Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Vidmantui Daunoravičiui,

posėdyje išnagrinėjusi R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo pakeitimo dalyje dėl baudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą skirimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 223024-2 2015 m. liepos 7 d priėmė nutarimą, kuriuo R. J. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. ir 5 d., 172 str. 1 d. pažeidimus ir jai paskyrė už kiekvieną šį pažeidimą vidutinio dydžio baudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., R. J. už šiuos administracinius teisės pažeidimus skirta galutinė subendrinta bausmė – 2316 Eur bauda. Šiame nutarime konstatuota, kad R. J. neteisėtas neveikimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. numatyto pažeidimo pasireiškė neužtikrinimu, nesukontroliavimu, kad 2015-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančia transporto priemonė „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Trailor", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį maršrutu iš Lietuvos į Lenkiją vairavo UAB .. (duomenys neskelbtini)" vairuotojas L. M., vežant krovinį jo puspriekabės trigubų ašių grupes, tarp kuriu atstumas yra ne mažesnis nei 1.32 m ašių grupės apkrova neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 pavirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skirsnio 19.2 papunktyje nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytas apkrovas toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus ar turint nustatytos formos leidimą. Be to, R. J. neteisėtas neveikimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. numatyto pažeidimo pasireiškė neužtikrinimu nesukontroliavimu, kad 2015-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančia transporto priemone „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Trailor“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). kurį maršrutu iš Lietuvos į Lenkiją vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas L. M., vežant krovinį transporto priemonių jungimo apkrova neviršytų minėtu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16,5 papunktyje nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytas apkrovas toliau transporto priemone važiuotų pašalinus neatitikimu, ar turint nustatytos formos leidimą. Be to, R. J. neteisėtas neveikimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. numatyto pažeidimo pasireiškė neužtikrinimu, kad 2015-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)" nevykdytų krovinio vežimo už atlygį su licencijos kopijos neturinčia transporto priemone „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Trailor", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. J. skundu prašo pakeisti minėtą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. liepos 7 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 223024-2 dalyje dėl baudos už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. numatytą pažeidimą skirimo. Pareiškėja neskundžia ir sutinka su šiuo nutarimu pripažintu savo padarytu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d., tačiau kelia klausimą dėl jai skirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio pagrįstumo, teigiant, kad institucija paskyrė nepagrįstai didelę baudą už minėtą pažeidimą. Tokį savo skunda pareiškėja grindžia tuo, kad jai paskirta bauda, kurios dydis yra lygus minėto įstatymo nuostatos sankcijoje nurodytam vidurkiui, neatitinka proporcingumo principo, neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos skirtinos administracinės nuobaudos tikslams. Atkreipia teismo dėmes į tai, kad ji yra administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat pažymėjo, kad jos administracinis teisės pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, per daug pasitikint kitais darbuotojais, o gaunamos pajamos nėra didelės. Dėl to pareiškėja prašo jai paskirti minimalaus dydžio baudą.

Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos teismui nepateikė atsiliepimo į pateiktą skundą, tačiau institucijos atstovas teismo posėdyje prašo šio skundo netenkinti bei palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. liepos 7 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 223024-2.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, o skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnyje nurodyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą nutarime. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog nutarime, priimtame išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, turi pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Taigi, remiantis prieš tai išsėstais argumentais bei vertinant byloje aplinkybę, kad pareiškėja kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pripažino ir dėl jų gailėjosi, ką patvirtina ir 2015-03-25 surašytas institucijos administracinio teisės pažeidimo protokole įrašas apie tai, kad ji dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų gailisi, ši aplinkybė turėjo būti institucijos tinkamai įvertinta, argumentuojant, kodėl jos pažeidimų pripažinimas ir gailestis dėl jų neturėtų būti vertintinas, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. 1 p. Juolab pareiškėjai teikiant dėmesį į šios aplinkybės egzistavimo svarbą buvo būtina pateikti motyvuotą tokios aplinkybės įvertinimą, o ne trumpai formaliai pažymint, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą 2015-07-03 pareiškėja nedalyvavo, tačiau apie jos pozicija dėl pažeidimo turėjo būti aiški, tam pačiam įgaliotam pareigūnui 2015-06-05 surašius institucijos administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio metu dalyvavo pareiškėja. Remiantis tuo bei teismo posėdžio metu pareiškėjos išdėstytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta pareiškėjos nuoširdų gailestį jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. 1 p.

Taip pat kartu su pareiškėjos skundu pateikta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 223024-2, kurioje nėra duomenų, charakterizuojančią pažeidėjos asmenybę, kurie padėtų individualizuoti asmeniui skiriamos bausmės – baudos dydį, o vienas svarbiausias jų – pažeidėjo baustumo administracine tvarka istorija. Remiantis minėta teismų praktika, teisinga ir protinga gali būti laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant įvairias aplinkybes tame tarpe ir pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, tiek įstatymų leidėjas, tiek ir teismų praktikoje, skiriant administracines nuobaudas ir jas individualizuojant, kaip vienas iš svarbiausių kriterijų yra nurodomas – pažeidėjo asmenybė, o pareiškėjos skundžiamame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. liepos 7 d nutarime apskritai nėra vertinama pareiškėjos asmenybė, tik formalus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo fakto konstatavimas, kas yra tik dalis viso skirtinos administracinės nuobaudos privalomo individualizavimo proceso. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja administracine tvarka yra baudžiama pirmą kartą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ji nėra teista, kas charakterizuoja pareiškėjos asmenybę teigiamai ir rodo, kad pareiškėja nėra linkusi daryti teisės pažeidimus. Teismo manymu, ši aplinkybė turėtų būti vertintina, kaip pagrindas sprendžiant klausimą dėl minimalios pareiškėjai baudos skirimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. sankcijoje nurodytas skirtinos baudos dydžio ribas.

Taip pat pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje įtvirtina nuostata, tiek teismų praktika nurodo imperatyvą teismams, skiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, būtinybę įvertinti ne tik pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. O šioje byloje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d., padarymas, nebuvo toks pavojingas, kadangi R. J. neteisėtu neveikimu neužtikrino, kad būtų važiuojama kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) neviršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d., tačiau nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios transporto priemonės „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Trailor", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežant krovinį jo puspriekabės trigubų ašių grupes, tarp kuriu atstumas yra ne mažesnis nei 1.32 m ašių grupės apkrova viršijo tik 4,3 t., o tai vos tik 0,3 t. daugiau nei minimali riba, nuo kurios jos padarytas pažeidimas butų kvalifikuotinas pagal švelnesnę bausmę numatantį Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d.

Įvertinus byloje esančius dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu šalių parodymus, kaip įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), atsižvelgiant į tai, kad yra viena pareiškėjos R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, pažeidėja charakterizuotina teigimai, kadangi yra neteista, administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pažeidėjai R. J. paskirtos nuobaudos – vidutinio dydžio baudos tiek už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. pažeidimą, tiek ir už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. ir 172 str. 1 d. pažeidimą nėra teisingos ar proporcingos. Manytina, kad pritaikius būtent minimalaus dydžio baudas už šiuos administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Esant tokioms aplinkybėms, R. J. skundas tenkintinas paskiriant minimalias inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytas baudas, jos prašymu paskirtos galutinės baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėn. laikotarpiui, o minėtas nutarimas keistinas Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. liepos 7 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 223024-2 dalyje dėl administracinių nuobaudų – baudų, skirtinų už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. ir 5 d., 172 str. 1 d. pažeidimus, skirimą ir priimti naują nutarimą: R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. pažeidimą skirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą;už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. pažeidimą skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą;už Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą skirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., R. J. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 4 d. ir 5 d., 172 str. 1 d., galutinai paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą, jos mokėjimą išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui nuo nutarimo priėmimo dienos, įpareigojant jį kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokėti po 115,80 Eur baudos.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. liepos 7 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 223024-2 kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.