Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovei E. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. T. G., V. G. ieškinį atsakovams V. S., A. J., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui (toliau – NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius), J. G. dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 1.0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šešiems savininkams - J. G. priklauso 35/100 dalys; V. S. - 9/100 dalys; A. J. - 9/100 dalys; Lietuvos Respublikai - 11/100; E. T. G. - 11/100 ir V. G. - 25/100 dalys. Šiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuotos šešios gyvenamosios paskirties patalpos. Taip pat žemės sklype yra du šio gyvenamojo namo priklausiniai - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbinio ūkio kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai bei J. G. ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas R. A. 2022-06-20 kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių prašymu dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo/pakeitimo. E. T. G. kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių prašymu išnuomoti namų valdos 0,11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2022-06-01 Ieškovai gavo NŽT pranešimą, jog jų valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl turi savomis lėšomis kreiptis į pasirinktą matininką, kad būtų parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastriniai matavimai). Kvietimas žemės sklypo bendrasavininkiams, t. y. ir atsakovams V. S. ir A. J. atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą buvo teikiamas vietinėje spaudoje t.y. laikraštyje Šilokarčiama (2022-06-14) Pagėgių krašto puslapyje. Apie numatomą vykdyti matavimą buvo kalbama kiek įmanoma plačiau, visiems, bent kažkuo su atsakovais susijusiems asmenims, buvo pateikta informacija, kurią savo nekilnojamuoju turtu besirūpinantis žmogus turėjo ir galėjo išgirsti. Ieškovai bei pats matininkas asmeniškai mobiliuoju telefonu susisiekė su atsakovų paskutinėse žinomose jų gyvenamosiose vietose gyvenančiais asmenimis ir pranešė apie numatytus atlikti kadastrinius matavimus bei žemės sklypo ribų ženklinimą. Atsakovė V. S. pateikė matininkui J. A. raštišką atsakymą į kvietimą dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas. Jame nurodė, kad ji su šeima daug metų gyvena užsienyje (Airijoje) ir neturi jokių galimybių atvykti į Lietuvą ir dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime. Atsakovė parašė, kad sutinka pagal 2022-06-17 dieną atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame sklypo plane išbraižytomis ribomis ir plotu. Taip pat atsakovė sutiko, kad tolimesnis žemės sklypo registravimas vyktų be jos dalyvavimo. Atsakovas A. J. nesusisiekė nei su ieškovais, nei su matininku J. A. Pavyko išsiaiškinti, kad atsakovas nuolat keičia savo gyvenamąją vietą. Kurį laiką gyvenęs Žukų k., Vikyškių sen., Pagėgių savivaldybėje, išsikraustė gyventi į Klaipėdą, kur 2021-08-09 Klaipėdos miesto savivaldybės buvo įtrauktas į GVNA apskaitą. Nuo to laiko nesirodė Žukų kaime, savo nuosavybe - dalimi minėto žemės sklypo nesirūpino ir nesidomėjo. Ieškovai išnaudojo visas galimybes susidariusią situaciją išspręsti taikiai, todėl siekdami užbaigti kadastrinių matavimų atlikimą bei atliktų matavimų įregistravimą VĮ „Registrų centras“ yra priversti kreiptis į teismą, prašant leisti įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

Ieškovė E. T. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Atsakovas A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas pranešimas, kad posėdyje nedalyvaus dėl sveikatos būklės. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo J. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė pranešimą, kad su ieškiniu sutinka, teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 1.0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šešiems savininkams - J. G. priklauso 35/100 dalys; V. S. - 9/100 dalys; A. J. - 9/100 dalys; Lietuvos Respublikai - 11/100; E. T. G. - 11/100 ir V. G. - 25/100 dalys. Šiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas gyvenamsis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuotos šešios gyvenamosios paskirties patalpos. Žemės sklype yra du šio gyvenamojo namo priklausiniai - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio ūkio kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė E. T. G. 2022 m. gegužės 31 d. kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių prašydama išnuomoti 0,11 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) prie pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. birželio 1 d. Tauragės ir Pagėgių skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsisakyta tai padaryti, kadangi žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl prašoma savo lėšomis kreiptis į pasirinktą matininką, kad būtų parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastriniai matavimai).

Iš 2022 m. birželio 17 d. matininko J. A. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos matyti, kad su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planu, ribų paženklinimu sutiko ir sutikimą parašais patvirtino bendrasavininkiai - J. G., E. T. G., V. G. ir Lietuvos Respubliką atstovaujantis NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas R. A.. Iš 2022 m. liepos 22 d. Tauragės ir Pagėgių skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatytas trūkumas - bendrasavininkio parašo nebuvimas. Anksčiau aptartomis aplinkėmis nustatyta, kad atliktų kadastrinių matavimų nepasirašė žemės sklypo bendrasavininkai atsakovai - V. S. ir A. J..

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą leisti įregistruoti ieškovams be bendraturčių atsakovų žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal matikinko J. A. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, sutikimų. Toks ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis) ir ieškovų, kaip vieno iš žemės sklypo savininkų, pageidavimas įregistruoti po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo ribas ir plotą yra teisėtas. Byloje nėra ginčo tarp žemės sklypo bendrasavininkų dėl atliktų kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų ar apskaičiuoto ploto.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastre (toliau vadinama – kadastras) registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 65 p. nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tik tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams (66 p.). Nuostatų 84 p. nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą, ieškovai, nesant atsakovų sutikimo negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, atliktų matikinko J. A.. Todėl ieškovai pagrįstai reikalauja suteikti jiems teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.

Ieškovai siekia įregistruoti parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems negautas atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimas. Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovų nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad pasirašyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – daugely metų gyvena ir dirba Airijoje, su ieškovų ieškiniu sutinka. Atsakovas A. J. savo pozicijos ar prieštaravimų neišreiškė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai buvo kviečiami dalyvauti matavimuose, nustatant šalims priklausančio žemės sklypo ribas vietoje. Iš laikraščio „Šilokarčiama“ Pagėgių krašto puslapio matyti, kad ieškovai tinkamai informavo žemės sklypo bendrasavininkus apie planuojamus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdomus ribų ženklinimo darbus. Atsakovai savo pastabų per įstatymo nustatytą laikotarpį nepareiškė, kadastriniai matavimai atlikti ir įrodymų dėl matavimo neteisėtumo į bylą nepateikta. Ieškovų pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedūrų. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovų prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus. Atsakovė V. S. su ieškiniu sutiko ir pasirašyti nekilnojamojo daikto kadanstrinių matavimų byloje negalėjo dėl gyvenimo užsienyje. Todėl teismas prieina išvados, kad ieškovų reikalavimo patenkinimas ir naujų žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimas nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

Ieškovai, turėdami nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą įvertino įgaliota tą daryti valstybės institucija (Nacionalinė žemės tarnyba), įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovų nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pasireiškia jų nepasirašymu nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai ginčija ieškovų, kaip bendraturčių, teisę, susijusią su bendru daiktu, dėl ko toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo. Ieškovai bandė gauti iš atsakovų sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko, todėl ieškovų ieškinį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovų ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje patirtos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 13,44 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,72 Eur (CPK 88 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovams E. T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčio A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir bendraturtės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo bei pasirašymo matininko J. A. sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-06-17 žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte atlikti kadastrinius matavimus ir leisti be bendraturčių sutikimo pateikti šiuos kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Priteisti iš atsakovo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu KLaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.