- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 1-517-667/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03309-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, našlys, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. A. 2017 m. sausio 22 d. apie 12.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sesę V. T., tai yra, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, pereinančią į skruostą ir kaktą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jo mama O. A. ir sesuo V. T.. Kartu, gyvena apie 3 metus, veda bendrą buitį. 2017-01-22 apie 12.00 būdamas namuose virtuvėje jis kepė bulvinius blynus. Kaip tik tuo metu iš turgavietės grįžo sesuo, kuri įėjusi į virtuvę dėl kažko ėmė jam priekaištauti, tačiau dėl ko, šiuo metu jis neprisimena, galimai dėl buvusio girtumo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, galimai jis jai kažką pasakė, kas jai nepatiko ir ją įžeidė, dėl ko ji jam nestipriai rankos delnu sudavė per veidą. Nuo jos suduoto smūgio jokio fizinio skausmo jis nepajuto, jis buvo labai nestiprus, tačiau tai jį įžeidė ir papiktino, dėl ko jis nesusivaldęs jai rankos kumščiu ar tai delnu, neprisimena, trenkė vieną kartą į veidą ir apsisukęs išėjo iš virtuvės ir nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizoriaus. Jam bežiūrint televizorių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policiją. Jis yra nekonfliktinis, ramus žmogus ir ne joks smurtautojas. Sesuo jį išvedė iš kantrybės, o jis nesuvaldė ir pratrūko, tai jau ne pirmas jų konfliktas, kadangi sesuo yra pavargusi nuo gyvenimo, serga onkologine liga, prižiūri neįgalią mamą, dėl ko pastaruoju metu neina jai įtikti ir su ja susikalbėti, ji dėl visko pyksta ir nervinasi. Dėl prieš sesę panaudoto fizinio smurto jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Nori jos atsiprašyti bei jai sutikus su ja susitaikyti (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios V. T. 2017-01-22 pareiškimas (b. l. 6) bei jos pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji V. T. parodė, jog 2017-01-22 apie 12.00 val. grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje rado visiškai girtą brolį A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris yra vienos motinos tik skirtingų tėvų. Brolis neblaivus gaminosi maistą prie dujinės. Paklausus, kodėl girtas lenda prie dujinės ir priteršęs virtuvę, jis atsakė, kad ne jos reikalas, tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą ir ant smilkinio atsirado kraujosruva. Brolis pastoviai girtaujantis, nepadeda jai slaugyti mamos, kuri guli patale. Brolis minėtu adresu neregistruotas, jis registruotas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5); liudytoja apklaustos V. T. papildomai duoti parodymai (b. l. 11-12); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G190/2017(02), kurioje konstatuota, kad V. T. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, abejose paakiuose ir abejose žastuose, odos nubrozdinimas nosyje. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuota poodinė kraujosrūva kairės akies viršutiniame voke, pereinanti į skruostą ir kaktą, padaryta kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 17); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4215, iš kurio matyti, kad 2017-01-22 12.47 val. A. A. nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 28).
Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis A. A. kilusio konflikto metu tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narę – seserį V. T., jai nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).
Prokuroras 2017-01-23 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausme ir įsipareigojo ją vykdyti (b. l. 47-48).
Nukentėjusiajai apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2017-01-23 išsiųstu pranešimu (b. l. 53), teisme dėl to iš nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Prokuroras teismui pateikė 2017-01-24 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2017-01-26. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis – nesunkus (BK 140 str. 2 d.) nusikaltimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 21), administracine tvarka baustas (b. l. 22-23), VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2002-01-01 nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 26), priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, našlys.
Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-22 12.40 val. iki 2017-01-23 14.37 val. (b. l. 42, 43), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems), įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. A. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-01-22 12.40 val. iki 2017-01-23 14.37 val., kas sudaro 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskirtą bausmę – laisvės apribojimą sutrumpinti 4 (keturiomis) dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. A. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.