- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- 1-2151-1129/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08639-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno miesto savivaldybėje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 12 mėnesių elgesio apribojimu;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą vieneriems metams;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir S. S. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;
5. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį (4 veikos) ir BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies 4 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo laikas nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. spalio 4 d.;
6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir S. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. spalio 4 d.;
7. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 203 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausme iš dalies sudedant, prie griežtesnės 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį;
9. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytos dvi paros S. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ir atlikta bausmė pagal 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį;
10. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalie sudedanti ir S. S. paskirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. S. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, S. S. į bausmės laiką visiškai įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2022 m. kovo 13 d., apie 19.45 val., viešoje vietoje – pastato, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia stumdamas R. V., dėl ko šis nukrito ant grindinio, o nukritusiam tyčia spirdamas ne mažiau kaip du kartus jam į galvą, kas nukentėjusiajam R. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies srityje bei kaktos dešinėje pusėje, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo namuose ir draugė pro virtuvės langą pamatė, jog apsistumdė kaimynai, todėl jis išėjo į lauką ir liepė išeiti iš kiemo, kilo konfliktas, nes ir jis ir nukentėjusysis buvo išgėrę. Norėjo apginti kaimyną, todėl jis pastūmė nukentėjusįjį ir du kartus jam įspyrė, pripažįsta, jog savo veiksmais galėjo padaryti kraujosruvą, taip pat matėsi, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta akis, o iš nosies bėgo kraujas. Sąmoningai nenorėjo kelti konflikto ir sužeisti nukentėjusiojo, pervertino savo jėgas. Supranta, jog neturėjo kištis į kaimynų konfliktą. Praeityje yra teistas, tačiau šiuo metu siekia keisti savo gyvenimo būdą, pakeitė ir gyvenamąją vietą, kad nekiltų noras ,,veltis“ į konfliktus, dirba, moka mokesčius. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2022 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad jis 2022 m. kovo 13 d., apie 16.00 val., iš namų atvyko į kavinę ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), prie ,,(duomenys neskelbtini)“ galerijos. Paminėdamas savo gimtadienį, jis gėrė alų ir viskį. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis susiruošė važiuoti namo. Galimai apie 20 val. išėjo į (duomenys neskelbtini) ir ketino nueiti iki ten esančio fontano bei taksi automobiliu grįžti namo. Kiek prisimena, labai norėjo į tualetą, tačiau dėl girtumo neprisimena, kur jis ėjo į tualetą ir apskritai, kas vyko po to. Dėl girtumo jis visiškai nieko neprisimena. Atmintyje tik išlikęs momentas, kad jį neštuvais įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir klausė, ar jis lanksto kojas. Jis neprisimena ir net nežino, kurioje tai buvo vietoje, ir kas jam atsitiko. Po to prisimena, kad buvo Kauno klinikų priėmimo skyriuje. Pajuto, kad jam skauda dešinį antakį ir nubrozdinta kakta bei dešinės pusės skruostas. Jis galvojo ir buvo tuo įsitikinęs, kad, būdamas girtas, ėjo, jam dėl girtumo susipynė kojos, jis pats nukrito ir taip nusibrozdino veidą. Po apžiūros iš Klinikų jis buvo išleistas namo. Daugiau dėl girtumo jis visai neprisimena ir nežino jokių aplinkybių, kas įvyko po to, kai jis išėjo iš baro ,,(duomenys neskelbtini)“ iki to laiko, kol pilnai suvokė, kad yra Kauno klinikose. Mano, kad jo atžvilgiu nebuvo padarytas joks nusikaltimas, ir jis pats jokio nusikaltimo ar pažeidimo nepadarė taip pat. Dėl to, kad skaudėjo dešinį antakį, kad buvo nubrozdinta dešinė veido pusė, jis niekam pretenzijų nereiškia ir nereikš, jam gydymas nebuvo reikalingas, nesikreipė į jokias gydymo įstaigas. Daugiau jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo, kitose kūno vietose jokio skausmo nejautė (b. l. 19–21).
2022 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja K. P. parodė, kad ji 2022 m. kovo 13 d., apie 21.00 val. grįždama į namus, esančius adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), užėjo į šalia jos namų esantį baro kiemą ir pastebėjo susistumdymą. Buvo apie 5 asmenys, kurie šaukė, stumdėsi. Susistumdymo metu vienas vyras pastūmė kitą aukštą, stambaus sudėjimo, pilka striuke su gobtuvu, vyrą ir šis nukrito ant žemės. Gulintį jį spardė kitas vyras. Buvo suduota daug smūgių, kiek tiksliai, įvardinti negali. Kiti asmenys rėkė ,,baikit“. Ji taip pat jiems šaukė ,,baikit, užmušit!“. Po įvykio asmenys išėjo. Matydama šį įvykį ji buvo labai išsigandusi ir pasipiktinusi (b. l. 46–49).??
2022 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad jis nuo 2022 m. kovo 11 d. kasdien vartoja alkoholį. Prisimena, kad 2022 m. kovo 13 d., apie 16.00 val., jis atėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“, esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kuris yra jo namo kieme. Ten gėrė alų ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad bare buvo daugiau žmonių, galimai kažkuriuo momentu į barą buvo užėjęs ir S. S. su drauge. Po to, kiek prisimena, jis liko vienas, buvo visai girtas ir iš baro išėjo. Kiek buvo valandų, net neįsivaizduoja, mano, buvo prietema. Prisimena, kad, jam būnant namo kieme, kažkoks jam nepažįstamas vyras prie kieme esančio bromo rankomis apglėbė iš priekio ir spaudė. Mano, kad jis taip pat išėjo iš to paties baro, tačiau tiksliai nežino, jo nebuvo įsidėmėjęs bare ir tiksliai nematė. Vyras buvo aukštesnis ir stambesnis. Suprato, kad iš jo rankų neišsivaduos, todėl pradėjo šaukti pagalbos. Kokiais žodžiais šaukė, neprisimena. Dėl ko tas vyras stipriai apglėbė, neprisimena. Nežino, ar su juo konfliktavo bare, ar ne. Neprisimena dėl girtumo. Jam pradėjus šauktis pagalbos, kažkas atėjo į kiemą. Vyras jį paleido. Kas atėjo į kiemą, neprisimena, tik išlikęs vaizdas, kad tai buvo kitas vyras. Ar buvo daugiau žmonių kieme, neprisimena. Ketino eiti namo, bet pajuto, kad neturi akinių, kuriuos nuolatos nešioja. Akinius rado prie bromo, jie nebuvo sugadinti ir nebuvo sudaužyti. Kuriuo metu jie nukrito, dėl kokių priežasčių, nežino, neprisimena. Kiek prisimena, susiradęs akinius, grįžo namo. Kas vyko kieme, nežino, neįsidėmėjo, neprisimena dėl girtumo. Įvykio detalių jis neprisimena dėl girtumo, atminty išlikę tik vaizdų nuotrupos. Tą vakarą jis nenukentėjo, jam jokia žala nepadaryta (b. l. 52–53).
2022 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad ji su S. S. gyvena kartu nuo 2021 m. birželio mėnesio, jo nuomojamame bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 13 d. dienos metu, su S. buvo išėję pasivaikščioti, buvo gėrę šiek tiek lengvų alkoholinių gėrimų. Vakare atėjo į kavinę, kuri yra jų namo kieme. Kavinėje susitiko iš matymo pažįstamą D., kuris gyvena kaimynystėje. Visi kartu dar išgėrė alaus, ir apie 19.15 val. ji su S. išėjo namo, o D. paliko kavinėje. Namuose su S. buvo virtuvėje, ji ruošėsi gaminti valgyti ir dar šiek tiek su S. gėrė lengvų alkoholinių gėrimų. Būdama virtuvėje, išgirdo iš lauko šaukiant ,,paleisk mane, ko tu nori iš manęs, paleisk mane, žmonės gelbėkit, padėkit“. Ji atpažino D. balsą. Tada S. pasakė, kad ,,saviškį“ užpuolė. S. pirmas išbėgo į kiemą, ji jam iš paskos ir brome, vedančiame į (duomenys neskelbtini), pro kavinę, prie pamatė prie sienos priremtą D.. Jis buvo nugara į sieną, o jį iš priekio už drabužių laikė nepažįstamas, anksčiau jai niekad nematytas, vyras. Ji nepažįstamam vyrui pasakė paleisti D. ir išeiti. Kažkuriuo momentu vyras paleido D. ir ėjo per kiemą, pro ten sustatytus automobilius. Jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo, po to nukrito ant žemės, o šalia to vyro jau buvo S.. Kokiu būdu, dėl ko nukrito vyras, ji nematė, nežino. S. nukritusiam vyrui spyrė į galvą. Ji traukė S. nuo nukritusio vyro, kad daugiau jo nemuštų. Kiek matė, S. viso vyrui įspyrė keturis kartus į galvą. Ji tuo momentu vis šaukė, kad S. atsitrauktų, nespirtų daugiau ir rankomis jį atitraukė nuo gulinčio vyro ir jiedu parėjo namo, vyrą paliko gulintį ant grindinio (b. l. 56–58).
Iš 2022 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos – vidinio kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 6–12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 764/2022(02) (tyrimas pradėtas 2022 m. balandžio 29 d., tyrimas baigtas 2022 m. gegužės 20 d.) nurodyta, kad R. V. nustatyta kraujosruva dešinės akies srityje bei kaktos dešinėje. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 13 d., apie 20.00 val. Sužalojimas padarytas buku daiktu, jis galėjo būti padarytas, daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42–43).
Iš 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta restorano ,,Mangal“ pateikto vaizdo įrašo pavadinimu ,,IMG_3549.MOV“ apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota kaip asmuo, atpažįstamas kaip S. S., rankomis pastumia nukentėjusįjį R. V., o pastarasis nukrenta. Matyti kaip S. S. spardo gulinčiam nukentėjusiajam R. V. į viršutinę kūno dalį (b. l. 64–66).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. 10.50 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ S. S. nustatytas 0,60 promilių neblaivumas (b. l. 101).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. S. savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis viešoje vietoje – pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, 2022 m. kovo 13 d. apie 19.45 val. būdamas neblaivus (nustatytas 0,60 promilių neblaivumas) kitų asmenų akivaizdoje pastūmė R. V. dėl ko šis nukrito ant grindinio, o nukritusiam tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus jam į galvą, šiais savo veiksmais sukeldamas R. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvą dešinės akies srityje bei kaktos dešinėje pusėje. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo S. S. prisipažinimas ir parodymai, bet ir liudytojų K. P. bei R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat restorano ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vaizdo filmavimo kameromis padarytas vaizdo įrašas, kurio turinys aprašytas 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą ir mastą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 764/2022(02) (b. l. 42–43). Akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo S. S. įžūliais veiksmais viešoje vietoja demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o paties kaltinamojo elgesys – kitų asmenų akivaizdoje panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, patvirtina, jog kaltinamasis S. S. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą ir veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, S. S. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis S. S. pripažintinas kaltu ir baustinas.
Ištyrus įrodymus nustatyta viena kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kad kaltinamasis S. S. buvo neblaivus patvirtina alkotesterio kvite užfiksuoti duomenys – 2022 m. kovo 14 d. 10.50 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ S. S. nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, be to, pats kaltinamasis duodamas parodymus, pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus. O taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo S. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas (b. l. 104–142), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (b. l. 143–145). Matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – tai tendencinga ankstesnio gyvenimo būdo darant nusikalstamas veikas pasekmėm. Kaltinamasis S. S. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (b. l. 148), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 150). Kaltinamasis nuo 2021 m. spalio 11 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (b. l. 153), tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. vykdo individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą (b. l. 195).
Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam S. S., be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis S. S. sistemingai teisiamas už nusikaltimus nuosavybei bei kitus nusikaltimus ir toliau nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto bei visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą jį spirdamas nukentėjusiajam į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kas neabejotinai galėjo sukelti nepataisomus ir negrįžtamus padarinius. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, ši bausmė bus tinkama sulaikyti kaltinamąjį S. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Įvertinus kaltinamojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jis siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, persikėlė gyventi į kitą vietą, taip siekdamas išvengti bet kokių galimų konfliktų, po nusikalstamos veikos padarymo, administracinių nusižengimų nepadarė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą, be to, kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam nereiškė, posėdžio metu jam atleido, teismas sprendžia, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis S. S. 2021 m. gegužės 28 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl jam suteiktina galimybė įrodyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas leido kaltinamajam padaryti teigiamas išvadas ir motyvavo jį iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam paskirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 9 punktuose, t. y. įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytus įpareigojimus, kaltinamasis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas. Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra pagrindas tikėtis, kad S. S. nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina – teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolei pakaks aukščiau nurodytų įpareigojimų paskyrimo Nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam S. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d. 21.30 val. (b. l. 86–87) iki 2022 m. kovo 14 d. 15.57 val. (b. l. 92–95) (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
K. S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–98), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 9 punktais, kaltinamajam S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam S. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 13 d. 21.30 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 15.57 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.