt sumokėto žyminio mokesčio (18 302,85 Lt x 3 %).

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis patyrė 49 461,05 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jo apeliacinis skundas tenkintinas nežymia dalimi, t. y. 1 proc., jam priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, sumažinant UAB „VAATC“, j. a. k. 181705485, iš UAB „ENERG“, j. a. k. 300861005, priteistus nuostolius nuo 45 144 Lt iki 26 841,15 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno lito 15 ct), ir skaičiuojant 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26 841,15 Lt sumą; priteistas bylinėjimosi išlaidas - nuo 1 354,32 Lt iki 805 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš VAATC, j. a. k. 181705485, ENERG, j. a. k. 300861005, 1 049 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.