- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- A-662-102-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl atleidimo iš profesionalios karo tarnybos teisėtumo ir įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. B. skundu (b. l. 2-4) ir patikslintu skundu (b. l. 42-44) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nustatyti, kad jis buvo atleistas iš Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) pagal krašto apsaugos ministro 2009 m. kovo 23 d. įgaliotos valstybės sekretorės įsakymą Nr. P-408 (toliau – ir Įsakymas), pažeidžiant atleidimo tvarką, ir šį Įsakymą panaikinti; priteisti iš Institucijos 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio kompensaciją; priteisti iš Institucijos 1500 Lt už skundo surašymą.
Paaiškino, kad Įsakymu pareiškėjas buvo išleistas į atsargą pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui). Pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą, nurodydamas, kad jį atleidžiant buvo pažeistas krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1092 patvirtintas Profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Paaiškino, jog nebuvo įspėtas apie tai, kad su juo bus nepratęsta profesinės karo tarnybos sutartis. Personalo skyrius nurodė 2009 m. vasario mėnesį parašyti prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo. Pareiškėjo manymu, jis, kaip karys, atitinka visus reikalavimus, kad su juo būtų pratęsta sutartis, jam buvo suteiktas karinės specialybės kodas (tarnyba iki 55 metų). Paaiškino, kad nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisija aplaidžiai atliko pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo svarstymą, neatsižvelgė į jo nurodytus Aprašo punktus, todėl prašė ištirti tokias aplinkybes ir panaikinti Įsakymą, kol nebus atliktas išsamus tarnybinis tyrimas, pratęsti pareiškėjui profesinės karo tarnybos sutartį. Šie reikalavimai buvo pateikti krašto apsaugos ministrui paduotame skunde. Institucijos sekretorius, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad Įsakymą gali panaikinti tik teismas. Atkreipė dėmesį į Įstatymo 48 straipsnį ir paaiškino, kad atleidžiant pareiškėją buvo pažeista nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Institucija pripažino, jog profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju gali būti pratęsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 16-18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 39 straipsnio 1 dalį ir paaiškino, kad Institucija su pareiškėju sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus tarnybos laikas – 2009 m. kovo 10 d., todėl pareiškėjas žinojo tarnybos santykių pasibaigimo datą. Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-57 „Dėl srž. S. B. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas 2009 m. kovo 10 d. buvo atleistas iš pareigų ir, kaip numatyta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, per 14 kalendorinių dienų buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Teigė, kad atleidimo tvarka nebuvo pažeista. Atsakovo manymu, Įstatymo 48 straipsnio 4 dalis šiame ginče netaikytina, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog nėra ginčo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindo. Teigė, kad pareiškėjas praleido skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą (b. l. 23-25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 48 straipsnio 2 dalį ir darė išvadą, kad skundas paduotas praleidus terminą Įsakymui skųsti. Nurodė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 23 d., kai pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu. Dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos tvarkos pažeidimo paaiškino, kad ginčijamu atveju Aprašo nuostatos pareiškėjui nėra taikomos, kadangi Aprašas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skelbtas „Valstybės žiniose“, jis yra vidaus administravimo teisės aktas, skirtas personalo specialistams, ir nesukuria jokių papildomų taisyklių Įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Nurodė Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 39 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, atkreipė dėmesį, kad su pareiškėju buvo sudaryta terminuota profesinės karo tarnybos sutartis, jis žinojo tarnybos santykių pasibaigimo laiką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl Įsakymo panaikinimo nutraukė, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nekelia reikalavimų panaikinti Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vado 2009 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-57, kuriuo vadas 2009 m. kovo 10 d. atleido pareiškėją iš užimamų pareigų karo tarnyboje pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Institucijos sekretoriaus 2009 m. birželio 19 d. raštą Nr. 12-01-1018, kuriuo išspręstas pareiškėjo 2009 m. balandžio 9 d. skundas. Nurodė, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nepasakyta, kokie yra įsakymo išleisti į atsargą apskundimo teismui terminai. Pažymėjo, kad nei Įstatymo 48 straipsnyje, nei 45 straipsnyje nenustatyta tvarka, kaip skundžiamas ministro įsakymas dėl kario išleidimo į atsargą. Darė išvadą, kad toks įsakymas turi būti skundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo įsakymo įteikimo dienos, kaip tai numatyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nes tokio įsakymo ginčijimui jokia galima ar privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nenumatyta įstatymuose. Nustatė, kad pareiškėjas galutinai atsiskaitė 2009 m. kovo 24 d. ir darė išvadą, kad vėliausiai šią dieną jis buvo supažindintas su išleidimo į atsargą įsakymu. Pažymėjo, kad pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, tačiau nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą. Konstatavo, kad skundas ir patikslintas skundas buvo priimti praleidus nustatytus jų padavimo terminus, nes bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintos aplinkybės, jog pareiškėjas neskundė Įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sprendimų galima ikiteismine tvarka (profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo ir įsakymo dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos). Kadangi pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą jau paduodamas pirminį skundą ir nepateikė prašymo atnaujinti terminą, teismas bylą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Pabrėžė, jog tai, kad buvo pažeista atleidimo tvarka, teismas gali nurodyti tik motyvacinėje sprendimo dalyje, kai nagrinėja klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas vadovaujasi ABTĮ nuostatomis, todėl šiuo konkrečiu atveju gali grąžinti karį į tarnybą ar priteisti jam kompensaciją tik panaikinęs skundžiamą aktą kaip neteisėtą (ABTĮ 89 str.). Kadangi pareiškėjas nenuginčijo nei profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo kaip neteisėto, nenuginčijo įsakymo dėl atleidimo iš kariuomenėje užimtų pareigų, o taip pat ir įsakymo dėl išleidimo į atsargą, teismas pareiškėjo pirminio skundo reikalavimo (nustatyti, kad pareiškėjas atleistas pagal Įsakymą pažeidžiant atleidimo tvarką) netenkino. Kadangi pareiškėjas įsakymo dėl jo atleidimo iš profesinėje karo tarnyboje užimamų pareigų neginčijo, teismas atleidimo tvarkos pažeidimų šio ginčo ribose nenagrinėjo.
Teismui nutraukus bylą dalyje dėl Įsakymo, o pareiškėjui kitų reikalavimų teismui nekėlus, nevertinus jo atleidimo tvarkos, teismas netenkino ir reikalavimo dėl 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacijos priteisimo.
Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, kad jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėjas S. B. apeliaciniu skundu (b. l. 111-113) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidos. Nurodo Įstatymo 48 straipsnį ir pažymi, kad pirminis jo reikalavimas susietas su antru reikalavimu skunde, todėl terminas nebuvo praleistas. Pabrėžia, kad atleidimas iš pareigų nesiejamas su atleidimu iš profesinės karo tarnybos, nes atleidžiant karį iš vienų pareigų, jis gali būti skirtas į kitas pareigas. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 48 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ginčai dėl sutarčių pratęsimo teisme nesprendžiami.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisinio pagrindo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119-120) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotos valstybės sekretorės 2009-03-23 įsakymo Nr. P–408 „Dėl srž. S. B. išleidimo į atsargą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kompensacijos priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII–1927 redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2009 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-08-24 raštu Nr. I–2343–142/09 „Dėl skundo reikalavimų patikslinimo“ informavo pareiškėją dėl skundo padavimo teismui termino praleidimo bei pasiūlė patikslinti skundo dalyką, t. y. teismas ėmėsi iniciatyvos ir pareiškėjui išaiškino galimybę dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.
Iš byloje esančio ginčijamo įsakymo matyti, kad S. B. su juo buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau nenurodyta susipažinimo data. Tačiau pareiškėjo tarnybos byloje yra atsiskaitymo lapas, iš kurio matyti, jog S. B. galutinai su darboviete atsiskaitė 2008 m. kovo 24 d. Tai reiškia, kad su išleidimo į atsargą įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas vėliausiai 2009 m. kovo 24 d.
Įvertinęs ginčijamo įsakymo priėmimo bei skundo padavimo teismui datas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-03-23 įsakymo Nr. P–408 „Dėl srž. S. B. išleidimo į atsargą“ teisėtumą ir pagrįstumą jau paduodamas pirtminį skundą (2009 m. liepos 23 d.) bei nepateikė prašymo atnaujinti terminą, todėl byla dalyje dėl minėto įsakymo ginčijimo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino ir kitų skundo reikalavimų, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pagal krašto apsaugos ministro įgaliotos valstybės sekretorės 2009-03-23 įsakymą Nr. P–408 „Dėl srž. S. B. išleidimo į atsargą“ pažeidžiant atleidimo tvarką bei priteisimo iš atsakovų trijų mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl šių reikalavimų atmetimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.