Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui J. U., tretieji asmenys A. U., V. J., A. J., dėl administracinio akto panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl šių priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos J. U. “ yra naikintinas. Atsakovas J. U. nesutinka nutraukti nuomos sutarties abipusiu susitarimu, todėl prašė pripažinti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 966 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovėje Plungės rajone“ (šis įsakymas patikslintas Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymų 1999 01 15 Nr. 49. 1999 04-23 Nr. 548. 1999 04 29 Nr. 584, 1999 04 29 Nr. 585. 1999 04 29 Nr. 58C 1999 05 27 Nr. 761. 1999 05 27 Nr. 762. 1999 06 30 Nr. 966. 1999 06 30 Nr. 967. 1999 06 30 Nr. 965. 1999 08 31 Nr. I 169. 1999 08 31 Nr. 1 189 dalinio pakeitimo ir papildymo" ir Telšių apskrities viršininko 2002 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1856 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 II 22 įsakymo Nr. 1667 dalinio pakeitimo") patvirtintas Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypo ribos, iš jų ir J. S. suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribos.

2002 m. balandžio 10 d. Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius A. K. paženklino minėtame projekte suprojektuotus grąžinant nuosavybę natūra J. S. žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Telšių apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-ei) J. S.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 46,10 ha ploto dalį, grąžinant ją natūra.

J. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2003-06-20 iki 2011-04-14. Nuo 2011-04-14 pagal pirkimo - pardavimo sutartį šio žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo kitam asmeniui, V. J. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtas be žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, t.y. be dalies ploto, į kurio plotą pateko ginčo žemės sklypas.

Telšių apskrities viršininko 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2006 m. patvirtinimo“ buvo patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai, iš jų laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 172 (0,45 ha),

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotų patvirtinimo“ patvirtintas Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės laisvos valstybės žemės, miško, vandens plotų žiniaraštis, kuriame įrašytas ir laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 172 (0,45 ha).

Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos J. U.“ priėmė sprendimą J. U. išnuomoti ginčo žemės sklypą.

2015-06-05 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypas J. U. išnuomotas dvidešimt penkerių metų laikotarpiui.

Dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl žemės sklypo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui žemei ir žemės sklypo suteikimo nuomai teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 0.4710 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Š(duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas atsakovui, patenka į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusį J. S. Pastarajam nuosavybės teisės atkurtos Telšių apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 11 d. sprendimu. Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kaip grąžintini natūra paženklinti 2002 m. balandžio 10 d. Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (autorius A. K.).

Telšių apskrities viršininkas 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovių laisvos valstybinio fondo žemės plotus, į kuriuos buvo įtrauktas kaip laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 172 (0,45 ha), šis žemės plotas kaip laisvos valstybinės žemės plotas buvo įtrauktas į Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės suprojektuotų ir nuomojamų valstybinės žemės sąrašą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotų patvirtinimo“.Tačiau šių aktų priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo išspręstas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn J. S. žemės sklypą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą (pripažintą laisvos valstybinės žemės plotu).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2005-06-09 iki 2006-11-21) 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatė, kad laisvos žemės fondas - žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (redakcija galiojusi nuo 2005-05-23 iki 2006-09-11 ir vėlesnės), 7 punktas numatė, jog suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte gali būti nuomojama asmenims tik laisvos valstybinės žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus, perduodamus arba suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nei Telšių apskrities viršininko 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesniais potvarkiais negalėjo būti priskirta laisvos žemės fondo žemės plotui ir įtrauktas į nuomai suprojektuotų žemės sklypų sąrašą (projektinis Nr. 3086 - 0,47 ha, Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Plungės rajono savivaldybėje Žemaičių Kalvarijos kadastro vietovėje pretendentų, kuriems projektui prilyginame plane suprojektuoti žemės ir miško žemės sklypai, sąrašų 2014 m. patvirtinimo“).

Kaip nustatyta ieškovės atstovės paaiškinimais, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtas be žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto,t.y. be dalies ploto, į kurio plotą pateko ginčo žemės sklypas, todėl galimai dėl šios klaidos dalis J. S. žemės neteisėtai buvo priskirta laisvos žemės fondui.

Priimant administracinį aktą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, į šiuos neatitikimus nebuvo atsižvelgta, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos J. U.“, išnuomojo atsakovui kaip valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą. trečiajam asmeniui V. J. priklausančio žemės sklypo dalį.

Valstybės nuosavybė (taip pat žemė), turi būti naudojama visuomenės interesais, ja gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuomos dalyku gali būti tik laisvos valstybinės žemės plotai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo nuosavybės teisės priklausė kitam asmeniui (trečiajam asmeniui V. J.), ieškovas neturėjo teisės į nuomojamą žemės sklypą, todėl atsakovui ginčo žemės sklypas kaip laisvos valstybinės žemės plotas negalėjo būti išnuomotas. Dėl jau aptartų motyvų toks administracinis aktas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, ši įstatymo nuostata imperatyvi. Teismo vertinimu, sudarant 2015 m. birželio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ši įstatymo imperatyvi norma buvo pažeista, todėl yra pagrindas valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir administracinio akto panaikinimo tenkintinas.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl kitų administracinių aktų (aktų, kuriais ginčo žemės sklypas priskirtas laisvai valstybinei žemei) teisėtumo, tačiau teismo vertinimu, materialines teisines pasekmes sukėlė tik ieškovo ginčijamas administracinis aktas, todėl sutinka su ieškovo pozicija, jog sprendžiant nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą, turėtų būti sprendžiamas tik administrcinio teisės akto (įsakymo, kuriuo išnuomota valstybinė žemė atsakovui), sukėlusio materialines teisines pasekmes, teisėtumas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ginčijamas žemės sklypas tikrai buvo suformuotas J. S. nuosavybės teisėms atkurti. Teismas minėtus atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pateikti 2002-04-10 žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas, 2002 m. UAB „Hidroprojektas“ parengto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas žemės sklypas yra tas pats, į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. S. Kad nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui, buvo nustatyta ir UAB „Profilena“ atliekant matavimo darbus. Kaip jau minėta, žemė, kurią susigrąžinti natūra pageidavo asmenys pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, negalėjo būti priskirta laisvos žemės fondui.

Atsakovas kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo ir tai, kad iki šiol nėra atlygintos jo turėtos išlaidos, susijusios su žemėtvarkos projekto rengimu, patiriami nuostoliai dėl negauanmų išmokų. Atsakovo patirti nuostoliai nėra šiso bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas patirtus nuostolius turi teisę išsiieškoti, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi), atsižvelgiant į patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą (ne dėl atsakovo, bet dėl žemėtvarkos pareigūnų veiksmų), konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Tretysis asmuo pateikė teisinę pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos už teisinę pagalbą (atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teisme), patyrė 570 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau įvertinus atstovės sugaištą laiką teismo posėdžio metu, šios išlaidos mažintinos iki 320 Eur.

Žemės reformos procese valstybės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigūnai. Tinkamas jų funkcijų vykdymas yra viešojo inetereso dalis. Kiekvienas valstybės įgaliotas asmuo privalo be išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rengiant žemėtvarkos projektus (projektuojant laisvos valstybinės žemės plotus) valstybės įgalioti specialistai netinkamai atliko savo darbą, dėl ko trečiojo asmens žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovui. Sklandžią žemės reformos eigą privalo užtikrinti valstybės įgalioti asmenys, piliečiai turi teisę pasitikėti pareigūnais ir negali būti įpareigoti tikrinti jų veiksmų teisėtumo. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad susidariusias trečiojo amsens bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir iš kurios išieškotinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos J. U.“.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su J. U. dėl 0,4710 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 320 Eur bylinėjimosi išlaidų V. J.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.