- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2-2390-1226/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34203-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Selvenis
- Ieškovas
- UAB „B2 Impact“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „B2 Impact“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. M. 400,00 Eur skolą, 86,67 Eur palūkanas, 53,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, 53,70 Eur įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad pradinė kreditorė su atsakovu 2015 m. lapkričio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 26 d. Po sutarties nutraukimo atsakovas jokių mokėjimų neatliko, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą galutinai perėmė pagal 2020 m. kovo 1 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti visiškai, pritaikius ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad sutartis nutraukta 2016 m. vasario 26 d., po sutarties nutraukimo jokių mokėjimų nevykdė, skolos nepripažino, todėl ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti itin dideles palūkanas bei nepagrįstus administravimo ir paslaugų mokesčius.
Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su atsakovo atsiliepimu nesutinka. Ieškovė pažymėjo, kad į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2025 m. gruodžio 8 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Taip pat nurodė, kad sutarties sudarymo metu palūkanos atitiko įstatymo reikalavimus ir neviršijo Vartojimo kredito įstatyme numatytos leistinos normos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnis numato proceso ypatumus bylų dėl pinigų sumų, neviršijančių 5000,00 Eur, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma neviršija nustatytos ribos, o žodinio proceso tvarka bylos nagrinėti neprašo nei viena šalis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2016 m. vasario 26 d. Ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2025 m. gruodžio 8 d., t. y. nepraėjus įstatymo numatytam 10 metų bendrajam ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmetamas.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui 400,00 Eur vartojimo kreditą. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Atsakovas savo prievolės atsiskaityti pagal sutartį tinkamai nevykdė ir skolos grąžinimo fakto neįrodė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 400,00 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto 72,94 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, iš jo priteistina mokėjimo (pelno) palūkanų suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki sutarties nutraukimo 2016 m. vasario 26 d., kuri sudaro 86,67 Eur (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsakovo argumentas, kad prašomos palūkanos yra per didelės, atmetamas. Teismas pažymi, kad sutarčių teisėje galioja taisyklė, jog sutarties sąlygų teisėtumas vertinamas pagal sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta 2015 m. lapkričio 13 d., todėl jai taikytina nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo redakcija. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu negalėjo viršyti 200 procentų. Kadangi šiuo atveju sutartimi numatyta norma (168,90 proc.) įstatyme nustatytos ribos neviršijo, prašomos priteisti palūkanos yra teisėtos ir priteistinos.
Ieškovė prašo priteisti 53,00 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis - vienkartinis mokestis, kurį sumoka klientas kreditoriui, ryšium su kliento duomenų ir informacijos surinkimu iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų tvarkymu, naudojimusi kitų asmenų teikiamomis paslaugomis, kurios yra būtinos šiai sutarčiai sudaryti, įskaitant paslaugas, susijusias su kliento įsipareigojimų įvykdymo rizikos valdymu ir ryšium su kitomis vienkartinėmis šios sutarties sudarymu susijusiomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo mokestis mokamas už reikalingos informacijos sutarčiai sudaryti surinkimą bei kitų paslaugų, būtinų sutarčiai sudaryti, teikimą, šio mokesčio mokėjimas atsakovui buvo atskleistas prieš sudarant sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti 53,00 Eur sutarties sudarymo mokestį laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 53,70 Eur įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį. Sutarties E punktu šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja mokėti vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestis - kliento mokamas mokestis už kliento pasirinktą papildomą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugą. Sutarties 1.4 punktu šalys, be kita ko, sutarė, kad atitinkama vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokesčio dalis yra mokėtina įmokos mokėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad po sutarties sudarymo atsakovas neatliko įmokų, kurias pradinės kreditorės darbuotojams ar kitiems įgaliotiems asmenims būtų reikėję surinkti atsakovo namuose, bei šalys sutartimi susitarė dėl vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio, kuris mokamas ir už naudojimąsi kitų asmenų teikiamomis paslaugomis, kurios yra būtinos šiai sutarčiai sudaryti, įskaitant paslaugas, susijusias su kliento įsipareigojimų įvykdymo rizikos valdymu ir ryšium su kitomis vienkartinėmis šios sutarties sudarymu susijusiomis išlaidomis, teismas ieškovės reikalavimą dėl 53,70 Eur įmokų surinkimo namuose paslaugos mokesčio priteisimo iš atsakovo atmeta kaip nepagrįstą.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (539,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 90,95 procentų ieškinio reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistina 20,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) skolą;
86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) palūkanas;
53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus 00 ct) sutarties sudarymo mokestį;
5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (539,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
20,92 Eur (dvidešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.