Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-26 · Byla Nr. PK-58-334/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
PK-58-334/2014
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00079-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
L. Š.
Kaltinamasis
P. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-58-334/2014Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00079-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2;2.3.6.4.5.2
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam L. Š., jo atstovei pagal įstatymą A. Š., jų atstovui adv. Arvydui Peneliui,

gynėjui advokatui V. K.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. M., J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. R. 2012 m. sausio 20 d. apie 21.00 val. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui L. Š. griebė už kaklo, sudavė kumščiu per veidą, tuo padarydamas veido sumušimą, sukėlusį nepilnamečiui L. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 20 d. apie 21 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) žiūrėjo televizorių, išgirdo, kad kažkas į namo langus mėto sniego gniūžtes. Pamatė, kad gniūžtes į jo namo langą mėto L. Š.. Metė ne vieną kartą, smūgiai buvo vienas paskui kitą. Kad ne vieną kartą, sprendžia pagal garsą ir ant lango liko sniego ir purvo liekanos. To pasekoje išsihermetino stiklo paketas, vėliau reikėjo langą keisti. Kai pasižiūrėjo pro langą, matė 7-8 žmonių kompaniją. L. Š. pažino, nes yra kaimynas. Su kaimynais Š. yra konfliktinėje situacijoje, nes nesusitaria dėl sklypo ribų. Kaimynai pagal teismo sprendimą turėjo nusigriauti tvorą, atlaisvinti dalį žemės. Nuo to prasidėjo konfliktai. L. Š. internete apšmeižė jo dukras. Kai pamatė, kad į namą mėto gniūžtes, išbėgo į gatvę. Jaunuoliai bėgo. Buvo prie pat namų, galėjo bėgti į savo kiemą, tačiau bėgo visiškai į kitą pusę. Mano, jog norėjo išprovokuoti konfliktą. Jis vijosi, bet nei vieno nepavijo. Sustojo kelių metrų atstumu, apsižodžiavo. Tada nuėjo į namus. L. Š. niekur nesudavė. Jei būtų sudavęs, sumušimą ekspertai būtų nustatę. L. Š. išsigalvoja. Taip pat melagingai pareiškė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tai nebuvo nustatyta. Su L. Š. jokio fizinio kontakto nebuvo. Nebuvo prie jo prisilietęs. Kai vijosi, L. Š. už rūbų nesučiupo. Išbėgo su šlepetėmis, nepavijo, jokio fizinio kontakto nebuvo, smurto nenaudojo. Už kaklo negriebė, kumščiu į veidą netrenkė. Mano, kad kaltinamas yra dėl kaimynų tarpusavio santykių. Nori, kad jis turėtų teistumą. Kaimynai buvo patyrę materialių nuostolių, taip būtų atsilyginta už jų patirtus nuostolius. L. tėvas grasino, kad už tai atsilygins. Kai sugrįžo prie namų, ta pati kompanija grįžo taip pat ir pareiškė, kad „jam dabar bus...“ ir kad jie iškvietė policiją. D. sutiko, kai ji atbėgo iš paskos pasižiūrėti, kas vyksta. Kartu su ja grįžo į namus. Civilinio ieškinio 10000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad 2012-01-20 apie 21 val. su K.

P., L. D., L. K., T. K., P. K., G. G., M. K. ėjo Pilies gatve nuo G. G. namų pro savo namus link T. ir P. K. namų. Įsukus į Žaliosios gatvę, su L. D. išgirdo, kad atbėga žmogus. Kai atsisuko, pamatė, kad tai P. R.. P. R., nieko nepasakęs, griebė L. D. už pakarpos, paleido. Paskui griebė jį už pakarpos, pasižiūrėjo jam į veidą, nieko nepasakė, paleido ir nubėgo prie K. P.. Griebė K. P., smogė jam į veidą, koja smūgiavo į pilvą. Kai pribėgo, P. R. plūdo K. P. įvairiais keiksmažodžiais. Jis pasakė P. R.: „Kas čia vyksta, ką tu darai?“ R. R. atsisuko į jį ir plūsdamas keiksmažodžiais, griebė jam už gerklės, kumščiu trenkė į dešinį žandą, grasino jį užmušti. Kaltino jį nebūtais dalykais, ko tikrai nepadarė. Kai P. R. ėjo į namus, atbėgo jo dukros ir jie kartu nuėjo į namus. Jis iškvietė policiją ir ėjo į namus. Einant pro P. R. namą, matė, kad prie vartelių stovėjo visa jų šeima, tyčiojosi iš jų. M. R. sakė jam, kad gal pargriuvo ant ledo, „nevaidink, kad kažkas tau trenkė“. Belaukiant policijos, jie stovėjo savo kieme ir mergaitės į savo namus mėtė sniegą. Iš viso buvo keturios mergaitės: R. ir dvi draugės. Iš jų pažįsta tik M.. Nežino, dėl kokios priežasties P. R. taip elgėsi. P. R. šį kartą jį ir jo draugą puolė be priežasties. Kitą rytą, kai žandas pamėlo ir jį labai skaudėjo, kreipėsi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Atlikta apžiūra, galvos rentgenas, nustatytas veido sumušimas, lūžių nebuvo. Sumuštas žandas buvo pamėlynavęs, ištinęs. Teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodė, kad nustatytas veido sumušimas, vidinių audinių paburkimas. Nežino, kodėl P. R. taip pasielgė. Jis su kaimynais nekonfliktuoja. Nežino apie kokį konfliktą su kaimynais jis kalba. P. R. jį kaltino, kad kažkuo apmėtė jo namą, bet kuo, nepasakė. Apie nesutarimus tarp jo šeimos ir kaimynų jam žinoma. Tuos nesutarimus sprendžia tėtis ir mama. Tarp jo ir kaimyno P. R. jokių nesutarimų, konfliktų iki įvykio nebuvo. P. R. jį kaltina dėl augalų išrovimo, mėtymo, tačiau to nebuvo. P. R. tai išsigalvoja. Pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sumuštas, buvo pažemintas prieš visus draugus. Jam labai skaudėjo, turėjo gerti skausmą malšinančius vaistus. Prarado saugos jausmą. Dabar tėtis jį visada vežioja į treniruotes. Patyrė emocinį šoką, bijojo išeiti į kiemą, nes nežinojo, ką jis gali daugiau padaryti. R. pažįsta, su jomis nekonfliktuoja. Komentaras internetinėje erdvėje apie R., dėl kurio rašymo jį kaltina, buvo labai seniai. Jis nieko nerašė. Sniego gniūžčių į P. R. namo langus nei jis, nei jo draugai nemėtė. P. R. išsigalvoja.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2012-01-21 vakare, apie 21-21.30 val. kartu su draugais L. D., L. K., P. K., K. P., T. K., L. Š., M. K. ėjo iš jos namų pro P. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini)., iki P. K. namų. Ėjo paskutiniai su L. D. ir L. Š.. Praėjo L. Š. namus. Einant ties Pilies – Žaliosios gatvių kampu pajuto, kad L. D. kažkas tempia. Atsisuko ir pamatė P. R., kuris už kapišono tempė L. D.. P. R. paklausė: „Ką tu čia darai?“, L. paklausė: „Ką tu čia dirbi?“ Jie ėjo paskutiniai. Ji nesuprato, kas vyksta, kodėl P. R. taip paklausė. Nežino, dėl kokios priežasties P. R. griebė L. D. už kapišono. Tada pamatė, kad P. R. nubėgo tiesiai prie priekyje einančio K. P., griebė jį už kaklo, trenkė į veidą. Ar P. R. pasakė kokius nors žodžius, negirdėjo, nes nuo jų buvo didelis atstumas. Tik tada, kai L. pradėjo bėgti link K., kad jį apgintų, jie priėjo arčiau. Buvo priėję gana arti P. K. namų ir matė, kad P. R., pribėgęs prie L., trenkė jam į veidą, pradėjo grasinti: „Aš tave nužudysiu“. Grasinimą įrašė mobiliajame telefone. Iš pradžių P. R. trenkė K. P., po to L. Š.. P. R. kumščiu vieną kartą trenkė L. Š. į veidą. Dabar tiksliai neprisimena, į kurią L. Š. veido pusę trenkė P. R. Tada išgirdo, kad P. R. dukros kviečia jį į namus. P. R. nuėjo į namus. Įtarė, kad P. R. galėjo būti neblaivus, nes labai svirduliavo, bėgo svirduliuodamas. Jie iškvietė policiją, ėjo link L. Š. namų. Einant pro P. R. namus, R. žmona pradėjo juos užgaulioti, sakyti, kad L. paslydo, kad jie iškvies policiją. Kai pasakė, kad jie jau iškvietė policiją, jie nutilo. Kol laukė policijos, matė, kad P. R. dukros mėtė į savo namą sniego gniūžtes. Jie sniego gniūžčių į P. R. namų langus nemėtė. Ėjo paskutinė, nieko nematė. Pro šalį pravažiavo kažkokie dviratininkai, bet jų nepažįsta, nes buvo labai tamsu. Mano, kad P. R. galvojo, kad jie į jo namą mėtė sniego gniūžtes.

L. veidas buvo ištinęs, paraudęs, pamėlęs. Kraujo nematė. L. sakė, kad jam skaudą žandą. L. norėjo vežti į priėmimo skyrių, bet tada jau nebedirbo. Į ligoninę L. važiavo kitą dieną.

Liudytoja L. K. parodė, kad apie 22 val. kartu su draugais L. D., G. G., P. K., K. P., T. K., L. Š., M. K. iš G. G. namų gatve pro P. R. namą. Ji ėjo šalia K. P.. Kai priėjo posūkį į Žaliosios gatvę, pamatė iš paskos atbėgantį P. R.. Pamačiusi, kad P. R. elgiasi agresyviai, svirduliuoja, išsigando, pribėgo prie P. K. namų tvoros. Tada pamatė, kad P. R. už apykaklės sugriebė K. P., trenkė jam koja į pilvą, po to į veidą. Tuo pačiu metu P. R. keikė K. P. įvairiais negražiais žodžiais, grasino. Norėdamas apginti draugą, atbėgo L. Š., P. R. paklausė: „Ką jūs darot?“ P. R. paleido K. P., už apykaklės sugriebė L. Š., pradėjo jam grasinti, kolioti, trenkė L. Š. į veidą. Atrodo minėjo kodėl jis mėto gniūžtes į jo langą. Ji suprato, kad P. R. puolė dėl kažkokių gniūžčių. Tada ji išsitraukė mobilųjį telefoną, padarė balso įrašą. Pamatė, kad ateina P. R. dukros D. ir M., ar viena iš dukrų, to tiksliai nebeatsimena, pašaukė: „Tėti, ateik namo, nieko nedaryk“ ir išsivedė P. R. į namus. Jie iškvietė policiją ir ėjo iki L. Š. namų. Einant pro R. kiemą, matė juos visus stovinčius kieme. L. R. sakė: „L., nebandyk meluoti, tu pargriuvai ant ledo ir pats susižeidei“. Kai nuėjo į L. Š. kiemą, matė, kad kažkuri mergaitė metė gniūžtę į namą. Kol laukė policijos, matė, kad L. Š. skruostikaulis buvo paraudęs, patinęs. Tiksliai neprisimena, kurios L. Š. veido pusės žandas buvo paraudęs. Neatsimena, ar L. Š. važiavo į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole teisingai parašyta, jog P. R. apkaltino L. Š., kad mėtė sniegą į jo langus. P. R. užsipuolė juos, kad jie apmėtė jo langus.

Liudytoja L. D. parodė, kad tikslios datos neprisimena, ji su draugais t.y. L. K., G. G., P. K., K. P., T. K., L. Š., M. K. grupele ėjo iš G. G. namų pas P. K.. Ji kalbėjosi su L. Š.. Šalia ėjo G. G.. Kai jau buvo įsukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje yra P. K. namai, pajuto, kad kažkas ją labai stipriai patempė už striukės kapišono. Labai išsigando, griebė G. G. už rankos. Atsisukusi pamatė P. R.. P. R. kažką pasakė, tačiau neatsimena ką. Tada P. R. kažką rėkė L.. Toliau nuo jų buvo K. P.. P. R. pribėgo prie K. P., kažką jam pasakė: „Ar čia tu taip padarei?“ Matė, kad P. R. trenkė K. P. ranka į veidą, keliu - į pilvą. Tada L. Š., puolė ginti K. P., o P. R. griebė už striukės ar gerklės L. Š., pradėjo ant jo rėkti: „Ar čia tu padarei?, ar čia jūs mėtėt sniego gniūžtes?“ trenkė ranka L. Š. į veidą, grasino, kad jį užmuš, vadino juos visus necenzūriniais žodžiais, keikė visus. Girdėjo, kad atbėgo P. R. dukros D. ir M.. Jos šaukė: „Tėti, baik“ ar „Einam“. P. R. paleido L.. P. R. dukros išsivedė tėvą į namus. Jie buvo labai išsigandę ir iškvietė policiją. Einant į L. Š. namus, ėjo pro P. R. namus. R. pradėjo L. Š. sakyti: „Tik nesakyk, kad užsigavai, nepradėk meluoti, mes jums iškviesim policiją“. Pasakė, kad jie jau iškvietė policiją. Kai L. Š. kieme laukė atvažiuojančios policijos, matė, kad P. R. dukros į savo namą mėtė sniego gniūžtes. Įvykio metu nukentėjo, nes ją patempė už kapišono, rėkė ant jos, nemaloniai pasijuto, išsigando. R. pažįsta, nedraugauja, nes nemalonūs žmonės. Jai pasirodė, kad P. R. neblaivus, nes elgėsi neadekvačiai, blaivus žmogus su vaikais taip nesielgia.

Liudytojas P. K. parodė, kad 2012-01-20 vakare, apie 21 val. jis kartu su draugais L. D., L. K., G. G., K. P., T. K., L. Š., M. K. iš G. G. namų ėjo į jo namus. Priėjus prie vartų, draugai pasiliko, o jis su T. K. ir M. K. nuėjom į jo namų kiemą. Išgirdo triukšmą ir atsisukę pamatė, kad P. R. keiksnojo K. P. ir L. Š., kojos keliu trenkė K. P. į pilvą. L. užstojo K., o P. R. sugriebė L. už gerklės ir trenkė į veidą, grasino, kad užmuš. Kai priėjo arčiau, matė, kad atėjo P. R. dukros ir bandė patraukti tėvą. Kai P. R. nuėjo, iškvietė policiją. Policijos laukė prie L. Š. namų. Belaukdami matė kaip P. R. dukros mėto į savo namą gniūžtes. Jie sniego gniūžčių į P. R. namus nemėtė. Po to L. Š. veidas buvo patinęs. L. Š. sakė, kad jam skauda veidą, Kieme tuo metu buvo P. R. su žmona. Kai atvažiavo policija, buvo L. Š. namų kieme. Jis su P. R. nekonfliktuoja, praeina pro šalį kaip nepažįstami žmonės, nesisveikina. Po incidento santykiai su P. R. priešiški. Su Š. bendrauja labai gerai. L. Š. – labai geras jo draugas.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2012-01-20 vakare, apie 21 val. jis kartu su draugais G. G., L. D., L. K., K. P., P. K., L. Š., M. K. iš G. G. namų ėjo į jo namus. Iš pradžių ėjo Žibučių gatve, po to Pilies ir Žaliosios gatvėmis. Pakeliui, pradėjus eiti Žaliosios gatve, netoli jo namų, juos iš už nugaros pasivijo P. R.. Iš pradžių P. R. užkabino vieną mergaitę. Po to prisikabino prie K. P., griebė jam už kaklo, smogė į pilvą ir į veidą. L. Š. nubėgo ir užstojo K. P.. Tuomet P. R. griebė L. Š. už kaklo ir vieną kartą ranka smogė jam į veidą. P. R. nepaaiškino, kodėl taip elgiasi, tiesiog rėkavo ant jų ir grasino, kad užmuš. Sniego į P. R. namų langus nemėtė. Kuria ranka P. R. sudavė K. P. neatsimena, taip pat neatsimena, kuria ranka sudavė L. Š.. Po konflikto atėjo P. R. dukros ir jį išsivedė. Jie iškvietė policiją ir grįžo į L. Š. namus. Einant pro P. R. namus, prie jų prisikabino, sakė nesiskųsti. Matė, kad po įvykio L. Š. veidas buvo paraudęs.

Liudytojas K. P. parodė, kad 2012-01-20 vakare, apie 21 val. jis kartu su draugais L. Š., T. K., M. K., L. D., L. K., G. G., P. K. iš G. G. namų ėjo į K. namus. Pasikalbėdami ėjo Pilies gatve, pasuko į Žaliosios gatvę, prie K. namo pamatė link jų atbėgantį P. R.. P. R. pribėgo prie L. D., nustūmė ją. Pribėgo prie jo, trenkė jam kumščiu į veidą, į žandikaulį, tačiau nepataikė taip, kad liktų žymė. Tada spyrė keliu į pilvą, jis gynėsi, tačiau P. R. pataikė jam į tarpukojį. Pribėgęs P. R. sakė: „Kas tau yra, kas tu esi?“ Tie žodžiai buvo grasinantys. Jokios priežasties grasinti nebuvo. Tada L. Š. pribėgo jo ginti. P. R. prišoko prie L. Š., sudavė jam vieną kartą į veidą. P. R. sakė L. kažkokius žodžius, tačiau tiksliai neatsimenu kokius. Nesiaiškino, kodėl P. R. juos užpuolė, nes atbėgo P. R. dukros, pašaukė P. R., kad jis grįžtų į namus. Po įvykio jie iškvietė policiją ir grįžo pas L. Š. į namus laukti policijos. Kai ėjo į L. Š. namus, P. R. buvo savo namų kieme, sakė, kad kažkas į jo namų langus mėtė sniego gniūžtes. Jis tikriausiai pagalvojo, kad jie mėtė sniego gniūžtes. Nei jis, nei jo draugai sniego gniūžčių į P. R. namų langus nemėtė. Dėl jam suduoto smūgio, spyrio į pilvą, sužalojimų į medikus nesikreipė. Dėl suduoto smūgio šiek tiek skaudėjo. P. R. nepažįsta, po įvykio nebuvo susitikę, nebendravo. P. R. nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturi. Kai ėjo, matė, kad gatve pro P. R. namus pravažiavo 2 ar 3 dviratininkai, apie 17-18 metų jaunuoliai. Ką jie darė, nematė. Buvo žiema, buvo šiek tiek sniego, slidu. Per sniegą įmanoma važiuoti dviračiu. L. Š. žandas kitą dieną buvo ištinęs, buvo mėlynė. L. sakė, kad jam skauda, jis patyrė šoką, nes buvo užpultas. Įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Labai išsigando, nes buvo užpulti jo draugai, jis pats, apstumdyta mergaitė. Jam buvo suduota į veidą, tą vakarą dėl suduoto smūgio veidą skaudėjo. Spyrė į pilvą, tačiau apsigynė, todėl pataikė į vietą nuo pilvo iki tarpukojo. Kitą dieną skaudėjo, tačiau dėl patirto skausmo niekam nesiskundė ir nesikreipė. Nei mamai, nei tėčiui apie tai, kad skaudėjo nesakė. P. R. dešine ranka jam trenkė į kairį žandą. Nuo suduoto smūgio nepargriuvo, nes pataikė ne į pačią galvą, o į žandikaulį, kaklą. Mėlynės nebuvo. Po to trenkė keliu. L. Š. priėjo jo ginti, tada P. R. iš karto puolė jį. L. Š. net nespėjo prie jo prieiti, žengė porą žingsnių ir P. R. jį puolė. L. Š. norėjo jį patraukti nuo P. R., nes P. R. buvo jį pagriebęs kaire ranka ir trenkė dešine ranka. P. R. jį laikė, o L. Š. norėjo prieiti ir juos išskirti, tada P. R. jį paleido ir iš karto puolė L.. L. Š. stovėjo maždaug 2 metrų atstumu nuo jo. Tiksliai neatsimena, kuria ranka ir įkurią veido pusę P. R. trenkė L.. Negali atsakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė, kad P. R. bandė spirti, tai yra buvo pakėlęs koją, lyg norėdamas įspirti, o dabar sako, kad P. R. jam įspyrė. P. R. tikrai jam spyrė. Nežino, kodėl L. Š. R. dukras išvadino „šlepetėmis“. Jau iki įvykio žinojo, kad R. ir Š. pykstasi, tarp jų buvo konfliktų.

Liudytojas M. K. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2012-01-20 vakare, apie 21 val. jis kartu su draugais G. G., L. D., L. K., K. P., P. K., T. K., L. Š. iš G. G. namų ėjo į K. namus. Praėjo pro L. Š. namus. Jis su T. ir P. K. įėjo pro jų namų vartelius. Išgirdo, kaip prie K. P. pribėgo P. R.. Negirdėjo, ar P. R. pasakė kokius nors žodžius. Matė, kad P. R. pribėgo prie K. P., sugriebė jį, spyrė keliu į tarpkukojį. Atrodo, kad pataikė. Paskui P. R. trenkė K. P. kumščiu. Prie P. R. priėjo L. Š., paklausė: „Ką darai?“ P. R. priėjo prie L. Š., sugriebė jį už kaklo, trenkė kumščiu vieną kartą į žandą ir grasino, kad nužudys ar panašiai, sakė: „Pagausiu kitą kartą...“, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nesuvokia, už ką P. R. sudavė L. Š.. Jie iškvietė policiją ir ėjo į L. Š. namus. Einant pro P. R. namus, iš jo kiemo girdėjosi moteriški balsai, kažkas L. Š. sakė: „Pargriuvai ant ledo?“ P. R. kieme buvo P. R., jo dukros ir jų draugės. Dabar žino, kad P. R. kaltino juos, kad mėtė sniegą į jo namo langus. Jie sniego gniūžčių į P. R. langus nemėtė. Nematė, kad kas kitas būtų mėtęs sniego gniūžtes į P. R. namą. Matė, kad L. Š. veidas po P. R. suduoto smūgio buvo raudonas. L. Š. skundėsi, kad jam skauda. Matė, kaip pro juos pravažiavo dviratininkai. Ar jie buvo kur sustoję, nematė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad P. R. bandė keliu įspirti K. P. į pilvą, bet nepataikė. Kai P. R. nepataikė įspirti, tada trenkė ranka K. P. į petį ar į veidą. Matė, kad P. R. L. sudavė kaire ranka. Į K. namus nebeužėjo, po įvykio ėjo į L. Š. namus. Policiją iškvietė į L. Š. namus. Grįžtant į L. Š. namus, matė, kad P. R. dukros mėto į savo namą sniego gniūžtes.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2012-01-20 vakare kartu su D. ir M. R., G. U. ėjo iš stotelės pas M. R. į namus ir matė kaip kažkokie berniukai metė į R. namo langus sniego gniūžtes ir pradėjo bėgti. M. ir D. R. pradėjo paskui juos bėgti, nes norėjo pamatyti, kas ten buvo. Jos nuėjo į R. namus. Sniego gniūžtes į R. namus mėtė R. kaimynų Š. berniukai. Galėjo būti kažkas iš L. Š. draugų, nes ėjo būrys vaikų. Kartu su jais buvo ir L. Š.. Kažkas iš to būrio vaikų metė sniego gniūžtes į R. namų langą ir iš karto visi nubėgo į sekančią gatvę. P. R. išbėgo į gatvę pasižiūrėti, kas metė gniūžtę į langą. Kas vyko toliau, neatsimena, nes viskas buvo labai seniai. Neatsimenu, ką P. R. darė, išbėgęs į gatvę. Kai nuėjo į R. namus, palaukė, kol atvažiuos policija. Policiją iškvietė Š.. Žino, kad Š. ir R. tarpusavyje nesutaria, pykstasi.

Liudytoja G. U. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2012 m. sausio mėn., apie 21 val. kartu su R. B., M. K., D. ir M. R. ėjo iš stotelės link R. namų ir matė, kaip kažkokie vaikai metė sniego gniūžtes į R. namų langus. Kas mėtė sniego gniūžtes, ji nepažino, tačiau M. ar M. jai pasakė, kad tai kaimynų vaikai. Jos nuėjo pas R. į namus, kažkas iškvietė policiją. P. R. išėjo į kiemą. Kas įvyko kieme, nematė, nes nuėjo į vidų. Kai matė sniego gniūžtes mėtančius vaikus, buvo nuo jų apie 10 metrų atstumu, gal dar arčiau. Gniūžtes mėtė į namo langus. Ir girdėjosi, kad gniūžtes metė į langus. Namas prie gatvės. P. R. išėjo į kiemą. Vaikai pradėjo bėgti. P. R. ėjo paskui juos. Nematė visko, ką darė P. R., nes įėjo į vidų. Vėliau, kai vaikai nubėgo, niekas sniego gniūžčių į R. namus nemėtė. R. sniego gniūžčių į savo namus nemėtė.

Liudytoja M. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2012 m. sausio mėn. apie 21 val. su sese D. R. ir draugėmis M. K., G. U., R. B. iš autobusų stotelės ėjo į namus. Jau iš toliau pamatė, kad prie jų namų būriuojasi būrys vaikų, apie tai pasakė sesei D. R.. Iš karto suprato, kad tai gali būti L. Š. su savo draugais, nes jie nelabai bendravo, jie pastoviai kenkdavo. Jos pradėjo greičiau eiti ir matė, kad L. Š., po to T. metė į jų namo langus sniego gniūžtes. L. Š. pataikė į langą. Buvo mesta ne viena, o kelios sniego gniūžtės. Jos su sese iš karto pradėjo bėgti link jų, vaikai nubėgo. Sesė nubėgo paskui juos, o ji su draugėmis nuėjo į namus. Tėtis su mama buvo išėję į lauką. Mama pasiliko kieme, o tėtis nubėgo link vaikų. Tėtis bandė pasivyti vaikus. Ar pasivijo, nežino, tik matė, kad tėtis nubėgo link vaikų. Langas nesudužo, tačiau šiuo metu langas pakeistas, nes, metant sniego gniūžtes, buvo sugadintas stiklo paketas. Jos pačios sniego į langus nemėtė. Atvažiavo policija. Policiją iškvietė kaimynai. Policijos pareigūnai bendravo su tėvais. Ji girdėjo, kaip L. eidamas į savo namus, jos tėvams sakė: „Jums bus blogai, jūs prisidirbom, pamatysit, mes čia padarysim“. Pro langą buvo išlindęs L. Š. tėtis, sakė: „Šaunuoliai, gerai, kad taip padarėt“. Konfliktai su kaimynais Š. vyksta nuolat, nes kažkuo nepatinka kaimynams. Anksčiau jie į jų langus mėtydavo obuolių graužtukus, šiukšles per tvorą. Kažkada autobuse ant aprasojusio lango buvo užrašę „R. – debilės“. Nežino, kodėl kaimynai taip elgiasi. Tėvai dėl kaimynų elgesio buvo kreipęsi į policiją. Kai kurie įvykiai buvo tiriami. Konfliktai prasidėjo maždaug prieš 3 metus, anksčiau gerai sutardavo. Prieš kelis metus žiemą kažkas nuskriaudė L. Š. brolį. L. Š. internetinėje erdvėje buvo labai negražiai parašęs apie jas. Su L. Š. nebendrauja, bijo klausti kodėl taip parašė.

Liudytoja D. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2012 m. sausio mėn. apie 21 val. su sese M. R. ir draugėmis M. K., G. U., R. B. iš autobusų stotelės ėjo į namus. Pamatė prie savo namų besibūriuojančią grupę vaikų. Gatvė buvo apšviesta, todėl visus atpažino, kad ten buvo L. Š., P. ir T. K., L. K., L. D. dar du berniukai, kurių tuo metu vardų nežinojo. Dabar žino, kad tai K. P. ir M. K.. Matė, kad vaikai stoviniuoja prie jos namų ir L. Š. bei vienas iš brolių K. į jos namą metė sniego gniūžtes. Matė, kad pataikė į didįjį namų langą. Norėdama sužinoti, kodėl jie taip daro ir juos sustabdyti, pradėjo bėgti link jų. Pamatė iš kiemo išbėgantį tėtį. Jis nusivijo nubėgančius vaikus, kurie elgėsi chuliganiškai. Matė kieme stovinčią mamą. Ji (D. R.) nubėgo paskui tėtį. Dauguma vaikų buvo nubėgę iki Žaliosios gatvės sankryžos. Arčiau stovėjo tėtis ir bandė pagauti L. Š. bei kitą berniuką K. P., tačiau jų nepagavo ir, apsisukęs, nuėjo namų link. Ji taip pat grįžo į namus. Kai grįžo į namus, buvo savo kieme. Vaikai iš Žaliosios gatvės grįžo į Š. kiemą, laidė įvairias replikas. Policijos pareigūnus iškvietė Š.. L. Š. tą vakarą matė, tačiau su juo nekalbėjo. Jis atrodė įprastai, veidas buvo toks, kokį dažniausiai matydavo. L. Š. laidė įvairias replikas visiems, kas buvo mūsų kieme, grasino iškviesiantis policiją. Santykiai su kaimynais Š. nėra geri. Vykstant įvairiems konfliktams, kaip šis, santykiai nėra normalūs, tačiau jie (R.) nėra priešiškai nusiteikę prieš juos. Mano, kad mėtydami gniūžtes į jų langus, Š. norėjo pakenkti. Tikriausia jų tikslas buvo pakenkti, paerzinti, sugadinti namų turtą, langus ar panašiai. Langas nebuvo sudaužytas, tačiau stiklo paketą pakeitė, nes pasikeitė pralaidumas. Su kaimynais Š. nuolat konfliktuoja, kaimynai mėto obuolių graužtukus, šiukšles į jų teritoriją. Internetiniame socialiniame tinkle L. Š. ją su seserimi yra pavadinęs negražiais žodžiais. Internete buvo įkelta nuotrauka ir negražus komentaras apie jas. Š. vaikai jas užkabinėdavo važiuojant autobusu iš mokyklos. Tą vakarą ji pati sniego gniūžčių į savo namus nemėtė.

Liudytoja L. R., parodė, kad šis įvykis yra prieš tai buvusių veiksmų tęstinumas. Įvykis buvo penktadienį, o tą pačią savaitę, pirmadienį ar antradienį, tarp jų vyko teisme byla dėl žemės, teisėja pasiūlė viską išspręsti taikiu būdu. Š. pradėjo diktuoti savo sąlygas. Vyras paaiškino, kad į teismą kreipėsi Š. ir bylą pralaimėjo, todėl gal kažkokias sąlygas gali ir jie pasakyti. Š. įsižeidė ir pagrasino, kad tai jiems „atsirūgs“. Vaikai tyčia mėtė sniego gniūžtes į langą. Kai vyras išbėgo paskui vaikus, pagalvojo kad tai būtent tas grasinimas. Vakare su vyru žiūrėjo televizorių ir laukė iš miesto grįžtančių vaikų. Pasigirdo garsus smūgis į langą, toks kaip sprogimas. Šoko prie lango pasižiūrėti, kas vyksta. Stovėjo L. Š., abu K., L. K., L. D., du berniukai, kuriuos žinojo tik iš matymo, pavardžių tuo metu nežinojo. Vėliau iš bylos sužinojo, kad tai K. P. ir M. K.. Vaikai stovėjo, ir sąmoningai metė sniego gniūžtes į langą, nors matė, kad jie žiūri. Sniego gniūžtes mėtė ir į langą, ir į namą. Lango stiklo paketą po įvykio turėjo keisti, nes stiklas pradėjo rasoti. Iki įvykio 10 metų viskas buvo gerai. Anksčiau dukra buvo mačiusi, kaip namą apmėtė kiaušiniais, tačiau vaikai stovėjo už tvoros, nubėgo ir dukra nematė, kas konkrečiai metė. Todėl tą vakarą vyras sugalvojo bėgti paskui vaikus. Apsiavė batus ir išėjo. Kai vyras išėjo pro duris, atsiminė Š. žodžius, kad jiems „atsirūgs“. Pagalvojo, kad taip gali būti provokuojama, nes vaikai stovėjo ir tyčia mėtė į langus. Kai vyras išbėgo, ji išėjo paskui jį į kiemą. Tarpuvartėje pamatė atbėgančias dukras, pasakė, kad pakviestų tėtį, nes suprato, kad tai kažkokia provokacija. Viena dukra nubėgo paskui vyrą, o ji su kita dukra liko kieme. Matėsi, kad didžioji dalis vaikų nubėgo tolyn už K. namų. Kai vyras su dukra grįžo į namus, sakė, kad vaikų nepasivijo, jie nubėgo. Ji pagalvojo, kad reikia eiti į K. namus, pasikalbėti, kodėl vaikai taip daro. Kai išėjo pro duris, dar būdami kieme pamatė einančius vaikus. L. Š. pasakė: „Dabar jam bus..., nes palietė nepilnametį“. Ji dar pasakė, kad aiškiai matė, kaip vaikai mėtė sniego gniūžtes, todėl reikia išsikvieti policija. Vaikai pasakė, kad policija jau iškviesta. Tuo tarpu iš namų išėjo Š. ir sakė: „Gerai vaikai padarėt“. Praėjus geram pusmečiui po bylos dėl žemės, jai advokatė pasakė, kad po paskutinio posėdžio byloje dėl žemės advokatei skambino Š. ir siūlė susitarti, tai yra Š. kažkokios bylos nekels, jei jie byloje dėl žemės padarys nuolaidų. Dukros į savo namą sniego gniūžčių nemėtė.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji tikslios datos neprisimena, buvo žiema, buvo sniego, galėjo būti sausio 20 d., vakare apie 21 val., jau buvo sutemę, kartu su D. ir M. R. bei G. U. iš autobusų stotelės ėjo link R. namų. Einant link R. namų matė, kad būrys vaikų stovi prie R. namų vartų ir keli iš jų mėto sniego gniūžtes į langus. Mėto ir pataiko. Sniego gniūžtes mėtė L. Š. į R. namo langus, tai matė puikiai. Sniego gniūžtes mėtė ir kiti, tačiau konkrečiai įvardinti negali, nes nei vardų, nei pavardžių nežino. Buvo tamsu, nelabai gerai matė, tačiau iš viso 5-6 jaunuoliai. Iš matymo pažino tik L. Š.. Kai pamatė, kad mėto sniego gniūžtes, pradėjo greičiau eiti link jų. Matė, kaip išėjo M. ir D. tėtis. Jis kartu su D. nuėjo iki gatvės kampo, kur nubėgo visi vaikai. Kai jie sugrįžo, jos įėjo į vidų. D. su savo tėčiu sakė, kad matė, kas mėtė sniego gniūžtes. Nežino, ar pavijo vaikus. Ar vėliau kas nors buvo prie R. namų nematė, nes įėjo į vidų. Matė, kad ant lango nuo sniego gniūžčių mėtymo buvo likę sniego likučių. Kas vyko toliau, nežino, nes buvo namo viduje. Matė, kad atvažiavo policija ir kažkas kažką aiškino. Kai Š. ir jo kompanija mėtė sniego gniūžtes, kitų žmonių gatvėje nebuvo. Nei ji, nei jos draugės, nei R. tą vakarą sniego gniūžčių į R. namą nemėtė.

Iš 2012-05-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 588/12(05) matyti, kad L. Š. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė „veido sumušimas“ nėra pagrįsta objektyviais dokumentais, nėra užfiksuota jokių traumavimo požymių, todėl negali būti pagrindas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Užduotyje nurodyti galimi P. R. veiksmai galėjo L. Š. sukelti fizinį skausmą (1 t. 26 b.l.).

Iš 2012-01-26 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad L. Š. 2012-01-21 apie 10.30 val kreipėsi į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių dėl veido sumušimo. Konsultuotas LOR specialistų, atlikta veido kaulų rentgenograma, lūžių nerasta. Diagnozė: veido sumušimas ( 1 t. 23 b.l.).

Iš 2012-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvė, foto lentelė su (duomenys neskelbtini). esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendru vaizdu, (duomenys neskelbtini) gatvės bendras vaizdas nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę (1 t. 11-14 b.l.).

Iš 2012-01-20 asmens blaivumo testo matyti, kad P. R. atliktas blaivumo testas 2012-01-20 22.39 val. rezultatas 0.00 promiles ( 1 t. 70 b.l.).

Šalintina iš kaltinimo, kad ..“viešoje vietoje, neturėdamas jokios rimtos priežasties, iš chuliganiškų paskatų,...“ , nes byloje nėra duomenų, jog P. R. veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir nenustatyta, jog buvo chuliganiškos paskatos, byloje kaltinamojo ir liudytojų parodymais nustatyta, jog paskatos asmeninės, dėl mėtomų į langą sniego gniūžčių.

Kaltinamojo P. R. parodymus, jog jis vaikų nepavijo ir L. Š. nesudavė jokio smūgio, teismas atmeta, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą. Kaltinamais P. R. pripažino, kad įvyko konfliktas, nes L. Š. ir jo draugai, iš viso apie 7-8 jaunuoliai stovėjo prie jo namo ir mėtė sniego gniūžtes į langus. Jis akivaizdžiai matė kaip metė L. Š.. Metė ne vieną kartą, smūgiai buvo vienas paskui kitą, nes sprendžia pagal garsą ir ant lango liko sniego ir purvo liekanos. Jis išbėgo į kiemą,vijosi juos, bet nepasivijo. Jis suprato, kaip norą išprovokuoti konfliktą, nes nesutaria su kaimynais Š. dėl sklypo ribų, todėl nuolat konfliktuoja. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad byloje yra dvi liudytojų grupės tai nukentėjusysis L. Š. ir jo draugai apklausti liudytojais K. P., L. D.,L. K., G. G., T. K., P. K., M. K., kurie patvirtina tą aplinkybę, jog P. R. vijosi juos, pagavo pirma K. P., jam bandė suduoti ir sudavė keliu į pilvo apačią, ranka sudavė į veido sritį, poto, priėjusiam L. Š. sugriebė už gerklės ir vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį. Ir kita liudytojų grupė, tai D. R., M. R., L. R., M. K., G. U., R. B., kurios patvirtino tą aplinkybę, jog L. Š. ir jo draugai: K. P., M. K. ir kiti mėtė sniego gniūžtes į P. R. namų langus. Išanalizavus šiuos liudytojų parodymus, juos sugretinus, teismas neturi pagrindo jais abejoti ir atmesti. Tačiau teismas įvertinęs byloje nukentėjusiojo L. Š. parodymus, P. R. parodymus, liudytojų K. P., L. D.,L. K., G. G., T. K., P. K., M. K. parodymus, atmeta, tą versiją, jog pro juos neva pravažiavo dviratininkai, kaip dingstį suponuoti nuomonę, jog pastarieji galėjo mėtyti sniego gniūžtes į P. R. namus. Taip pat teismas atmeta L. Š. ir jo draugų liudytojų parodymus, jog R. pačios mėtė sniego gniūžtes į savo namų langus. Šiuos parodymus paneigia liudytojos D. R., M. R., L. R., M. K., G. U., R. B., kurios nurodė, jog į savo namų langus sniego nemėtė, kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Jokios logikos, motyvacijos, kodėl jos turėjo sniegu laidyti į savo namų langus. Tuo labiau tai patvirtina jų parodymai, jog po L. Š. ir jo draugų sniego gniūžčių mėtymo, langas tapo nesandarus ir jį reikėjo keisti. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad pačios R. norėjo sau pakenkti. Taigi išanalizavus liudytojų parodymus, teismas konstatuoja , jog L. Š., K. P.,L. D., L. K., G. G., T. K., P. K., M. K. parodymais nustatyta, jog įpykęs P. R. pavijęs sugriebė L. Š. ir sudavė jam smūgį į veidą. Šiuos parodymus patvirtina byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų, jog L. Š. 2012-01-20 buvo padarytas veido sumušimas (1 t. 23 b.l.) ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog galimi P. R. veiksmai galėjo L. Š. sukelti fizinį skausmą (1 t. 26 b.l.).

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis P. R. tai padarė išprovokuotas nukentėjusiojo L. Š. ir jo draugų veiksmų, tai yra sniego gniūžčių mėtymo į jo namo langus. Iš nukentėjusiojo L. Š., kaltinamojo P. R., liudytojų R., L. R. parodymų matyti, jog tarp kaimynų R. ir Š. vyksta nuolatiniai nesutarimai, konfliktai, tai patvirtina D.M. R., kurios nurodė, jog L. Š. mėtė obuolių graužtukus, kiaušinius į jų namus, internetinėje svetainėje patalpino įžeidžiantį komentarą „šlepetės“ (3 t. 90 b.l.), ant autobuso lango užrašė įžeidžiantį užrašą. L. R. patvirtino, jog konfliktą išprovokavo galimai jų šeimų ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ji parodė, jog prieš tai, pirmadienį ar antradienį vyko teisminis nagrinėjimas civilinėje byloje, bandė išspręsti taikiai, bet nepavyko susitarti su K. Š., kuris pagrasino, kad „atsirūks“. Jos nuomone ir šis konfliktas yra pasekmė dėl nesutarimų civilinėje byloje. Tačiau visos šios aplinkybės, nesutarimai tarp kaimynų, neduoda pagrindo ginčus spręsti smurto pagalba. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis L. Š., tiek liudytojai - nepilnamečiai, kuriems įvykio metu buvo po (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Taigi išanalizavus bylos įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis P. R. nepilnamečiui L. Š. griebė už kaklo, sudavė kumščiu į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą, sukėlusį nepilnamečiui L. Š. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis L. Š. ir jo atstovė A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jie nurodė, kad dėl smurtinių kaltinamojo P. R. veiksmų L. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl veido sumušimo. L. Š. taip pat buvo pažemintas smurtinius veiksmus stebėjusių asmenų akivaizdoje, dėl to patyrė neigiamą emocinį sukrėtimą, mano, kad jos nepilnametis sūnus L. Š. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000 Lt, kuri jų manymu yra sąžininga, teisinga ir protinga (3 t. 1-2 b.l.). Prašo priteisti iš P. R. ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai (3 t. 109-112 b.l.).

Nukentėjusiojo L. Š. ir jo atstovės A. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pripažintina, jog L. Š. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis L. Š. patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jo sveikatai ir fizine, ir emocine prasme. Buvo pažemintas savo draugų akivaizdoje, pažymėtina, jog L. Š. tuo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje ir tai turėjo neigiamų pasekmių emocine prasme. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad P. R. veiksmais suduotas smūgis didesnių pasekmių L. Š. sveikatai nesukėlė. Nukentėjusysis kreipėsi į medikus, tačiau specialaus gydymo tam neprireikė, dabartiniu momentu nukentėjusysis nenurodė, jog jaučia kokias tai pasekmes, todėl pareikštas 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis L. Š. patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo suduotas smūgis didesnių pasekmių nesukėlė, kaltinamojo veiksmus iš dalies nulėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas iki 1000 Lt.

Nukentėjusiojo atstovė A. Š. prašė priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt proceso išlaidų advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti. Iš pateiktų kvitų matyti, kad advokato pagalbai buvo sumokėta per du kartus 2014-02-19 500 Lt ir 2014-02-24 1500 Lt ( 3 t. 109-112 b.l.). Šios išlaidos pagrįstos dokumentais ir vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p. 106 str.2 d. pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (3 t. 30-31 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 55-57 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (3 t. 38 b.l.), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu neįregistruota (3 t. 58 b.l.), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (3 t. 92 b.l.), todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad įstatymas už ši nusikaltimą numato alternatyvias bausmes, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo patirto skausmo ir kaltinamajam skiriamos bausmės griežtumo, taip pat sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismas mano, jog kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, jam bausmės dydis skirtinas mažesnis nei įstatyme numatytas vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str.6 p. 105 str.1 d. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos teismo šaukimams ir pranešimams 55,00 Lt į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprend ž i a:

P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo L. Š. ir jo atstovės A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. R. 1000 Lt L. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt proceso išlaidų A. Š. advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš P. R. 55,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė