Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jam paskirta 500 (penkių šimtų) 500 (penkių šimtų) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuobaudą M. G. skyrė atsižvelgęs į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), yra vedęs, dirba. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina M. G., tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas nemotyvavo kodėl sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Skunde manoma, kad paskirta nuobauda pažeidžia procesines teisės normas ir nepasiekia nuobaudos siekiamų tikslų, yra aiškiai per švelni, o jos paskyrimas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas pažeidžia visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kelia grėsmę visuomenei ir teisės autoritetui. Aplinkybė, kad asmuo sustabdė savavališką statybą ir ją atnaujino tik gavęs leidimą, pažeidimo pavojingumo nemažina.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

9. Byloje nekyla ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau apeliantas mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

11. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui įtakos turi ir pažeidėjo asmenybė bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad M. G. galiojančių nuobaudų neturi, yra vedęs, dirba, savavališka statyba truko tik savaitę, statytojas 2018 m. balandžio 6 d. gavo statybų leidimą ir sumokėjo kompensaciją, buvo sustabdęs savavališką statybą ir ją atnaujino tik gavus leidimą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad padarytas administracinis nusižengimas yra gan formalus, nes statybos buvo atliekamos vadovaujantis projektu, nenustatyta, jog dėl nustatyto nusižengimo būtų kilusi reali grėsmė visuomenei, būtų pažeisti esminiai statinio reikalavimai, trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, jog statybų metu buvo nukrypta nuo vėliau gauto statybų leidimo. Apeliantas nenurodė, kokias realias neigiamas pasekmes sukėlė padarytas administracinis nusižengimas. Aplinkybė, kad asmuo sustabdė savavališką statybą ir ją atnaujino tik gavęs leidimą, parodo, kad asmuo yra linkęs paklusti teisės reikalavimams, patvirtina asmens nuoširdų gailestį padarius administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos. Be to, teismo manymu, paskirtoji nuobauda nėra aiškiai per švelni ir yra pakankama pasiekti nuobaudos tikslams.

12. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad net ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra per didelė, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.