- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1746-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07290-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- L. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, akcinė bendrovė „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13151-1052/2020 pagal pareiškėjų A. M. ir L. M. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, akcinė bendrovė „Kauno energija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjų A. M. ir L. M. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad susitarė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir prašė: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp L. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 61 nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu; 2) patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; 3) po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokinę pavardę – M., A. M. palikti pavardę – M.; 4) civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, UAB „Būsto valda“, AB „Kauno energija“ per teismo nustatytą terminą prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto patikslinto prašymo nepareiškė, taip pat neprieštaravo dėl patikslintos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą tarp A. M. ir L. M. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 61, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų A. M. ir L. M. 2020 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 61. Nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nemato galimybės atkurti šeimos santykių, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.1 punkte pareiškėjai susitarę, kad L. M. AB „Šiaulių bankas“ suteiktas 70 000,00 Lt kreditas nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimui ir perkamas butas bus asmeninė L. M. nuosavybė bei minėtas kreditas bus laikomas L. M. asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir / ar išieškomas tik iš jos asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto, taip pat vadovaujantis povedybinės sutarties 1.1 punktu, L. M. iki santuokos įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 711 vnt. akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, kartu su visomis šių akcijų suteikiamomis teisėmis ir pareigomis asmeninės nuosavybės teise priklauso L. M.. Pareiškėjai turi asmeninių įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims, kurių vykdymą pareiškėjai nurodė savo pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Visus santuokos nutraukimo atveju svarbius klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, sprendė, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ją nutraukė. Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas ją patvirtino. Nutraukus santuoką pareiškėjui A. M. teismas paliko pavardę „M.“, pareiškėjai L. M. – santuokinę pavardę „M.“. Išlaikymo pareiškėjams vienas iš kito teismas nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. M. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-13151-1052/2020 ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės sutuoktinių turto padalijimo klausimu. Nors pareiškėjai sutartyje nurodė, kad jokio dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis sudaryta apeliantei L. M. nenaudingomis sąlygomis, kadangi nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl santuokoje pagerinto sutuoktiniui A. M. priklausančio turto. Apeliantė nurodo, sutikusi su jai nenaudingomis sąlygomis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi pareiškėjas A. M. žadėjo turtą padovanoti dukrai, tačiau Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą, atsisakė savo pažadus vykdyti;
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Todėl, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negalėjo būti patvirtinta.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime pareiškėjas A. M. apeliacinės instancijos teismo prašo pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Apeliantė nei pasirašydama pirminę santuokos nutraukimo sutarties versiją, nei tikslinant sutartį neužsiminė apie tai, kad sutartis sudaryta jai nenaudingomis sąlygomis ir patvirtino tai savo parašu, todėl teismui nekilo abejonių, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK numatytų sąlygų. Pareiškėjo manymu, apeliantės procesinis elgesys yra nesąžiningas, juolab, kad ji, neva žinodama, jog teismo sprendimas priimtas jai nepalankiomis sąlygomis, delsė pateikti apeliacinį skundą, t. y. pateikė jau po sprendimo įsiteisėjimo dienos;
7.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantas akcentuoja, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią, be kita ko, tiek sutuoktinio paveldėtas ar dovanų gautas turtas, tiek sutuoktinio pajamos iš profesinės veiklos, draudimo išmokos, pensijos, gautos dovanos, priklauso turtą įgijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Be to, apeliantė niekada neturėjo lėšų, kuriomis galėtų gerinti turtą, o tik skolas, ką įrodo ir byloje esantys duomenys, būtent dėl to tarp šalių buvo pasirašyta povedybinė sutartis. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliaciniu skundu apeliantė tik siekia pasipelnyti;
Šalies argumentai
7.3. Apeliantė savo skunde nurodydama, kad pareiškėjas žadėjo dukrai padovanoti savo asmeninį turtą, klaidina teismą, nes jis niekada tokių pažadų nedalino ir net nesuteikė vilties, kad kažką panašaus padarys. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliantė visą jų bendrą gyvenimą jį išnaudojo, apgaudinėjo, reikalavo padengti tiek jos, tiek dukters skolas, todėl nors ir buvo susirašę povedybinę sutartį, kuri apsaugojo pareiškėjo turtą bei finansus, neapsikentęs tokio elgesio, nusprendė nutraukti santuoką ir su šiuo sprendimu sutiko pati apeliantė L. M..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), Kaune) registro išrašą ir kadastrinės bylos kopiją. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir gauti po teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
12. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu rašytinio proceso tvarka, tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinta pareiškėjų A. M. ir L. M. (apeliantės), 2020 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis), kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, kuris būtų laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir kurio padalinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, pareiškėjai neturi (sutarties 2.2.1. punktas).
13. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog sutartis sudaryta jai nenaudingomis sąlygomis, nes nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagerinimo iš esmės, kuris buvo atliktas šalims gyvenant santuokoje. Sutartį pasirašė todėl, kad pareiškėjas žadėjo šį turtą padovanoti dukrai po santuokos nutraukimo, tačiau priėmus sprendimą, atsisakė tai padaryti.
14. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-375/2014).
15. Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Šios kategorijos bylas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 straipsnio 1 dalis).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepagrįstai padarė išvadą, jog ši sutartis neprieštarauja įstatymams. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, pareiškėjui priklausantis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šalių santuokos metu, buvo rekonstruojamas ar remontuojamas, šie darbai buvo įregistruoti (2015 m. gruodžio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1). Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutartį, turėjo įsitikinti, ar šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis. Šiuo atveju teismas turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ne rašytinio proceso tvarka, ir išsiaiškinti šias aplinkybes, t. y. įsitikinti (išsiaiškinti šalių tikrąją valią), jog prie šio turto pagerinimų apeliantė neprisidėjo arba į juos nepretenduoja.
17. Taigi, apeliantei nesutinkant su patvirtinta sutartimi (nurodant, jog jos valia neatitinka sutartyje nurodyto turto pasidalijimo) ir esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų prašoma patvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia sutuoktinio (apeliantės) interesus, todėl negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir šie pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Taip pat pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent dėl sutuoktinių turto padalijimo. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis (sutarties dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo), byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.