Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Transtenta“ skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu prašė antstolės panaikinti turto areštą, uždėtą transporto priemonėms.

Antstolė Audronė Adomaitienė 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/17/03042 nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-36748-967/2017 dėl 3542,34 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,75 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Ingauris“ išieškotojos UAB „Haver“ naudai (vyk. bylos Nr. 0036/17/03042, b. l. 4). 2017-10-26 vykdomojoje byloje antstolė areštavo skolininkės UAB „Ingauris“ vardu registruotas transporto priemones Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) General Trailers, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Renault Premium, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vyk. bylos Nr. 0036/17/03042, b. l. 26-27). Šie duomenys buvo įregistruoti Turto areštų registre (vyk. bylos Nr. 0036/17/03042, b. l. 23).

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, ir skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (LAT, 2009, civ. b. Nr. 3K-3-472/2009). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Pareiškėja skunde nurodo, kad transporto priemonės buvo parduotos ir jų nuosavybės teisė pareiškėjai MB „Transtenta“ perėjo 2017-10-16 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, dar iki turto arešto įregistravimo. Be to, šios transporto priemonės buvo įgytos gavus paskolą iš Kauno Kredito Unijos ir yra įkeistos. Skundas grindžiamas šiais įrodymais: transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis, kuriose šalys nurodė jų sudarymo datą – 2017-10-16, MB „Transtenta“ vienintelio nario sprendimu, Kauno kredito unijos pažyma bei sutikimu, kredito sutartimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, šalys 2017-10-16 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostata, jog daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, bei CK 6.317 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Vykdomosios bylos duomenimis, minėtos transporto priemonės jų arešto dieną buvo ir iki šiol yra registruotos ne pareiškėjos MB „Transtenta“, o skolininkės UAB „Ingauris“ vardu (vyk. bylos Nr. 0036/17/03042, b. l. 16-19). Kredito sutartį su Kauno kredito unija MB „Transtenta“ sudarė tik 2017-10-26 (transporto priemonių arešto dieną), kredito paskirtis – „transporto priemonių įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms“, kas įrodo, jog atsiskaityti už perkamas transporto priemones ji galėjo ne anksčiau kaip 2017-10-26, o 2017-10-16 transporto priemonių ji dar nebuvo įsigijusi. Įrodymų, patvirtinančių tai, jog šios transporto priemonės buvo faktiškai perduotos MB „Transtenta“, teismui nepateikta, todėl laikytina, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog ji buvo įgijusi nuosavybės teisę į minėtas transporto priemones 2017-10-16 ir buvo jų savininke jų arešto dieną 2017-10-26.

Be to, pateiktose transporto priemonių pirkimo sutartyse nurodyta, kad UAB „Ingauris“, atstovaujama direktorės I. J., parduoda, o MB „Transtenta“, atstovaujama direktoriaus A. J., perka ginčo transporto priemones. MB „Transtenta“ įregistruota tik 2017-09-21, t. y. iš karto po priimto sprendimo išieškoti skolą iš UAB „Ingauris“. Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. J. ir I. J. yra sutuoktiniai. Be to, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodytos (nedeklaruotos) jų ridos 2017-10-16 dienai, kas prieštarauja imperatyviai CK 6.431¹ str. nuostatai. Šios aplinkybės verčia teismą abejoti pateiktų 2017-10-16 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, kaip rašytinių įrodymų, patikimumu, todėl šiais įrodymais teismas nesiremia.

Kiti kartu su skundu pateikti dokumentai nepatvirtina ir nepaneigia jokių teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių, neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą, todėl nelaikytini įrodymais ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolė Audronė Adomaitienė, areštuodama UAB „Ingauris“ vardu registruotas transporto priemones, veikė teisėtai, galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos MB „Transtenta“ prašymą dėl kilnojamojo turto arešto panaikinimo, todėl skundas dėl jos veiksmų negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais,

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.