Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras dalyvaujant pareiškėjos atstovei adv. I. M., atsakovo atstovei Julijai Maciulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjos pajamoms nepagrįstai priskirtos apyvartinės įmonių lėšos, teigė, kad arešto mastas per didelis lyginant su galima išieškoti suma, pareiškėjos atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas sustabdytas nenumatant sustabdymo termino, todėl areštas gali tęstis neribotą laiką. Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo dalykas yra Akto teisėtumas, o ne mokestinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas dėl informacijos trūkumo, mokesčių administratorius kreipėsi į Rusiją dėl trūkstamos informacijos pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI 2015-09-14 turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-7943, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

2015-08-31 VMI surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1496 (b. l. 38), kuriame nurodė, kad mokestinio tyrimo metu, išanalizavus VMI duomenų bazėje esančius duomenis, mokesčių mokėtojos pateiktus dokumentus bei kitą mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją (mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31) nustatyta, kad E. D. tiriamu laikotarpiu gavo darbo užmokesčio, vertybinių popierių pardavimo pajamas bei patyrė vartojimo išlaidas, įsigijo nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas ir naudojo lėšas įmonių nuostoliams padengti. Įvertinus pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais; pareiškėja išlaidoms padengti galėjo naudoti kitas, nedeklaruotas pajamas, kurios nebuvo apmokestinamos įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis VMI viršininko įsakymu Nr. VA-208 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11 punktu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokesčių mokėtojui neteikiamas ir yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą, nes identifikuoti šių taisyklių 11.4 punkte nurodyto mokesčių slėpimo požymiai, todėl inicijuojamas E. D. mokestinis patikrinimas.

VMI 2015-09-02 surašė pavedimą tikrinti Nr. (4.65)FR0773-2341 (b. l. 20), kuriuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausiajai specialistei A. R. pavesta patikrinti E. D. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokestinio patikrinimo tema – fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-09-09 raštu Nr. (11.32-30-2)-46-KD-4840 (b. l. 22–23) kreipėsi į VMI, kuriame išdėstė pareiškėjos atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti mokesčio (galimos nepriemokos) išieškojimą, siūlė areštuoti pareiškėjos turtą.

VMI 2015-09-14 turto arešto aktu (23.31-08)-319-7943 (b. l. 26–27) areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 115 615,00 Eur, arešto mastas 207 030,82 Eur. Akte nurodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-02 pavedimas tikrinti (4.65)FR0773-2341. Akto pastabose nurodyta, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas 2015-08-31 atlikus mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad E. D. tiriamu laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo pajamas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais. Taip pat nustatyta, kad fiziniai asmenys į E. D. asmeninę banko sąskaitą pervedė 28 742,46 Eur, kurių kilmės gyventoja negalėjo pagrįsti dokumentais. Nustatyta, kad E. D. gavo 48 551,90 Eur apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų, tačiau 2012–2014 metais pateiktose pajamų deklaracijose vertybinių popierių pardavimo pajamų nedeklaravo ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nesumokėjo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. D. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas bei remiantis šio įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, taikant 15 proc. GPM tarifą neapskaičiavo ir 2012–2014 m. nesumokėjo 146 327,62 GPM. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai bei numatoma papildomai priskaičiuoti suma 207 030,82 Eur nėra mažareikšmė, todėl yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ir neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

2015-09-18 VMI 2015-09-02 pavedimo tikrinti Nr. (4.65)FR0773-2341 priedu Nr. (4.65)FR0773-2494 (b. l. 24) pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2015-09-18 iki kol bus gauta informacija, sustabdymo priežastys – dėl informacijos rinkimo.

Pareiškėja Aktą ginčija tuo pagrindu, kad, jos nuomone, taikyti mokesčių išieškojimo užtikrinimo priemonę galima tada, kai jau yra priimtas sprendimas ir apskaičiuota nepriemoka bei jeigu yra rizika, kad mokestis bus nesumokėtas dėl to, kad asmuo paslėps arba sunaikins turtą ir pasidarys neįmanoma įvykdyti sprendimo dėl nepriemokos išieškojimo, o pareiškėjos atveju šių aplinkybių nėra. Teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų yra turto areštas. MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje, turto areštas apibrėžiamas kaip šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas: <...> „jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad minėtoje MAĮ nuostatoje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: 1) kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Dėl pirmosios sąlygos LVAT yra išaiškinęs, kad turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 straipsnio 3 dalis), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis leidžia mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu (LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008, 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Dėl antrosios sąlygos LVAT praktikoje pažymima, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Tai, kad nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Iš 2015-08-31 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, priedų Nr. 1 ir Nr. 2 prie mokestinio tyrimo ataskaitos (b. l. 44-67) matyti, kad mokestinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą mokesčių administratoriui daryti preliminarią išvadą apie tai, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, ir dėl šių aplinkybių pradėti pareiškėjos mokestinį patikrinimą. Minėtuose dokumentuose bei 2015-09-09 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte „Dėl E. D. turto arešto“ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, pasitvirtinus mokesčių administratoriaus preliminariai išvadai, dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų pareiškėjai numatoma papildomai priskaičiuoti 207 030,82 Eur sumą. Tokia suma nėra mažareikšmė, todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius teisingai konstatavo, kad yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti skundu ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką. Todėl teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, LVAT suformuota praktika konstatuoja, kad buvo MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdą – pareiškėjos turto areštą, Aktas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Aktu areštuotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė mažesnė, nei preliminariai numatoma apskaičiuoti mokesčių suma.

Pareiškėjos atstovės nurodyti argumentai, kad prie pareiškėjos asmeninių pajamų buvo nepagrįstai priskirtos jai kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos apyvartinės įmonių lėšos, nėra reikšmingi sprendžiant dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra nustatyti, ar mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo metu nustatyta preliminari išvada dėl mokesčių įstatymų pažeidimų yra pagrįsta. Tik mokesčių administratoriui MAĮ nustatyta tvarka atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patikrinimo pažymą (MAĮ 128 straipsnis) bus nustatyta, ar mokesčių administratoriaus preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus pasitvirtino. Ta aplinkybė, kad mokestinis patikrinimas šiuo metu sustabdytas, taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl Akto teisėtumo, kadangi, kaip minėta, Akto teisėtumą patvirtina MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų turto arešto akto taikymui egzistavimas.

Dėl išdėstytų argumentų teismas prieina prie išvados, kad atsakovas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, todėl skundžiamo Akto naikinti pagrindų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.