- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-853-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04502-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- J. U.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-088-571/2014 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovei I. V. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. U. patikslintu ieškiniu atsakovei I. V. dėl servituto nustatymo prašė nustatyti I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).,0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutą (t) (plane pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį viešpataujančiam (v) žemės sklypui unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamą kelio servituto žemės sklypams nustatymo planą M 1:2000, parengtą (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“. Priteisti iš J. U. atsakovei I. V. vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha. servitutą-106,01 Lt, už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančią už kelio 76,54 Lt, viso 182,55 litus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 9-12).
Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 10,21 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ieškovei paskirtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ 87 str. Žemės sklypą 1993-03-31 pirko iš valstybės, o gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei statinius paveldėjo 1995(duomenys neskelbtini) mirus motinai. Gretimas 4,1631 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir pažymėtas kelias, kuriuo ieškovė visada naudojosi patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą, statinius. Šis ginčo kelias yra pripažintas vietinės reikšmės viešuoju keliu. Atkuriant nuosavybės teises į 4,1631 ha žemės sklypą, servitutą nustatyti turėjo institucija, kuri formavo atkuriamą žemės sklypą. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Marijampolė-Kalvarija ir daryti kitą kelio įvažiavimą į ieškovės sklypą nuo šio kelio negalima, nes tai prieštarautų įstatymams. Atsakovės siūlomas projektas dėl kelio įsirengimo nėra tinkamas, nes įrengti naują kelią reikalinga daug lėšų, o atsakovė neteikia įrodymų, kiek toks kelias galėtų kainuoti. Be to, atsakovė nurodo tik patekimą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir neįvertina, kad reikalingas patekimas ir į žemės sklype esančius statinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 24-26). Nurodė, kad iš ieškovės pateikto UAB „EVVI“ parengto Kelio servituto žemės sklypams nustatymo matyti, jog suprojektuotas servitutinis kelias per atsakovės sklypą beveik lygiagrečiai ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančiai ribai pietryčių kryptimi driekiasi daugiau kaip 80 metrų. Tam, kad ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypą ir jame esančius statinius, jai nėra būtina naudoti daigiau kaip 80 metrų ilgio atsakovės žemės sklypo dalį. Tai patvirtina UAB „NT matininkai“ parengtas ir su valstybės įmone „Marijampolės regiono keliai“ suderintas projektas. Nenustačius servituto, reikalavimas priteisti kompensaciją neaktualus.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.2, b.l. 29-34). Nustatė I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutą (t) (plane pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį viešpataujančiam (v) žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamą kelio servituto žemės sklypams nustatymo planą M 1:2000, parengtą (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“. Priteisė iš J. U., I. V. vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha. servitutą-106,01 Lt,už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančią už kelio 76,54 Lt, viso 182,55 litus(52,87 eurus). Iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 41,70 eurų žyminį mokestį, 289,62 eurus už advokato pagalbą. Valstybės naudai iš atsakovės priteisė 14,95 eurų pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė J. U. yra 10,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (t.1, b. l. 8). Ieškovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1993-03-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė J. U. yra ir šiuo adresu esančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų savininkė.( prijungta civilinė byla, t.1, b.l.9-10). Atsakovė I. V. yra gretimo 4,1631 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2010 (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Ginčo kelio dalis, einanti nuo magistralinio kelio Marijampolė-Kalvarija pusės patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.
Teismas nustatė, kad ne nuo ieškovės priklausančios valios, atsakovei priklausančiame žemės sklype nebuvo įregistruotas servitutas (t.1,b.l. 30,38,39). Ieškovė J. U. nuo gimimo gyvena toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini), kurią 1995 metais paveldėjo iš savo motinos, o žemę 1993 metais išsipirko iš valstybės. Keliu, dėl kurio prašo nustatyti servitutą, naudojosi ieškovė ir jos motina. Šį faktą patvirtino liudytojas I. K.,
Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype yra tik ūkio paskirties žemė. Prašomas nustatyti kelio servitutas didelių nepatogumų atsakovei nesukelia. Be to, atsakovei taip pat reikalinga atitinkama kelio dalis, nes apdirbti laukus, reikia įvažiuoti technikai, o kitos įvažos į atsakovės ir ieškovės žemę nėra. Įsirengti naują įvažą nuo pagrindinio kelio Marijampolė-Kalvarija negalima, nes tam prieštarauja Valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“, kurie nurodo, kad šalys turi naudotis viena įvaža. (t.1, b.l.19). Iš ieškovės pateikto kelio servituto nustatymo plano matyti, kad prašomas nustatyti kelias eina praktiškai prie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, už kelio lieka 2,26 arų žemės plotelis-kylys (t.2, b.l.13). T.y. prašomas nustatyti kelio servitutas labai nežymiai suvaržo atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės teises. Kelias eina tik per nedidelę atsakovės sklypo dalį.
Atsakovės pateiktame plane, pagal kurį ieškovė savo lėšomis galėtų įsirengti kitą kelią, kuris eitų vien tik per ieškovei priklausantį sklypą, o įvaža būtų bendra su atsakove (t.2, b.l. 6), neįvertinta aplinkybė, kad ieškovei reikalinga ne tik turėti įvažą į jos žemės sklypą, tačiau jai dar reikia privažiuoti prie gyvenamojo namo ir ūkio pastatų. Atsakovė neteikia jokių įrodymų, kiek kainuotų įvažos praplėtimo ir naujo kelio išpylimo darbai ir medžiagos.
Pagal ieškovės pateiktą projektą, tarnaujantis daiktas apribojamas kuo mažiausiu būdu ir ieškovė, tiek atsakovė patiria kuo mažiausias išlaidas, nes ieškovė siūlo atlygintiną servitutą ir kartu prisiima kelio priežiūros darbus, nes tik taip ji pateks į savo namus ir ūkį, o atsakovei netenka rūpintis keliu, o be to, ji taip pat gali naudotis jau esamu keliu be jokių sąnaudų. Juolab, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų kaip sumažėja jos sklypo vertė, kiek lėšų ji praranda negalėdama naudotis 5,39 arų žemės plotu pagal paskirtį.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepasisakė dėl kompensacijos dydžio. Ieškovė pateikė teismui siūlomos atsakovei vienkartinės kompensacijos paskaičiavimo metodą, kur vieno žemės hektaro vertė 3 386,9 litų, o bendros kompensacijos už 0,0539 ha. žemės sklypo, 0,0313 ha. servituto ir netinkamo panaudoti sklypo 0,0226 ha. dalies, dydis 182,55 litai. (t.2, b.l. 11). Nurodė, kad atsakovei, dėl kompensacijos dydžio nepasisakius ir neteikus įrodymų, ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant vienkartinę 182,55 litų ( 52,87 eurai) kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė I. V. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 40-43).
1) Suprojektuotas servitutinis kelias per atsakovės sklypą beveik lygiagrečiai ieškovės ir atsakovė sklypus skiriančiai ribai pietryčių kryptimi driekiasi daugiau kaip 80 metrų. Tam, kad ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypą ir jame esančius statinius, nėra būtina tam naudoti daugiau kaip 80 metrų ilgio atsakovės žemės sklypo dalį. Iš UAB „NT matininkai“ parengto ir su valstybės įmone „Marijampolės regiono keliai“ suderinto žemės sklypo projektinio pasiūlymo privažiavimui į sklypą matyti, kad ieškovė turi galimybę į žemės sklypą ir prie jame esančių pastatų ir statinių patekti nesinaudodama atsakovei priklausančiu žemės sklypu.
2) Ieškovės pasiūlytą servitutą teismas nustatė nesant būtinumo ir tokiu būdu be pagrindo apribojo tarnaujančio daikto savininko (atsakovės) teises.
3) Servitutą teismas nustatė nesant būtinumo. Nustatyto servituto lokalizacija iš esmės apsunkina atsakovės galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, esančia tarp teismo nustatyto servitutinio kelio ir ieškovės ir atsakovės sklypų bendros ribos.
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 nutarimu Nr. 790 patvirtintuose Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose nustatyta, jog III kategorijos vietiniai keliai turėtų sutapti su savininkų sklypų ribomis (nurodymų 11.3 punktas). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimu atsakovės sklype nustatytas kelio servitutas nesutampa su sklypo ribomis, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas.
5) Pradiniu ieškiniu servituto nustatymo būtinybę ieškovė siejo tik su poreikiu naudotis žemės sklypu. Patikslintu ieškiniu servituto nustatymo būtinybę ieškovė siejo ne tik su žemės sklypu, bet ir su jame esančiais pastatais ir statiniais. Toks patikslinimas laikytinas ieškinio dalyko pakeitimu. Patikslintas ieškinys pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl jis negalėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 53-55).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Nuosavybės teise valdomas 10,21 ha žemės sklypas ieškovei buvo paskirtas Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio 8 str. pagrindu. Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo parduoti žemė sūkio paskirties žemės sklypus“ ieškovei buvo leista pirkti šį 10,21 ha žemės sklypą. Sklype esančius statinius paveldėjo1995 (duomenys neskelbtini). Žemės nuosavybės akte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad žemės sklype esančius kelius laikyti bendro naudojimo keliais, be teisės juos panaikinti. Ištrauka iš Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių patvirtina, kad ginčo kelias yra pripažintas vietinės reikšmės viešuoju keliu. Tiek šeima, tiek ieškovė nuolat naudojosi ginčo keliu susisiekimui su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliantei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas vėliau (2012 m.) ir atkuriant nuosavybės teises į 4,1631 ha žemė sklypą nustatyti servitutą turėjo institucija, kuri formavo atkuriamą žemės sklypą, tačiau tai nepadaryta.
2) Naujam keliui nutiesti reikalingas laikas ir didelės piniginės lėšos, kurių ieškovė neturi. Atsakovės pateiktas UAB „NT matininkai“ projektinis pasiūlymas yra netinkamas, neracionalus. Atsakovai nurodo tik patekimą į ieškovei priklausantį žemė sklypą, tačiau ieškovei reikalinga patekti ir į žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus.
3) Nustatant servitutą apeliantės, kaip savininkės, teisių ribojimas yra neesminis, minimalus. Sprendime išlaikyta viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra.
4) Žemė sklypo daliai, kuri yra tarp teismo nustatyt servituto ir ieškovės bei atsakovės sklypų bendros ribos, servitutas nėra nustatytas, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog apsunkinta galimybė naudotis šia žemė sklypo dalimi.
5) Tikslu atsakovei kompensuoti prarastą 0,0226 ha žemės sklypo dalies, esančios už servitutinio kelio iki ieškovės žemės klypo ribos vertę, buvo priteista piniginė kompensacija.
6) Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškinio reikalavimo patikslinimas turėtų būti vertinamas kaip ieškinio dalyko pakeitimas. Ieškinio reikalavimo dalykas nesikeitė-prašymas nustatyti servitutą išliko. Reikalavimas priteisti kompensaciją už servitutą yra išvestinis reikalavimas, todėl CPK 141 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto nustatymo pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismų praktikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. T.y. asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkės. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma nustatyti kelio servitutą atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje. Tarp šalių kilo ginčas dėl servituto būtinumo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad servituto nustatymas pagal ieškovės pateiktą kelio servituto nustatymo planą, labiausiai atitinka šalių interesus. Nesutikti su šia teismo išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad servitutu nustatomas apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujantįjį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad servitutas nustatomas pagal ieškovės pateiktą planą atsižvelgė į kelio egzistavimą, galimybę įrengti kitą kelią, tokio reikalavimo sąnaudas, šalių patiriamus apribojimus. Byloje nustatyta, kad kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra ieškovės naudojamas jau ilgą laiką. Kad šis kelias egzistavo nuo žemės sklypo įsigijimo momento patvirtina ir byloje pateiktas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 12), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 111). Pažymėtina, jog dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovė turi galimybę į žemės sklypą ir prie jo esančių pastatų ir statinių patekti nesinaudodama atsakovei priklausančiu žemės sklypu, dėl apsunkinimo naudotis žemės sklypo dalimi, esančia už servitutinio kelio pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teismas detaliai nurodė, kodėl nustatytinas servitutas pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą. Apeliaciniu skundu atsakovė pakartojo pirmos instancijos teisme nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovės sklype nustatytas kelio servitutas nesutampa su sklypo ribomis. Kaip jau nurodyta, ginčo kelias egzistuoja ilgą laiką, šalys juo naudojosi ir naudojasi. Be to, nėra duomenų, kad buvo keliamas klausimas dėl kelio neteisėtumo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, nes pradiniu ieškiniu servituto nustatymo būtinybę ieškovė siejo tik su poreikiu naudotis žemės sklypu. Patikslintu ieškiniu servituto nustatymo būtinybę ieškovė siejo ne tik su žemės sklypu, bet ir su jame esančiais pastatais ir statiniais. Toks patikslinimas laikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl jis galėjo būti pateiktas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.
Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Nagrinėjamu atveju patikslintą ieškinį teismas priėmė. Atsakovei, trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog padaryti CPK 141 straipsnio pažeidimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme) (t.2, b. l. 57). Sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. U. 9a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vienas šimtas eurų) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.