Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Byla Nr. ATP-713-651/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-08-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
ATP-713-651/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00115-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
V. T.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-713-651/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00115-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 45.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. atstovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-12 V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-08-30, apie 19.00 val., kelio Klaipėda–Liepoja 15 kilometre, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 p., 123 p. reikalavimus, vengdamas policijos pareigūnų patikrinimo, vairuodamas motociklą BMW K 1200 R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturių juostų dvipusio eismo kelyje su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, po to grįžęs į tos pačios krypties eismo kelio pusę pavojingai manevravo tarp automobilių, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, t. y. vairavo chuliganiškai bei nepakluso jį besivejančių policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti (švyturėliais) persekiojamą transporto priemonę. Tokiu būdu jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-08-26 nutarimu V. T. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., paskyrė 1 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskyrė 3 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. T. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą ir teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. T. versija, jog jis nevengė policijos pareigūnų patikrinimo, chuliganiškai nevairavo ir nematė jį besivejančių policijos pareigūnų bei jų reikalavimų sustabdyti (švyturėliais) motociklą, yra paneigta išsamiais ir tarpusavyje iš esmės sutampančiais policijos pareigūnų T. J. ir K. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais, todėl pripažino V. T. padarius ATPK 124² str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. atstovas R. Z. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad V. T. 2012-08-30, apie 19.00 val., kelio Klaipėda–Liepoja 15 kilometre, Klaipėdos r., vairuodamas motociklą BMW K 1200 R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs leistinu greičiu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Stabdomas jis sustojo minėto kelio šalikelėje. Priėjęs policijos pareigūnas nepaaiškinęs padaryto pažeidimo pareikalavo eiti su juo į automobilį, kuriame bus rašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas. V. T. pasiteiravus, kokį administracinį teisės pažeidimą jis padarė, policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, už kokį pažeidimą bus rašomas protokolas, tačiau V. T. įtarus neteisėtus policijos veiksmus (raginimą duoti kyšį) ir pradėjus filmuoti dialogą pareigūnas pakeitė reikalavimą ir nurodė, kad V. T. buvo sustabdytas prevenciniais tikslais. Tai pasakęs policijos pareigūnas nedavęs jokių nurodymų nuėjo į savo tarnybinį automobilį. Palaukęs keletą minučių po policininko nuėjimo, negavęs jokių nurodymų V. T. suprato, kad policininkas nebegrįš, todėl nelaukdamas atgal grįžtančio policijos pareigūno, po nepagrįsto sustabdymo patyręs šoką ir nevisiškai toliau suvokdamas savo tolimesnius veiksmus, užsidėjo šalmą, apsuko savo transporto priemonę, pavažiavo šalikele priešinga eismo kryptimi apie 20–30 metrų, privažiavęs apsisukimo kelią tarp priešingos krypčių eismo juostų, pervažiavo į savo judėjimo krypties kelio pusę link Klaipėdos ir grįžo į Tauralaukį, kur gyvena, sustojo daugiabučio namo kieme, apie 1 km atstumu iki savo namų. Po keleto minučių į tą patį kiemą įsuko ir tas pats policijos ekipažas. Išlipęs policijos pareigūnas informavo, jog jie jį vijosi, tačiau V. T., važiuodamas atgal į savo namus leistinu greičiu pagal KET reikalavimus, besivejančių policijos pareigūnų per motociklo veidrodėlius nematė, važiavo su šalmu, kuris riboja matomumą, slopina garsą, veikiamas išorinio motociklo ir priešpriešinio vėjo keliamo triukšmo. Policijos pareigūnai apkaltino jį chuliganišku (pavojingu) vairavimu, pasodino į savo tarnybinį automobilį ir surašė protokolą. Tačiau V. T. padarytas KET pažeidimas nebuvo padarytas iš chuliganiškų paskatų ir šis jo veiksmas nesukėlė jokių pasekmių kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu jokių kitų eismo dalyvių nebuvo. Apeliantas teigia, jog V. T. veiksmas buvo padarytas iš pasimetimo ir susijaudinus po buvusio nesuprantamo pareigūnų sustabdymo.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog policijos pareigūnai teismui negalėjo pateikti jokių faktinių įrodymų dėl pažeidimo, neturėjo nei filmuotos medžiagos, nei užfiksuoto viršyto greičio matuoklio rodmenų, net abiejų policijos pareigūnų parodymai teisme skyrėsi vienas nuo kito. Policininkai pažeidimo vietoje nerinko jokių įrodymų, nenustatė nė vieno asmens, kuriam galimai buvo pademonstruotas V. T. iššaukiantis chuliganiškas viešas elgesys ir buvo sukeltas tariamas pavojus. Teigiama, jog kyla pagrįstų abejonių dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo bei pateiktų parodymų patikimumo, kadangi visa reikalinga faktinių įrodymų medžiaga yra galimai sąmoningai nuslėpta, nepateikta teismui, ir net nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių nėra pateikta filmuotos medžiagos, nors automobilyje tokios priemonės yra sumontuotos, kodėl nepateiktas greičio matuokliu fiksuotas greitis, nors tuo metu, kai V. T. važiavo minėtu keliu Klaipėda–Liepoja, policijos pareigūnas T. J. su greičio matuokliu matavo šiuo keliu važiuojančių transporto priemonių greitį. Apelianto manymu, pareigūnai po apsižodžiavimo su V. T., pastebėję paprastą KET pažeidimą, t. y. nuvažiavimą priešinga eismui kryptimi apie 20–30 metrų, sąmoningai, norėdami nubausti V. T. už pilietišką savo teises ginantį elgesį, paslapčia važiavo paskui V. T. motociklą, už keleto automobilių, kad V. T. nesuprastų, jog policijos patrulių ekipažas važiuoja paskui jį, siekdami „pamokyti“ savo teises filmavimu gynusį V. T.. Kai V. T. jau buvo sustojęs Tauralaukyje, jau nulipęs nuo motociklo, policijos pareigūnų po keleto minučių buvo sulaikytas, jis atsisėdęs į policijos pareigūnų automobilį neneigė, jog supranta, kad iš susijaudinimo apie 20–30 metrų važiavo priešinga eismo kryptimi, tačiau nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl mano, kad teismas neišnagrinėjo šių aplinkybių nešališkai ir priimta nutartis yra nemotyvuota.

Taip pat pažymi, jog sulaikymo metu V. T. buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už ATPK 124² str. 2 d. numatytą veiką, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi protokolą panaikino ir bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl netinkamai surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo pagrindo. Klaipėdos AVPK surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perkvalifikavo veikas pagal ATPK 124² str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., tačiau jokie papildomi įrodymai nebuvo surinkti ir pateikti teismui. Šio nutarimo V. T. neskundė tik todėl, kad tikėjo ir šiuo metu tiki, jog nepadarė ATPK pažeidimų, nurodytų minėtuose straipsniuose, todėl formalus protokolo perrašymas nepakeis faktinių aplinkybių ir bus teismo tinkamai įvertintas. Dėl šių veikų perkvalifikavimo teismas savo nutarimu padidino V. T. skiriamą baudos dydį ir prailgino teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo trukmę. V. T., išdrįsęs savo teises ginti teisme, pablogino savo padėtį – jam paskiriama didesnė nuobauda už įvardytas veikas, nors nėra surinkta jokių papildomų įrodymų, įrodančių šių veikų padarymą.

Prievolė įrodyti padarytą pažeidimą, jo sudėtį tenka protokolą surašiusiam asmeniui, o visi neaiškumai, kylantys proceso metu, jeigu jų nėra įmanoma išsklaidyti teisme, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo samprotavimai apie policijos pareigūnų neturėjimą asmeninio suinteresuotumo, nenustatyto motyvo dėl apkalbėjimo ar nepagrįsto apkaltinimo, taip pat traktavimas, kad V. T. iš nurodytų nesutampančių policijos pareigūnų parodymų apie įvykio aplinkybes, vairavo motociklą įžūliai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą prieš kitus vairuotojus, tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas, yra visiškai neįrodytas ir negrindžiamas jokiais faktiniai įrodymais. Taip pat jokiais įrodymais nėra pagrįstas V. T. nepaklusimas pareigūnams, šis pažeidimas grįstas tik policijos pareigūnų parodymais, nepatvirtintais jokiais faktiniais įrodymais.

Atkreipia dėmesį, jog teismas, besiruošdamas nagrinėti bylą, keleto posėdžių metu turėjo neabejotinas galimybes užklausti apie policijos naudojamas spec. (vaizdo fiksavimo) ar kitas priemones, kurios, kaip paaiškino apklausti policijos pareigūnai, – yra naudojamos visada patruliuojant, neabejotinai išsklaidytų kilusias abejones, tačiau to nepadarė. Teismas paskutinei savaitei iki sueinant jau pratęstam po vilkinimo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui nesiaiškino to, ką privalėjo, o teismo posėdžio metu sužinojus apie vaizdo įrašą ir pareikalavus tokią informaciją surinkti – atstovo prašymą atmetė, formaliai pareikšdamas, kad tam nebėra laiko ir teismas jokių įrodymų daugiau netirs. Todėl apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas galimai sąmoningai vilkino iki paskutinės savaitės iki sueinant senaties terminams sprendimo priėmimą, o po to galimai vadovavosi tais tariamais įrodymais, kuriuos patikrinti ir paneigti galimybės sąmoningais policijos pareigūnų veiksmais buvo sunaikintos.

Apeliaciniu skundu teigiama, jog buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas proporcingumo, laisvo įrodymų vertinimo principas, dispozityvumo ir kt. principai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. T. padarė ATPK 124² str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, po to grįžęs į tos pačios krypties eismo kelio pusę pavojingai manevravo tarp automobilių, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei nepakluso jį besivejančių policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti (švyturėliais) persekiojamą transporto priemonę. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog jis motociklo nevairavo chuliganiškai, kad nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje surinkti duomenys, t. y. tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po įvykio, tiek jų duoti parodymai teismo posėdžiuose. Policijos pareigūnai T. J., K. B. nurodė, jog jie patruliavo kelyje Klaipėda–Liepoja. Nuo Klaipėdos atvažiuojančius eismo dalyvius kontroliavęs T. J. pamatė greitai artėjantį motociklą ir jį stabdė, tačiau greičio matuokliu jo greičio jam nepavyko užfiksuoti. Šalikelėje sustojusio motociklo vairuotojo buvo paprašyta pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti. Kadangi tuo metu buvo intensyvus eismas, dėl saugumo T. J. dokumentų patikrinimui paprašė motociklo vairuotojo privažiuoti prie jų tarnybinio automobilio skiriamojoje juostoje ir pats nuėjo prie automobilio. T. J. artėjant prie tarnybinio automobilio, V. T. apsuko savo motociklą ir nuvažiavo dideliu greičiu prieš eismą antra kelio juosta. Policijos pareigūnai nusivijo V. T. Klaipėdos kryptimi, jie vijosi V. T. dideliu greičiu įjungę švyturėlius ir garsinį signalą. Matė, kaip V. T. už kelių šimtų metrų pervažiavo į kitą kelio pusę ir nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. Policijos pareigūnai parodė, jog V. T. važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas tarp automobilių. Taip pat nurodė, jog vydamiesi V. T. dideliu greičiu įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, buvo prie jo priartėję, per garsiakalbį reikalavo, kad V. T. sustotų, tačiau šis reikalavimams nepakluso, nuvažiavo į Tauralaukį. Iš V. T. manevravimo buvo akivaizdu, kad jis bėga nuo policijos pareigūnų. Netoli Tauralaukio policijos pareigūnai pametė iš akiračio V. T., tačiau kitų asmenų pagalba jį surado bestovintį namo kieme. Privažiavus V. T. dar bandė važiuoti per žolę, tačiau T. J. pavyko jį sulaikyti. Iš minėtų policijos pareigūnų parodymų akivaizdu, kad V. T. motociklą vairavo chuliganiškai ir taip rodė ne tik nepagarbą kitiems eismo dalyviams, bet kėlė grėsmę ir jų saugumui. V. T. teiginiai, kad tuo metu nebuvo kitų eismo dalyvių ir jis negalėjo kelti jokio pavojaus, yra niekuo nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, policijos pareigūnai patvirtino, kad V. T. pavojingai manevravo tarp kitų automobilių. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė (nenuginčijo) jam inkriminuotų kaltinimų. V. T. paaiškinimai, kad jam buvo šokas, kad dėl to jis išvažiavo į priešingą eismo juostą, neturi jokio logiško paaiškinimo, nes, jeigu, kaip pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jis važiavo leistinu greičiu, o iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad policijos pareigūnų jis buvo stabdytas ir baustas ne kartą, tai nuo to būti šokas negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. T. nurodo, jog jis važiavo su šalmu, kuris slopina garsą, riboja matomumą, tačiau jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu, tai manytina, kad būtų turėjęs galimybę pastebėti jį besivejančius pareigūnus, o jeigu šalmas tikrai taip riboja matomumą, tai juo labiau toks vairavimas sukelia pavojų. Taigi visos paminėtos aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog V. T. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 130 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad policijos pareigūnai siekė jį pamokyti, kad jų parodymais negalima tikėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei duotais parodymais teismo posėdžiuose. Policijos pareigūnų T. J. ir K. B. paaiškinimai nuoseklūs, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams. Jų parodymuose esantys nežymūs nesutapimai jokiu būdu nerodo, kad jų parodymai melagingi. Jų parodymų nežymūs nesutapimai paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo teisės pažeidimo užfiksavimo dienos iki bylos nagrinėjimo teisme bei daugybe įvykių, kuriuose pareigūnams tenka dalyvauti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl policijos pareigūnai galėtų apkalbėti V. T. ar siekti jam pakenkti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog teismas nutarimą priėmė likus savaitei iki senaties termino suėjimo, todėl galimai buvo sąmoningai vilkinama byla ir nutarimas priimtas vadovaujantis tariamais įrodymais, pažymėtina, jog tokie skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, byloje surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. T. kaltę. Be to, nutarimas priimtas įstatymo numatytais terminais ir nėra jokio pagrindo išvadai, kad byla buvo vilkinama.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, skunde taip pat yra teigiama, jog po to, kai Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi panaikino Klaipėdos AVPK 2012-08-30 protokolą ir bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl netinkamai surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo pagrindo, jam surašius naują protokolą buvo pabloginta jo padėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog su tokiais skundo teiginiais negalima sutikti, kadangi byla būtent dėl tinkamo pažeidimo kvalifikavimo ir buvo grąžinta Klaipėdos AVPK, o naujo protokolo surašymas neturi įtakos nei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens padėties pabloginimui ar pagerinimui, nes tai yra naujas procesinis dokumentas – protokolas, kurio pagrindu ir skiriama nuobauda.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliaciniame skunde yra remiamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo bylų, susijusių su pažeidimais transporte, nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet ne Administracinių bylų teisenos įstatymas, todėl dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. T. atstovo R. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė