Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-2267-547/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2YT-2267-547/2021
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00173-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2267-547/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00173-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 6,7600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini)metais ir U. B., mirusiai (duomenys neskelbtini) metais, priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

Pareiškime nurodo, kad jo prosenelis M. B. iki nacionalizacijos valdė 13,53 ha žemės. 1999 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 6804 jo tėvui J. B. buvo sugrąžinta 6,76 ha miškų ūkio paskirties M. B. valdytos žemės sklypas. 2008 m. gruodžio 2 d. jo tėvas J. B. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini, paskirtis: miškų ūkio, naudojimo būdas: ūkinių miškų sklypai, bendras plotas: 6,76 ha, iš jo miško plotas: 5,05 ha, adresu: (duomenys neskelbtini).

Šiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliams J. B. ir U. B. priklausiusi sodyba. Sodyboje gimė ir užaugo jo tėvas J. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo senelis J. B. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini) metais. Senelė U. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po senelio mirties, U. B. išsikėlė gyventi pas savo vaikus. Sodyba liko negyvenama ir per ilgą laiką sunyko.

Jo senelis turėjo du sūnus - jo tėvą J. B. ir V. B. bei dukrą I. T.. Izabelei ištekant seneliai išmokėjo jos dalį pinigais, todėl tik sūnums 1999 metais buvo sugrąžinta iki nacionalizacijos M. B. valdyta žemė. 2004 metais J. B. ir V. B. padalino jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į du atskirus sklypus. Jo tėvui, o vėliau ir jam atiteko žemės sklypo dalis, kurioje buvo prosenelių ir senelių sodyba.

Nurodo, kad dabartiniame jo žemės sklype buvo tašytų rąstų gyvenamasis namas, mediniai ūkio pastatai (kluonas, tvartas, klėtis, rūsys). Šiuos pastatus prosenelis, vėliau senelis valdė nuosavybės teise, jais naudojosi iki savo mirties, o po jo mirties sodyboje gyveno jo sutuoktinė U..

Dabar buvusios sodybos vietoje liko tik akmenų pamatų liekanos. Pati sodyba neišliko, tačiau jos buvimo vieta yra gerai žinoma tiek jų šeimos nariams, tiek (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojams.

2020 m. gruodžio 28 d. jis kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių dėl galimybės vykdyti statybas man nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistai išnagrinėjo pateiktą prašymą ir informavo, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miškų ūkio (ūkinių miškų sklypai) paskirties žemės sklype miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Jam buvo nurodyta, kad tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype buvimą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą statyti naują sodybą senosios sodybos vietoje. Sodybos atkūrimo teisė gali būti realizuota tik gavus įstatymų numatytų atitinkamų valstybinių institucijų išvadas ir leidimus dėl statybos galimumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie buvusią sodybą, galima ją atstatyti, o tai sukuria teisines pasekmes. Sodybos buvimo fakto nustatymas jam reikalingas pateikiant Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą dėl statybos leidimo išdavimo.

Pareiškėjas G. B. teismo posėdžio metu palaikė savo pareiškimą ir nurodė, kad jo seneliai gavo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame kaime buvo vienos gatvės kaimas. Jo seneliui mirus, močiutė gyveno pas vaikus. Kai buvo žemių grąžinimas, jie susigrąžino žemes. Miško ten buvo mažai. Jo tėvui kartu su tėvo broliu buvo atkurta nuosavybės teisė, jie pasidalino, o jo tėvas J. B. padovanojo sodybą jam, pareiškėjui. Jis tos sodybos savininkas. Ta sodyba buvo senelių ir joje buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, šulinys, rūsys, kiemo svirnas. Buvo didelis sodas. Kažkur nuo 1972-1973 m. močiutė išsikėlė iš sodybos ir tuomet viskas sunyko, net šulinio rentinius iškasė.

Pareiškėjas nurodė, kad jis norėtų atkurti šią sodybą bitininkavimui. Ten nėra elektros. Aplink pievos, miškas toliau. Dabar jis ten apšienauja, stovi 3 bičių aviliai. Sodyboje likę 2 klevai ir ąžuolas.

Pareiškėjo atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis, teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad yra duomenų, kad buvo sodyba, bet šiuo metu pastatai neišlikę. Likę pamatai ir sodybos medžiai. Tai buvo kolūkinis kiemas, kuris pereina jo nariams. Būtent J. B. sklypo dalyje liko pamatai, jo brolio dalis liko be statinių. Pareiškėjas norėtų pasistatyti ūkinius pastatus bitininkavimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tik nustačius, kad yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose buvo sodyba, o pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galėtų būti tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant bei nurodo, jog neprieštarauja, kad juridinis faktas būtų patenkintas. Nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybės archyve pavyko rasti respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtą (1978 m.) Varėnos rajono Dainavos kolūkio Sarapiniškių gyvenvietės generalinį planą, kuriame matyti, kad pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype ((duomenys neskelbtini)) galimai buvo sodyba.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas G. B. savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliams, J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) metais ir U. B., mirusiai (duomenys neskelbtini) metais, priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

2021 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad pareiškėjui G. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio), žemės sklypo plotas 6,7600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., įregistravimo pagrindas: 2008-12-02 Dovanojimo sutartis Nr. NŠ-2921, įrašas galioja: nuo 2009-01-07, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad pareiškėjo G. B. prosenelis M. B. (kai kuriuose dokumentuose jo vardas – M. arba M.) iki nacionalizacijos valdė 13,53 ha žemės. 1999 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 6804 patvirtinama, kad pareiškėjo tėvui J. B. buvo sugrąžinta 6,76 ha miškų ūkio paskirties M. B. valdytos žemės sklypas. 2004 metais J. B. ir V. B. pasidalino jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į du atskirus sklypus. Pareiškėjo tėvui, o vėliau ir pareiškėjui atiteko žemės sklypo dalis, kurioje buvo prosenelių ir senelių sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Iš 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. NŠ-2921) matosi, kad pareiškėjo tėvas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo pareiškėjui G. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., paskirtis: miškų ūkio, naudojimo būdas: ūkinių miškų sklypai, bendras plotas: 6,76 ha, iš jo miško plotas: 5,05 ha, adresu: (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos pateikto Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto, 1978 m. parengto Varėnos rajono Dainavos kolūkio Serapiniškių gyvenvietės generalinio plano dalių kopijų matosi, kad pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai buvo sodyba.

Pareiškėjas savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais (gimimo liudijimo, paso kopijomis).

Dėl fakto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: <...> buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.“<...>

Pareiškėjas G. B. yra antros eilės J. B. ir U. B. įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 6,7600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas G. B., 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių dėl galimybės vykdyti statybas jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius A. V. 2021 m. sausio 13 d. raštu Nr. PSD -106(3.28) „Dėl informacijos pateikimo“ jį informavo, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistai išnagrinėję pateiktą prašymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, mano, kad, atkūrus buvusios sodybos juridinį faktą, statybos žemės sklype bus galimos.

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. birželio 19 d. raštą Nr. R4-1661 dėl J. ir U. B. nuosavybės, kuriame nurodyta, kad <...>„Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Genionių kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, Žemės tvarkymo projekto pateikimo 1935-10-22 protokole, eilės Nr. 10 įrašyti B.: S., J. ir B. M., M. (tėvo vardas – taip dokumente) vaikai, skl. Nr. 36 turėję 3 ha 87 a žemės (3ha 66 a naudojamos, 21 a nenaudojamos);“<...> . Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose, esančio Trakų apskrities Onuškio valsčiaus (duomenys neskelbtini) gyventojo B. M. buto - ūkio lapo Nr. 5 (surašymo apylinkės Nr. 12) kopijoje nurodyta, kad šio buto ūkio šeimininko pavardė ir vardas – B. M., Visi nuolatiniai buto-ūkio gyventojai – 1. B. M. (šeimos galva, našlys); 2. B. A. (sūnus); 3. B. M. (duktė), 4. B. J. (sūnus); 5. B. U. (marti); 6. B. J. (anūkas); 7. B. I. (anūkė); 8. B. V. (anūkas). Kad pareiškėjo G. B. žemės sklypo ribose buvo jo proseneliui M. (M., M.) B., o vėliau jo seneliams J. B. ir U. B. priklausanti sodyba, patvirtina 1942 m. tarybinės armijos kariniai žemėlapiai, kuriuose pažymėta senelių sodyba. Iš Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto, 1978 m. parengto Varėnos rajono Dainavos kolūkio Serapiniškių gyvenvietės generalinio plano dalių kopijų galima spręsti, kad pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai buvo sodyba. Šį faktą patvirtina ir teismui pateiktos vietovės fotonuotraukos, žemėlapiai, fotonuotraukos, kuriose buvusių statinių vieta yra aiški pagal išlikusius pasodintus medžius, pamatų liekanas - lauko akmenis, kurie sudaro stačiakampio dalis, t. y. pagal akmenų išsidėstymą aiškiai matosi buvusių statinių vietos. Tai patvirtino ir liudytojai teismo posėdžio metu. Liudytojas J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio patvirtino, kad sodyboje buvo namas, tvartas, svirnas, kluonas, šulinys, rūsys. Yra likę 2 klevai ir ąžuolas. Liudytojas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), patvirtinęs, kad nuo jo gyvenamosios vietos apie 1,5 km, (duomenys neskelbtini) kaime buvo sodyba. Toje sodyboje gyveno pareiškėjo seneliai. Sodyboje išlikę pamatų likučiai, yra senų medžių.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Iš aukščiau minimų rašytinių dokumentų, teismas įsitikino, jog pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 6,7600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliams, J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) ir U. B., mirusiai (duomenys neskelbtini) priklausanti sodyba - gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kadangi pareiškėjui G. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, 1942 m. tarybinės armijos kariniuose žemėlapiuose yra pažymėta jo senelių sodyba bei Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto, 1978 m. parengto Varėnos rajono Dainavos kolūkio Serapiniškių gyvenvietės generaliniame plane (jų dalyse) pareiškėjui šiuo metu priklausančiame sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo identifikuota sodyba. Šį faktą patvirtina teismui pateikti žemėlapiai, liudytojų parodymai, žemės sklypo planai, sklypo ribų nustatymo abrisas, vietovės fotonuotraukos. Fotonuotraukose buvusių statinių vieta yra labai aiški, pagal išlikusius pasodintus medžius, pamatų liekanas.

Dėl fakto juridinės reikšmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009).

Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Miškų įstatymuose, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjo turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir paversti miško žemę kitomis naudmenomis bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 6,7600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliams J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) metais ir U. B., mirusiai (duomenys neskelbtini) metais, priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas pareiškėjui G. B. priklausančio miškų ūkio paskirties žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatyti tikslu, t. y. įgyvendinti statybos teisę - teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Silvana Girdenienė