- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- A15.-162-496/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadybininku, nustatytas 25 procentų darbingumas, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2017 m. liepos 8 d. 15:50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino svetimą turtą, padarydamas turtinę žalą ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat R. R. tuo pačiu metu toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino svetimą turtą, padarydamas turtinę žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, kai nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykio vietoje nebuvo, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat R. R. tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, su transporto priemone apgadino svetimą turtą, taip padarydamas turtinę žalą, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
R. R. teismo posėdžio metu kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad 2017 m. liepos 8 d. apie pietus jis, būdamas blaivus, savo automobiliu nuvažiavo į kapines ieškoti mamos. Mamos neradęs, jis pavažiavo atbulas, apsisuko ir išvažiavo. Kapinėse niekas prie jo priėjęs nebuvo. Po to jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) statomą namą, su darbininku vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po dviejų valandų atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad jis kapinėse išvertė bortelį. Jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes buvo išgėręs ir nežinojo dėl ko turi tikrintis girtumą. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir jokių apgadinimų nenustatė. Jis sutinka, kad vėžės, vedančios prie kapo, atitinka jo automobilio vėžes. Jis paskambino meistrui P. J. ir paprašė apžiūrėti bei sutvarkyti bortelį. Meistras bortelį suklijavo, tačiau jokio atlygio už tai neprašė. Mamai apie įvykį jis papasakojo tik išvykus policijos pareigūnams. Jis sutinka, kad apgadino svetimą turtą ir padarė žalą, kad pasišalino iš įvykio vietos, nors ir nejautė, kad atsitrenkė į bortelį ir kad vartojo alkoholinius gėrimus po to, kai padarė eismo įvykį iki atvykstant policijos pareigūnams. Jis prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi tai apsunkintų jo judėjimą.
Motyvuojamoji dalis
R. R. kaltė įrodyta administracinėje byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie jam paskambino. Po darbo važiuodamas namo jis nuvažiavo į kapines ir pamatė, kad kapo bortelis perklijuotas, viskas buvo sutvarkyta. Bortelis įskilęs nebuvo. Ant bortelio yra įbrėžimas, tačiau jis nežino, ar šis įbrėžimas atsirado po įvykio. Jis pranešė tyrėjai, kad dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Jis nežino, kokio dydžio žala padaryta, kadangi bortelis buvo sutvarkytas ir jam nereikėjo rūpintis bortelio sutvarkymu. Nudaužto bortelio priklijavimas galėjo kainuoti nuo 5 Eur iki 50 Eur, bet sumos jis nežino, nes ne jis tarėsi su meistru dėl sutvarkymo. Važiuodamas iš kapinių, jis nuvyko pas R. R. mamą, kuri pasakė, kad sutvarkė kapą.
Liudytojas J. R. į teismo posėdį neatvyko, pranešime nurodė (b. l. 30), kad pas tyrėją duotus parodymus tvirtina. Iš jo paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 16:00 val. jam paskambino S. J. firmos darbuotojai ir pasakė, kad į kapines įvažiavo automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino S. B. vaiko kapą. Nuvykus į nurodytą vietą, darbininkai jam parodė kapą, kurio kampinis borto apvadas buvo nudaužtas. Šalia matėsi automobilio padangų vėžės. Tai pamatęs, jis iškart paskambino į policiją. Darbuotojai jam dar sakė, kad vairuotojas, įvažiavęs į kapines, matėsi akivaizdžiai neįgalus ir neblaivus vyras, apie 30 metų mažiaus.
Iš liudytojo P. J. paaiškinimo (b. l. 13) matyti, kad 2017 m. liepos mėn. viduryje, po pietų į jo namus atvyko netoli gyvenanti V. R., kuri jo paprašė nueiti į kapines ir priklijuoti bortelį ant S. B. sūnaus kapo. Ji jam pasakė, kad bortelį nuplėšė jos sūnus, važiuodamas automobiliu. Nuėjęs prie minėto kapo, jis pamatė pamestą bortelio kampą, 10 x 10 cm. dydžio. Jis bortelį suklijavo. Iš V. R. už darbą jis pinigų neėmė. Klijai ir darbas kainavo 5 Eur.
V. R. paaiškinime (b. l. 14) nurodė, kad 2017 m. liepos 8 d. ryte jos neįgalus sūnus R. R. savo automobiliu OPEL ZAFIRA kažkur išvažiavo. Apie 12 val. ji nuėjo į kapines. Apie 13 val. ji girdėjo važiuojančio automobilio garsą, kažkokį triukšmą, rėkaujančius žmones, bet nežiūrėjo, kas ten vyksta. Po 10 minučių ji ėjo namo ir girdėjo, kaip du vyrai, dirbantys kapinėse, kalbėjo apie automobilį, bet ką jie padarė, ji nežino. Grįžusi namo ji rado savo sūnų, kuris pasakė: „būsiu prisidirbęs, nes užkliuvau už kapo kapinėse su automobilio padanga“. Jis papasakojo, kad jos ieškodamas buvo atvažiavęs į kapines ir galėjo kliudyti bortelį. Tuo metu jos sūnus buvo blaivus. Po to R. išvažiavo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvę, apžiūrėti statomo namo. Ji nuėjusi į statomo namo kiemą, ten rado sūnų su vyrais geriančius degtinę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir formino dokumentus. Sekančią dieną ji paprašė kaimyno P. J. užklijuoti bortelį ir jis tai padarė. Pinigų jam ji nemokėjo.
G. B. paaiškinime (b. l. 16) nurodė, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 15:30 val. jis kartu su kolega G. O. dirbo (duomenys neskelbtini) kapinėse. Jie pastebėjo, kad į kapinių teritoriją įvažiavo automobilis OPEL FAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kuris bandė apsisukti ir užvažiavo ant kapo bortelio bei jį sulaužė. Vairuotojas pavažiavo į priekį ir sustojo. Priėjus prie automobilio, jis pastebėjo, kad automobilį vairuoja neįgalus vyras, nes matėsi, kad jis neturi kojų. Jis pamatė, kad vairuotojas yra labai girtas, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pasakė, kad yra išgėręs, tuoj apsuks automobilį ir pasikalbės. Jis pasakė vairuotojui, kad šis užvažiavo ant kapo. Vairuotojas apsuko automobilį ir nenustojęs nuvažiavo. Jis su kolega pranešė apie automobilį kapinių prižiūrėtojui. Vairuotojas tikrai suprato, kad užvažiavo ant kapo.
G. O. paaiškinime (b. l. 17) nurodė, kad jis 2017 m. liepos 8 d. apie 15:30 val. kartu su kolega G. B. dirbo (duomenys neskelbtini) kapinėse ir pastebėjo, kaip į kapinių teritoriją įvažiavo mėlynos spalvos automobilis OPEL ZAFIRA, kliudė vieno kapo bortelį ir kiek pavažiavęs sustojo. Po smūgio bortelis nulūžo ir nukrito. Jis su kolega priėjo prie automobilio ir pastebėjo, kad automobilį vairavo neįgalus asmuo, kuris nevaldė kojų, buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Jie vairuotojui pasakė, kad šis užvažiavo ant kapo. Vairuotojas atsakė, kad tuoj apsuks automobilį ir tada pasikalbės. Vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo. Apie automobilį jie pranešė kopinių prižiūrėtojui.
Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Vidas Račas teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. R. kaltė padarius nusižengimus įrodyta. Pažeidėjas pripažįsta visus veiksmus. Liudytojų parodymai patvirtina, kad jie sustabdė pažeidėją ir pranešė šiam apie įvykį. Nesulaukęs pareigūnų pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos, po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Prašo skirti straipsnių sankcijose numatytas baudas ir vairuotojo teisės atėmimą. Padarytos turtinės žalos dydį jis įvardina 5 Eur. Remtis liudytojų parodymais dėl pažeidėjo girtumo būtų sudėtinga, nes girtumas nebuvo nustatytas. Įvykio laikas nustatytas pagal liudytojų parodymus, pranešimą apie įvykio laiką.
Be to, R. R. kaltė yra įrodyta tarnybiniai pranešimais (b. l. 4, 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), fotolentėje užfiksuotais įvykio vietos ir automobilio vaizdais (b. l. 6-9), iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 15:50 val. iš BPC gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie kapinių į kapo tvorelę atsitrenkė ir nuvažiavo, tvorelę apgadino automobilis OPEL Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynas, su neįgalumo ženklu, ir pasišalino, nuvažiavo link miestelio, vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, pasitikę asmenys paaiškino, kad minėtas automobilis įvažiavo į kapinių teritoriją, atsitrenkė į kapo tvorelę ir pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas buvo neįgalus ir akivaizdžiai neblaivus, galimai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, rastas minėto automobilio savininkas R. R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau pasiūlius nusistatyti girtumą jis kategoriškai atsisakė, teigė, kad policija jo važiuojančio nepagavo, kad alkoholį vartojo su mama namuose, automobilį vairavo ne jis. Automobilis apžiūrėtas. Akivaizdu, kad automobiliu buvo važiuota, padangų protektorius sutampa su įvykio vietoje likusia rato vėže. Automobilio salone rasta tuščia alaus „Volfas Engelman“ skardinė. Vairuotojo sėdynė buvo šlapia. Automobilis pritaikytas neįgaliam asmeniui, nevaldančiam kojų.
Iš administracinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad R. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9 punkto nuostatas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų būtinų priemonių, taip vairuodamas transporto priemonę užvažiavo ant kapo bortelio, padarydamas kitam asmeniui turtinę žalą, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Taip pat nustatyta, kad R. R., pažeisdamas KET 221 punkto nuostatas, po eismo įvykio, kurio metu apgadintas turtas, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat nustatyta, kad R. R., pažeisdamas KET 222 punkto nuostatas, padarė eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, nepranešė nukentėjusiajam asmeniui ar policijai. Pažeidėjas pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Padaryta turtinė žala įvertinta 5 Eur, taigi mažiau, negu 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Nors pažeidėjas tvirtina, kad jis nejuto užvažiavęs ant kapo bortelio, tačiau byloje esantys dviejų liudytojų parodymai patvirtina, kad jam buvo pranešta apie šį įvykį tuoj pat, kai jis užvažiavo ant bortelio, nesivadovauti šiais paaiškinimais nėra pagrindo. Be to, pats pažeidėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis pripažįsta pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.
R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neteistas, todėl jam skirtinos minimalios baudos, numatytos 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą numatyta sankcija yra bauda nuo 1200 Eur iki 1400 Eur.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti.
Taikydamas ANK 34 straipsnį, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį. R. R. vairuodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą – užvažiavo ant kapo krašto ir sulaužė bortelį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus bei atsisakė pasitikrinti blaivumą.
Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę. R. R. iš esmės pripažino kaltę, yra vieną kartą baustas administracine tvarka įspėjimu, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nėra baustas už KET pažeidimus, yra neteistas, neįgalus, dirba, žala, padaryta nukentėjusiojo turtui atlyginta, nukentėjusysis dėl šio įvykio jam pretenzijų neturi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad turtinė žala, padaryta nusižengimo metu, yra nedidelė, be to, žala yra atlyginta, R. R. yra neįgalus, nevaldo kojų, taigi nesant galimybės vairuoti automobilį, jo judėjimo galimybės tampa ženkliai apribotos, akivaizdu, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas užtikrinti tinkamą gyvenimą (vykti į gydymo įstaigas, patenkinti buitinius poreikius), taip pat atsižvelgiama į tai, kad asmuo dirba, kas reiškia, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas vykstant į darbą ir užsitikrinant pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad net ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus baudos dydis ir 4 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra per dideli, toks nuobaudos dydis neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, R. R. skirtina švelnesnė bauda ir administracinio poveikio priemonė negu ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatyta minimali nuobauda.
ANK 423 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jo automobilis pritaikytas valdyti neįgaliems asmenims, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą skiriama bauda pakankama priemonė nubausti pažeidėją bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl automobilio konfiskavimas nėra būtinas nuobaudos tikslams pasiekti ir šiuo atveju netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais,
nutaria:
padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje skirti jam 10 Eur (dešimties eurų) baudą;padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje skirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.