- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e1-1056-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19955-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018-11-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi. 2021-12-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymosi medicinos įstaigoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. B., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025-05-16 apie 18.00 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine J. S. metu, tyčia mušdamas J. S. – rankos alkūne sudavė vieną smūgį J. S. į veido sritį, pataikydamas į dešinę akį - sukėlė J. S. fizinį skausmą. M. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklaustas įtariamuoju M. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Parodė, kad su J. S. gyvena kaip sugyventiniai trylika metų, augina 10 metų sūnų, veda bendrą ūkį. Šiuo metu J. su jų sūnumi gyvena pas savo mamą Vilniuje, tikslaus adreso nežino. J. su sūnumi gyvena pas savo mamą po 2025-05-16 dienos įvykio. Jis tą dieną į namus grįžo į vakarą, laiko tiksliai nepasakys, bet galėjo būti apie 18.00 valanda. Buvo girtas. Alkoholį gėrė ne namuose. Gėrė su draugais. Buvo jau gerokai išgėręs alkoholio, nes aplinkybių įvykio neprisimena, tik kitą rytą jam J. pasakė, kad jis J. būnant virtuvėje, atėjęs į virtuvę rėkė ant jos ir rankos alkūne sudavė J. į akį. Jis šitos aplinkybės neprisimena, dėl girtumo, bet tikrai galėjo taip būti. Bet pamatęs mėlynę po J. akimi suprato, kad galėjo taip pasielgti, nes turi polinkį į alkoholį ir į smurtą. Jis atsiprašė J., ir J. jam atleido. Tačiau atvažiavę socialiai darbuotojai ir pamatę po akimi J. mėlynę iškvietė policiją. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo būdamas girtas prieš J. Jie šiuo metu gyvena atskirai. J. gyvena Vilniuje, o jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu. Jis J. atsiprašė. Sugyventinė jam atleido. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiks su jam paskirta bausme.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu M. B. ir jų bendru sūnumi N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B. tėvui M. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su M. B. gyvena kartu apie 13 metų, veda bendrą ūkį. 2025-05-16 apie 18.00 val. ji buvo namie, kai M. B. grįžo iš darbo namo. Pastebėjo, kad M. yra neblaivus. Pašildė ir padavė M. valgyti. M. buvo pyktas. Ji stovėjo virtuvėje prie stalo, kai M. su alkūne trenkė jai ir pataikė po dešine akim. Jai suskaudėjo, skausmą vertina nuo 1 iki 10 balų, aštuoniais balais. Iš karto kraujosruvos nebuvo, ji pasirodė kitą dieną. Kai M. sudavė jai per veidą, tai be jos ir M. namuose daugiau nieko nebuvo. Sūnus tuo metu buvo išvažiavęs į biblioteką. Dėl kraujosruvos į medicinos įstaigą nesikreipė, nes nebuvo reikalo. Užduoties nustatyti kūno sužalojimus prašo jai neskirti, nes šiuo metu kraujosruvos nėra.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad dėl įvykio 2025-05-16 apie 18.00 val., kai jai būnant namuose, jos sugyventinis M. B. sukėlė fizinį skausmą, tai yra savo rankos alkūne trenkė jai į veidą ir pataikė į dešinę akį, ji į teismo ekspertus nesikreipė, į gydymo įstaigas nesikreipė. Jos sugyventinis M. B. atsiprašė, ji atleido ir jie vėl abu kartu gyvena. Dėl 2025-05-16 dienos įvykio tiek turtinių, tiek neturtinių pretenzijų M. B. neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jai tyrėja išaiškino bylos baigtį teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš byloje esančio Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo dėl pranešimo apie galimą smurtą J. S. atžvilgiu matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2025-05-19 gavo policijos pranešimą, reg. Nr. 3VTP-1312, kad vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), motina J. S. gim. (duomenys neskelbtini), yra dingusi, o vaiko tėvas M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo neblaivus, nustatytos 2.07 promilių girtumas, vaikas mokykloje, bet jam nesaugu grįžti į namus. Namuose 2025-05-19 lankėsi budintys vaiko teisių specialistai vakare apie 18.55 val., bendravo su vaiko motina, kuri sakė, kad su vaiku miega, tėvo namuose nėra. Nenuvyko į atvejo vadybos posėdį ir kaip buvo sutarusi į vaiko mokyklą, dėl to, kad buvo su mėlyne. Vaikas buvo su motina, saugus. Specialistams 2025-05-21 apie 17.20 val. apsilankius vaiko namuose (duomenys neskelbtini), buvo matoma mėlynė J. S. dešinėje akyje. Moteris pasakė, kad mėlynė atsirado penktadienį, gegužės 16 d. Namo po darbo sugrįžo neblaivus vyras, labai piktas buvo ir nei iš šio nei iš to trenkė kumščiu į žandą. Mėlynė dar šiandien matoma, pamėlusi dešinė akis. Moteris teigė, kad vaikui nieko nesako, vaikas nematė kas įvyko. Su vyru konfliktai vyksta tik kai jis išgeria, retai taip būna. Pasakojo viską labai skubėdama, viską kelis kartus kartodama, tarsi norėdama labiau įtikinti.
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos matyti, kad gautas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie tai, kad grįžęs namo neblaivus vyras M. B. buvo labai piktas ir vieną kartą kumščiu trenkė sugyventinei J. S. į žandą, dėl ko atsiardo kraujosruva. J. S. teigia, kad jų sūnus N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nieko nematė.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20250519-111758UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 30:00 min Vaizdo įrašo data: 2025-05-19 Vaizdo įrašo pradžia: 11:17:58 val.
Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie nuosavo namo, kur juos pasitinka atvejo vadybos specialistai, kurie pareigūnams paaiškina, kad šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) turėjo būti tėvų atvejo vadybos posėdis, tačiau tėvai nepasirodė, todėl jie bandė visaip susisiekti su tėvais, tačiau, nei vienas iš tėvų neatsiliepė, kaip vėliau paaiškėjo, tėvai yra M. B. ir J. S.. Atvejo vadybos specialistė toliau pareigūnams aiškina, kad tėvams neatsiliepus telefonu jie nuvyko iki gyvenamosios vietos, kurioje pastebėjo šventimo likučius ir rado ten vaiko tėvą, t. y. M. B., kuris jiems pasirodė akivaizdžiai girtas ir teigė jiems, kad jis 13 valandą dienos dar turi būti teisme, dėl jam skirtos probacijos. Atvejo vadybos specialistė pasako, kad vaikas, kaip vėliau paaiškėjo, tai N. B., mokykloje pavogė iš kito vaiko sulčių ar tai pieno gėrimo pakelį ir dėl tvarkos namuose, švaros pačio vaiko mokykloje taip pat yra bėdų. Atvejo vadybos specialistės pasako, kad nežino, kur yra motina J. S.. Pareigūnui paklausus, ką reikia jiems tokiu atveju padaryti, atvejo vadybos specialistės prašo pareigūnų patikrinti M. B. girtumą ir priduria, kad vyko konfliktas tarp tėvo ir vaiko. Iš nuosavo namo išeina pagyvenęs vyras, kuris su pareigūnai ir atvejo vadybos specialistais kalba rusų kalba nuo 02:10 vaizdo įrašo minutės iki 03:10 vaizdo įrašo minutės. Prie nuosavo namo ateina ir M. B., kuris pasako, kad jam reikia į teismą 13 valandą. Pareigūnas M. B. paklausia, ar jis yra išgėręs dabar, M. B. atsako, kad gėrė vakar. M. B. pasako, kad jam teismas yra dėl probacijos ir kad nevykdo jos. Pareigūnui paklausus M. B., kur yra N. B. mama, M. B. atsako, kad J. S. dirba. Pareigūnui paklausus M. B., kur dirba J. S., M. B. atsako, kad „Maximos“ parduotuvėje, kuri randasi Lentvaryje. Pareigūnas M. B. pasako, kad jie nuveš jį iki teismo. Pareigūnas atvejo vadybos specialistėms pataria nuvykti iki J. S. darbo vietos. Nuo 06:30 vaizdo įrašo minutės iki 07:00 vaizdo įrašo minutės atvejo vadybos specialistė kalbasi rusu/lenkų kalba su pagyvenusiu vyru, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. B. tėvas. Pareigūnai paaiškina atvejo vadybos specialistėms, kad jos nuvyktų iki J. S. darbo vietos, pažiūrėtų kaip kas ir kad jie privažiuos jei ką ir patikrins jos girtumą ir taip pat paklausia, kokios sąlygos yra namuose, atvejo vadybos specialistės atsako, kad namų sąlygos yra baisios. Atvejo vadybos specialistės užsirašo pareigūnų kontaktus. Pareigūnui paklausus atvejo vadybos specialistės, kiek vaikų auga namuose, atvejo vadybos specialistė atsako, kad yra vienas vaikas. Kitas pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda M. B. pūsti, jis pučia, alkotesteris parodo 2,07 promilės girtumo laipsnį. M. B. pateikia pareigūnui savo asmens tapatybės dokumentą. M. B. pasako, kad J. S. iš ryto išėjo iš namų ir namuose jos pasislėpusios tikrai nėra, o ar ji darbe, ar ne darbe, jis tiksliai ir pats nežinantis, nes ji į darbą ne visada vaikštanti ir būna „užbaliavoja“ su drauge savo (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nuveža M. B. iki teismo rūmų Trakuose. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga : 11:47:58 val.
Vertimas iš rusų kalbos: Vyriškis: /neaiškiai/Tiesą sakant, /neaiškiai/jam į probaciją reikia... /pokalbis lietuvių kalba: o motinos nėra namie/ Vyriškis: Ne... Juk jūs buvot čia… Atvejo vadybininkė: Na, buvom, o kur J.? /pokalbis lietuvių kalba/Vyriškis: Dėl mano sūnaus? Atvejo vadybininkė: Kada jis gėrė? Vyriškis: Vakar… Atvejo vadybininkė: Vakar gėrė? Vyriškis: Taip. /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: Aš vienas gyvenu, aš pats prisigėriau… Pareigūnas: Sūnus, ne tu…Vyriškis: O sūnus dabar išeina, ketino važiuoti pas jus, į policiją… /pokalbis lietuvių kalba: Pareigūnas: Kaip jis važiuos, jei jis išgėręs iš po vakar?/ Vyriškis: Jis ne mašina, jo mašina ten stovi – M. P.: Mhm. Vyriškis: Mašina nevažiuos, žinoma, ne. /pokalbis lietuvių kalba: Kas vaiką paims?/ Vyriškis: Jis pats parvažiuos, autobusas vežioja… /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: O ką, paimti? Vyriškis II: Ne paimti, koks paimti… /pokalbis lietuvių kalba/ Atvejo vadybininkė: O J. gėrė vakar? Vyriškis: /neaiškiai/Aišku, kasdien girta... /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: /neaiškiai/ visą gyvenimą gėriau… /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: Paimsit… Atvejo vadybininkė: Nepaimsim… /pokalbis lietuvių kalba/ Atvejo vadybininkė: Negalima gerti… Ir jums negalima… Ir jūs negerkit, kai vaikas namie, negerkit… Vyriškis: Aš supratau…/neaiškiai/ Atvejo vadybininkė: Ką vaikas mato? /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: Vakar /neaiškiai/ /pokalbis lietuvių kalba/ Vyriškis: Tu man paskambinsi, man paskambinsi… /pokalbis lietuvių kalba: Pareigūnas, ims ir atims vaiką/ Vyriškis II: Nebeturiu ko prarast /pokalbis lietuvių kalba.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be M. B. parodymų apie tai, kad neblaivus grįžęs namo konfliktavo su sugyventine ir sudavė jai rankos alkūne, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė M. B.; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto su sugyventine J. S. metu, tyčia mušdamas J. S. – rankos alkūne sudavė vieną smūgį J. S. į veido sritį, pataikydamas į dešinę akį ir taip sukėlė J. S. fizinį skausmą.
Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei J. S..
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su šia baudžiamojo proceso užbaigimo forma, sutiko su prokuroro jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (11 straipsnio 3 dalis).
M. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo.
M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe už analogišką nukalstamą veiką, administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie M. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 2 metų laisvės apribojimą bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
M. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė neatlikęs 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė bausmės atlikimo metu. Taigi, nagrinėjamu atveju šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. M. B. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę J. S.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1dalimi, 3 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per vienerius metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.