- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- eA20.-455-617/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00433-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- A. B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VSAT prie LR VRM, Migracijos departamentu prie LR VRM
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant pareiškėjui A. B. S., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal A. B. S. prašymą su suinteresuotais asmenimis VSAT prie LR VRM, Migracijos departamentu prie LR VRM dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. S. prašo taikyto jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimo.
Pareiškėjas A. B. S. paaiškino, kad jis į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos mėn. Nuo atvykimo jis buvo sulaikytas 10 mėnesių, neturėjo galimybės dirbti, todėl pasišalino iš Lietuvos. Jis pats pareiškė norą grįžti į Lietuvą ir buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, kur vėl yra sulaikytas 3 mėnesiams. Jis nepadarė jokių nusikaltimų, todėl nesupranta, kodėl turi būti sulaikytas. Prašo leisti jam laisvai judėti, dirbti.
Užsieniečio atstovė adv. I.Arbočienė paaiškino, kad palaiko užsieniečio prašymą jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn. ir buvo sulaikytas. Užsienietis iki jo išvykimo buvo sulaikytas 10 mėnesių. Pagal Dublino III Reglamentą pareiškėjas 2024-08-27 buvo grąžintas iš Suomijos ir nuo to laiko yra faktiškai sulaikytas, kas yra nepateisinamai ilgai. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris nėra nagrinėjamas, atliekamas tyrimas dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo. Šis klausimas pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėtis“ 77 straipsnį turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas, bet iki šiol neišnagrinėtas. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo. Sulaikymo negalima pateisinti užtrukusiomis administracinėmis procedūromis. Užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
VSAT prie LR VR Užsieniečių registracijos centro atstovė J.Brovko prašo užsieniečio prašymo netenkinti. Paaiškino, kad užsienietis jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, gavęs galimybę laisvai judėti, pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir daugiau nei po 2 metų pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Suomijos. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė, taip nusprendė spręsti dėl jo priimtinumo. Taip pat šio užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, todėl pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėtis“ 139 straipsnį užsienietis gali būti išsiustas iš Lietuvos Respublikos. Nors užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad užsieniečiui Užsieniečių registracijos centre yra užtikrinama medicinos pagalba, todėl tai nėra pagrindas pakeisti jam taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, kad A. B. S. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko 2021-07-31 ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2021-12-12 priėmė sprendimą Nr. 21S48300, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Iraką. Užsienietis Migracijos departamento prie LR VRM 2022-02-03 sprendimu Nr. 22S64107 buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, apgyvendintas VSAT prie LR VRM Kybartų užsieniečių registracijos centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022-05-11 nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-04-05 sprendimą, Migracijos departamento prie LR VRM 2021-12-12 sprendimas Nr. 21S48300 įsigaliojo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-05-31 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2022-06-16 savanoriškai išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Užsienietis 2024-08-27 pagal Dublino III Reglamentą iš Suomijos buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2024-08-28 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-08-28 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024-11-27. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-08-30 priėmė sprendimą Nr. 24S199332, kuriuo nusprendė atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų asmeninių motyvų. 2024-10-23 užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas.
Kaip minėta, užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su judėjimo laisvės apribojimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, A. B. S. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-08-30 priėmė sprendimą Nr. 24S199332, kuriuo nusprendė atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų asmeninių motyvų. Šiuo metu užsieniečio prieglobsčio prašymas faktiškai nėra nagrinėjamas. Pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (dėl prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo), priimamas per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims. Nors šiuo metu yra suėjęs Įstatymo 77 straipsnyje nurodytas terminas, Migracijos departamentas prie LR VRM iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Šiuo pagrindu užsieniečiui ir yra paskirta šiuo metu jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsienietės atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
Kaip minėta, užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2021-07-31, pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas apie 10 mėnesių ir, turėdamas galimybę laisvai judėti, pasišalino iš apgyvendinimo vietos bei išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2024-08-27 pagal Dublino III Reglamentą užsienietis iš Suomijos buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, ir nuo to laiko faktiškai yra sulaikytas. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Užsienietis nuo jo grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą faktiškai yra sulaikytas beveik 3 mėnesius, o pagal Įstatymą nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento – daugiau kaip 12 mėnesių. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie LR VRM dėl jo prašymo nepriima jokio sprendimo ir neaišku kada sprendimas bus priimtas. Užsienietis 2024-10-23 įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, o pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Teismui nėra pateikta jokių ypatingų aplinkybių dėl kurių būtina užsienietį sulaikyti. Nors užsienietis 2022 m., galimai siekiant išvengti išsiuntimo, ir buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, teismo vertinimu, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, nenustačius užsieniečio nebendradarbiavimą grindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone Įstatymu siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimą priimti). Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 2 p., 2 d., 118 str. 2 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
A. B. S. prašymą patenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-08-28 sprendimu Irako Respublikos piliečiui A. B. S. taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti Irako Respublikos piliečiui A. B. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2025-02-11, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.