Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Aiva Survilienė Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-534/11Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00116-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant LR BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš E. J. priteistas O. J. 3000 Lt – neturtinės žalos ir 1273 Lt – proceso išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2010-09-07, apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė smūgį O. J. į dešinį žastą, taip padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. E. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymą.

Apelianto nuomone byloje yra aiškūs liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai, kurių teismas neištyrė. Nurodo, kad prasidėjus skyrybų procesui, O. J. dažnai grasina, kad apkaltins jį sunkiu nusikaltimu, prieš jį nuteikinėja vaikus, melagingai kviečia policiją, painiojasi duodama parodymus, iš kurių nelabai suprantama, kiek buvo smūgių, kuriuo metu jie buvo suduoti ir į kurias vietas. Pažymi, kad priešingai nei teigia nukentėjusioji, iš bylos medžiagos matyti, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji kreipėsi tik rugsėjo 14 d., t.y. praėjus septynioms dienoms, o ne kitą, po tariamo įvykio, dieną.

Mano, kad remiantis visuma byloje nustatytų aplinkybių ir nepašalintų prieštaravimų, darytina išvada, jog O. J., pasitelkusi bylos baigtimi suinteresuotus liudytojus, savo nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos J. P. bei savo motiną L. Š., melagingai apkaltino pastarąjį nusikalstamos veikos padarymu, siekdama daryti įtaką teismo sprendimui pastarojo iniciatyva pradėtoje santuokos nutraukimo byloje, juolab, kad nukentėjusioji jį šmeižia ne pirmą kartą. Tuo tarpu teismas neturėjo ir negalėjo turėti pagrįsto objektyvaus pagrindo nustatyti tariamai padaryto nusikaltimo, t.y. suduotų smūgių skaičiaus, smūgių mechanizmo, konkrečios vietos, į kurią buvo suduota, kurioje patalpos vietoje tiksliai buvo suduoti smūgiai, nuteistojo tyčios turinio.

Teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios O. J. atstovė adv. A. Petronytė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl E. J. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo E. J. kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios O. J., liudytojų J. P., L. Š., J. A. parodymais, specialisto išvada, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiosios O. J. parodymus matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu, ji ėjo iš virtuvės, rankose nešina du puodelius su arbata. Tarpduryje, kumščiu E. J. jai sudavė į nugarą, o po to dar kelis kartus į ranką, sukeldamas skausmą. Išsiliejusi karšta arbata, nuplikė rankas. Konfliktą, pasak nukentėjusiosios, matė jos dukra J. P. Be to, ji tą patį vakarą kalbėjosi su savo motina L. Š. ir papasakojo apie kilusį konfliktą. Pastaroji liepė jai skambinti policijai, o pareigūnai dėl sumušimo patarė kreiptis į specialistus. Nors į specialistus ji kreipėsi kitą dieną po įvykio, tačiau pateko ir buvo apžiūrėta tik 2010-09-14. Pažymėjo, kad smurtą iš sutuoktinio ji patiria ne pirmą kartą.

Ir nors nuteistasis E. J. neigia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau šios nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

Apklausta liudytoja J. P. parodė, jog eidama link virtuvės ji išgirdo mamos žodžius „ką tu darai ?“ ir tuo pat metu pamatė, kaip patėvis jos motinai sudavė vieną smūgį į ranką. Pagal mamos veide buvusią išraišką suprato, kad jai skauda.

Apie tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną nukentėjusioji iš E. J. patyrė smurtą, ši skundėsi ir liudytojoms L. Š. bei J. A. Be to, sprendžiant iš liudytojos L. Š. parodymų, ši, kartu su O. J., 2010-09-14 nuvykusi pas medikus, taipogi ant jos rankos matė kraujosruvą.

Nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes objektyviai patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad O. J. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-09-07. Sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 4-5).

Tai, kad nukentėjusioji, ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, buvo apžiūrėta specialisto tik 2010-09-14, nepaneigia pastarosios nurodytų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Specialisto išvadoje konstatuotas jai sužalojimas - dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje 4x3 cm netaisyklingos formos, violetiniai mėlyna, gelsvu centru ir pakraščiais, neryškiomis ribomis poodinė kraujosruva, pagal specialistą, galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-09-07.

Taigi priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tiek nukentėjusiosios, tiek ir apklaustų liudytojų J. P., L. Š. bei J. A. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir jokių abejonių savo patikimumu nekelia, tuo tarpu esantys tam tikri netikslumai, nėra esminiai ir neturi jokios įtakos sprendžiant šioje byloje nuteistojo kaltės klausimą. Tai, kad byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir specialisto išvada buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, ar kad jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nukentėjusiajai O. J. priteisė 3000 Lt neturinės žalos atlyginimą, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas.

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 str. 1 d. ).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog O. J. dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų – nežymaus sveikatos sutrikdymo, patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtas nuostatas taikė tinkamai, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš E. J. nukentėjusiajai priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio suma atitinka padarytos veikos pavojingumą bei padarinius, nukentėjusiosios orumą, kaltininko asmenybę, jo turtinius ir socialinius interesus: nuteistasis yra jaunas, sveikas, dirba. Visos šios aplinkybės suteikia jam galimybę įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.