Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. F. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo sutuoktinei O. F. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 5 d.

Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 142 straipsnyje numatytų reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui 2017-04-16, 2017-04-19, 2017-04-27 buvo suteiktos ir apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, kurių kaina 55,50 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas buvo draustas iki 2017-03-31, privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. balandžio mėnesį nebuvo sumokėta.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos ir iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovui buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gydymo paslaugų apskaitos išrašo ir raginimo dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, - matyti, kad atsakovas savo pareigos nevykdo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 55,50 Eur žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 142 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai į.m. 188783796, iš A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 55,50 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 50 centų) žalos PSDF biudžetui atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (55,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-04-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš A. F. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Informuoti atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.