Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-924-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
1S-924-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33333-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. J.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-924-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33333-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. J. (toliau – G. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. J., Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su 2018 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda.

1.1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

1.2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda subendrinta su 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir G. J. paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d.

3. Komisija 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė G. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis G. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

1.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta teismui subjektyviai įvertinus jo asmenybę ir galimybę integruotis į visuomenę bei netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas. Teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė jo praeities teistumams ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, nors minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę. Taip pat buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kadangi teismas konstatavo, jog nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų. Tokie teismo argumentai akivaizdžiai prieštarauja ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai, nurodančiai, kad ankstesni asmens teistumai nesudaro pagrindo išvadai, kad asmuo nusikals ir ateityje. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginiai, kad šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų užtikrinti bausmės tikslai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Bausmės tikslai yra sėkmingai realizuojami, jis jau yra atlikęs būtinąją bausmės dalį kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Jam paskirta bausmė turėjo teigiamą poveikį, jis suvokė savo netinkamo elgesio pasekmes ir tai leido jam padaryti kategorišką išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

1.2. Skunde pabrėžiama, kad nors apylinkės teismas ir nurodo, kad nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau tinkamai neįvertina aplinkybės, kad pataisos namuose nėra darbo, ir jis neturi galimybės dengti įsiskolinimo. Tuo tarpu jam taikant lygtinį paleidimą, laisvėje jis galės įsidarbinti ir daug greičiau padengti turimas skolas. Be to, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra užtikrinamos saugios kalinimo sąlygos, jis buvo užkrėstas ir susirgo COVID-19 virusu, vaistų ir medicinos personalo pataisos namuose nėra, todėl įvertinus nuteistojo sveikatos būklę yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą ir sudaryti sąlygas tinkamai gydytis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti, kadangi šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. J. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl priešingai nei nurodo apylinkės teismas, teigti, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Nuteistojo teigimu, Lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau teigia, kad iki suėmimo dirbo neoficialiai, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi 11 klasių išsilavinimą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – mama, tėvu, broliais ir seserimis, bendrauja laiškų ir skambučių pagalba bei yra lankomas pasimatymų metu. Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 90 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 90 balų tik 20 balų yra statiniai, o net 70 balų – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad G. J. praeityje yra teistas. Jo daromi nusikaltimai tik sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu apsvaigus nuo alkoholio, padarymą. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis būdamas teisiamas už smurtinį nusikaltimą, padarė analogišką nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikytos švelnesnės bausmės (bauda), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina, kad priešingai nei mano nuteistasis, šių aplinkybių vertinimas nepažeidžia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, nei EŽTT suformuotų nuostatų. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas G. J. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami G. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis nusikaltimų modelis ir sunkėjantys nusikaltimai, darbinės patirties stygius, prasta finansinė padėtis, nuolatinė veikla, susijusi su nusikaltimais, savikontrolės problemos, smurtinio elgesio pateisinimas, asocialios vertybinės nuostatos, savikritiškumo stoka, savo elgesio pasekmių minimalizavimas, mąstymo ir lankstumo stoka, žema motyvacija savo elgesio kitimui, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Vertinant G. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis gyvenimiškuose sprendimuose dažnai elgiasi neapgalvojęs elgesio pasekmių ir impulsyviai, jam būdingas agresyvus elgesys, kuris susijęs su savo impulsų ir emocijų kontrolės stoka. Jis greitai praranda savitvardą, ypatingai tam įtakos turi alkoholio vartojimas. Analizuodamas savo veiksmų pasekmes nuteistasis nesugeba nustatyti jų kilmės, jo vertinimu, dėl jo elgesio yra kalta aplinka, jis visuomet elgiasi su kitais taip, kaip su juo elgiasi kiti. Savo problemų apeliantas nelinkęs spręsti ar ieškoti sprendimo būdų, keisti savo elgesio strategijų, pateisina savo nusikalstamą elgesį ir nieko nemato blogo tame, kad sumušė nukentėjusįjį. Jo vertinimu jei auka yra kalta, tai smurtautojas nėra atsakingas už savo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą G. J. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juolab, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, G. J. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas. Jis vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir jam 2020 m. kovo 20 d. buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors minėta nuobauda nebegalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja apeliantą ir tik patvirtina, kad net ir būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis nelinkęs laikytis taisyklių ir elgtis nepriekaištingai, juolab, kad pataisos namuose jis nei karto nėra skatintas.

14. Abejonių tinkamu G. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė motyvacija. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų jis tėra įgijęs 11 klasių išsilavinimą, mokyklos nelankė, todėl neįgijo vidutinio išsilavinimo, pataisos namuose noro mokytis ir įgyti specialybę neišreiškė. Būdamas laisvėje dirbo nelegaliai pagalbiniu darbininku ūkyje, oficialiai nėra niekur dirbęs, pataisos namuose taip pat nedirba, dėl darbo niekada nesikreipė. Apelianto teigimu dirbti administracijos siūlomus darbus sutiktų, tačiau ne visus. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nuteistojo nusiteikimą ilgalaikiam pozityviam darbiniam užimtumui ir gali sukelti rimtų sunkumų įsidarbinant laisvėje, o kartu įtakoti sugebėjimą dengti turimus finansinius įsipareigojimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai dėl 7766,80 eurų išieškojimo iš nuteistojo, tačiau atlyginta tik 94 eurai. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad pataisos namuose jis nedirba, nes nėra darbo, o išėjęs į laisvę turės darbą ir galės greičiau padengti turimus įsiskolinimus, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad jis, žinodamas apie turimų skolų dydį, nededa net minimalių pastangų siekiant gauti stabilias pajamas (net nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl darbo). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai vertino nuteistojo turimus finansinius įsiskolinimus spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, darbinės patirties stoka ir prasta finansinė padėtis yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksniai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingai mažinami.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į G. J. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog smurtinius nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis mano, kad šioje srityje problemų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad problemos piktnaudžiaujant alkoholiu, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamos apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. J. iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo alkoholio vartojimo, jo padaryti nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu, praeityje nuteistasis yra bandęs alkoholio vartojimą kontroliuoti specialistų pagalba (koduotis), tačiau pasibaigus terminui ši problema ir vėl tapo aktuali. Pataisos namuose alkoholio vartojimo problema yra suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms šis veiksnys labai greitai gali aktyvuotis. Juolab, kad nuteistojo emocijų ir valdymo problemos bei agresyvus elgesys paaštrėja alkoholio įtakoje. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą jis drausmine tvarka nebaustas, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas sprendžiant turimą alkoholio problemą (lankė AA grupes, kreipėsi pagalbos į psichologus ir pan.).

16. Nors apeliantas skunde nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsikrėtė Covid-19 viruso infekcija, jo sveikata yra prasta, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo G. J. lygtiniam paleidimui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog G. J. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys). Nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti nėra galimybių laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir to užtikrinti dėl objektyvių priežasčių negali pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 3, 5 dalys), todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė