Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-487-958/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-487-958/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42999-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
L. K.
Advokatai
Žavinta Paunksnytė
Kategorijos
  • 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-487-958/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42999-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 4.6.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2021 m. gruodžio 30 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei, Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant prokurorams Ramūnui Bačiuliui, Jolantai Ražanskienei, Aušrai Gylytei,kaltinamojo gynėjai advokatei Žavintai Paunksnytei,nukentėjusiajam E. P.,nukentėjusiojo atstovui advokatui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustato:

L. K.

2020 m. spalio 24 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą E. P. į veidą, dėl ko jam nukritus ant žemės, jis gulinčiam E. P. nemažiau kaip du kartus spyrė į nugarą ir nemažiau kaip du kartus ranka sudavė į galvos sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tęsiantis konfliktui, jis stipriai rankomis stūmė E. P., dėl ko pastarasis griūdamas ant nugaros sudaužė kieme buvusį vazoną, tuo nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir nugaros kairėje krūtininėje dalyje, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdos bei 11 danties vainiko lūžio padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

K. L. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje, kilus konfliktui su kaimynu E. P. dėl to, kad pastarasis traktoriuku važinėja per jų kiemą, išprovokuotas kumščiu trenkė E. P. į nosies sritį. Po smūgio E. P. nukrito ant žemės ir dar vieną kartą sudavė į veido sritį, gal į kaktą ar pakaušį. Tačiau E. P. į nugarą ar kitas kūno vietas koja nespyrė. Šalia buvo G. P. ir viską filmavo, kitų asmenų lauke nebuvo. G. P. pradėjo šaukti, jog iškvies policiją ir pats nuėjo namo. Po kiek laiko prie jo namų atėjo G. P. ir E. P. aiškintis dėl konflikto su E. P.. Netrukus atėjo ir pats E. P.. Tada jis rankomis visus stūmė iš kiemo, gal E. P. užkliuvo už akmenų ir atbulomis griuvo ant vazono, jį sudaužė. Negalėjo E. P. kristi nuo jo stūmimo, nes pastarasis buvo už G. P. ir E. P.. Nepripažįsta kaltinimo dalies, jog nukentėjusįjį spardė kojomis, kad jį stūmė ir griuvo bei nepripažįsta, jog nuskėlė dantį, padarė sužalojimus nugaros, kairėje krūtinės dalyje.

K. L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-24, apie 18.00 val., išėjus į savo kiemą ir paprašius E. P. su žolės traktoriuku nevažinėti po jo kiemą, tarp jo ir E. P. bei G. P., buvusios kieme, kilo žodinis konfliktas. Pastarieji tyčiojosi sakydami, jog nežinantys, kur jų riba. Konflikto metu jis dėl 6 m. trunkančių beprasmių konfliktų, provokacijų nebeišlaikė ir spontaniškai dešinės rankos kumščiu smogė E. P.. Smogdamas tyčia niekur nesitaikė. Smūgis kliuvo į veidą, po smūgio E. P. nukrito ant žemės. Spontaniškai, pasilenkęs, ant žemės gulėjusiam E. P. ranka smogė dar vieną smūgį į galvos sritį, jo nespardė. G. P. stovėjo 2-3 m. nuo jo ir filmavo įvykį, todėl jis jos net netyčia negalėjo užgauti. Smūgių jai nesudavė nei alkūne, nei delnu. Supratęs, kas įvyko, apsisuko ir nuėjo link savo namų. Dėl to, ką padarė, labai išgyveno. Parėjęs namo pasipasakojo sutuoktinei A. K.. Namuose buvęs sūnus J. K. visą įvykį matė per langą. Gal po 10-15 min. prie jų namų durų atbėgo G. P. su dukra. Joms iš paskos atėjo ir E. P.. Nematė, kad šis būtų kruvinas, matė tik, kad jo nosis paraudusi. Žodinio konflikto metu, kieme, E. P. artėjant link jo, rėkiant „tu, gaidy“ ir ketinant jam smogti, jis išsigandęs pastarąjį nuo savęs atstūmė. Pastūmimas nebuvo stiprus, bet kadangi tą vakarą E. P. buvo neblaivus, sunkiai laikėsi ant kojų, jis pargriuvo ant kieme stovėjusių vazonų ir juos sudaužė. Jeigu E. P. būtų buvęs blaivus, jis tikrai nebūtų pargriuvęs. Pargriuvęs E. P. nerėkė ir niekaip kitaip neišreiškė skausmo. Pastarajam atsistojus jis su savo šeimyna išėjo namo plūsdami jį ir jo šeimą. Labai gailisi, kad nesusivaldė ir išprovokuotas mušė E. P. (tomas 2, b.l. 99-106, 109-110).

Nukentėjusysis E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, įvyko konfliktas su kaimynu L. K., jis rodė sklypo ribas ir nuolat rėkė. Kadangi su minėtu kaimynu nuolat vyksta konfliktai, tai numojo ranka ir palei sklypų ribą ėjo link traktoriuko. Tuo metu L. K. iš pasalų priėjo prie jo iš šono ir sudavė kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės. Tada L. K. porą kartų koja įspyrė į nugarą, iš kumščio sudavė į pakaušį ir nueidamas dar kartą sudavė kumščiu į veidą. Šalia buvusi žmona G. P. jį pakėlė ir nuvedė atsisėsti į pavėsinę. Sėdint pavėsinėje išgirdo triukšmą prie L. K. namų. Bijodamas, jog kaimynas neužsipultų jo šeimos narių, nuėjo pasižiūrėti. Jį pamatęs L. K. įsiuto ir kelis kartus rankomis stūmė į pečius, dėl ko neišlaikius pusiausvyros griuvo ant vazono ir jį sudaužė.

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2020-10-24, po pietų, savo namų kieme pjovė žolę, o žmona G. P. rinko obuolius. Vienu metu išgirdo šaukiant kaimyną L. K., kviečiantį ateiti pas jį. Jis į tai nekreipė dėmesio. Tuomet pamatė L. K. einantį link jo žmonos ir kažką rėkiantį. Priėjęs L. K. paklausė, ko jis kabinėjasi prie jų. Šis susierzinęs papriekaištavo dėl važinėjimosi po jo žemes. Pastarajam atsakė, kad nežinantis, kur čia yra jo žemės ir kad jie nevažinėjantys po jam priklausančias žemes. Kaimynas pasakė, kad su jais susidoros. Jis su G. P. nueidami pasakė, kad šis jiems negrasintų. Tuomet L. K. pribėgo prie jo ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į dešinį skruostą. Smūgis kliudė ir nosies dalį, taip pat prakirto lūpą dešinėje pusėje. Po smūgio jis nukrito ant žemės. Gulėdamas pajautė dar vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į nugaros sritį. Ar kojomis, ar rankomis gavo smūgius - pasakyti negali, nematė, parkritęs ant žemės praradinėjo sąmonę. Toliau, kiek pamena, lyg tai sutuoktinė jį bandė pakelti nuo žemės, pamena, kad sėdėjo pavėsinėje. Tikriausiai dėl patirtų smūgių ir kritimo negali tiksliai visko prisiminti, nes tuo metu svaigo galva. Jam sėdint pavėsinėje bėgo kraujas iš praskeltos lūpos, taip pat iš nosies. Būdamas pavėsinėje išgirdo triukšmą prie L. K. namų, girdėjo G. P. ir dukros E. P. balsus. Nuėjo ten pasižiūrėti, kas vyksta. Prie L. K. namų stovėjo sutuoktinė, dukra ir kaimyno žmona A. K.. Jų pokalbio negirdėjo. Jis nieko nesakė ir tame pokalbyje nedalyvavo. Pamena, kad jį sutuoktinė ir dukra parsivedė namo ir kad G. P. pasakė, jog kviečia policijos pareigūnus. Pareigūnų laukė apie 2.15 val. Belaukiant jam kraujavo iš prakirstos lūpos ir nosies. Jis sugalvojo prasiskalauti burną degtine (tomas 1, b.l. 76-77).

Iš specialisto išvados Nr. G 3163/2020 (01) matyti, jog E. P. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir nugaros kairėje krūtininėje dalyje, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdos. Sužalojimai padaryti kietais - bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu. E. P. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytu būdu, t. y. 2020-10-24 suduodant jam smūgius kumščiu ir spiriant koja. Poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdos galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (suduodant smūgį kumščiu, kumštis, apimdamas burnos ir paakio sritį galėjo vienu metu traumuoti abi šias vietas). Poodinė kraujosruva nugaros kairėje krūtininėje dalyje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (tomas 1, b.l. 32-34).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG15/2021(01) matyti, kad E. P. nustatyti šie papildomi sužalojimai: 11-o danties vainiko lūžis. Dantų vainikų lūžiai padaromi kietais - bukais daiktais. Sužalojimo padarymo laikas arba požymiai, kuriais remiantis būtų galima nurodyti laiką, medicinos dokumentuose neaprašyti. 11-o danties vainiko lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu į burnos sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b.l. 38-39).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG713/2021(01) matyti, kad specialisto išvadose Nr. 3163/2020(01) ir Nr. pG15/2021(01) nurodyti sužalojimai nesikeičia, t. y. E. P. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir nugaros kairėje krūtininėje dalyje, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdos bei odontologo įrašų duomenimis nustatytas 11-o danties vainiko lūžis. E. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b.l. 63-66).

Specialistė J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020-10-29 apžiūrėjo E. P., jam buvo nustatyti sužalojimai veide, viršutinės lūpos žaizdos, 11 danties lūžis bei poodinė kraujosruva nugaros krūtinėje dalyje kairėje pusėje. E. P. skundėsi skausmu nugaros ir kitų sumuštų vietų bei galvos svaigimu. Pirmąją specialisto išvadą surašė remdamasi apžiūros rezultatais ir pateiktais medicininiais dokumentais, antrą išvadą surašė gavus odontologo įrašą, o trečią specialisto išvadą surašė prašant advokatui dėl sveikatos sutrikdymo masto patikslinimo. 2020-10-24 E. P. buvo apžiūrėtas VšĮ Utenos ligoninėje, įrašo dėl danties lūžio nėra, galbūt danties neapžiūrėjo. Kada lūžo dantis negali pasakyti, kadangi danties vainiko lūžiai neturi gijimo požymių, kuriais remiantis būtų galima pasakyti tikslų laikotarpį, tuo labiau, kai šiuo atveju nulūžęs tik pats kraštelis. Lūžis siekia tik emalio dalį, todėl įvertinti sužalojimo laiką net nėra galimybės. Ar 11 dantis galėjo lūžti nuo suduotų smūgių į veidą, į nosies ir akies sritį, negali šio sužalojimo nei patvirtinti, nei atmesti. Ties 11 dantimi burnos srityje buvo daugiau sužalojimų: viršutinės lūpos gleivinėje 12-13 danties srityje buvo muštinė žaizdelė. Kadangi 11 dantis yra šalia 12 danties, tai galėjo būti, kad vieno to paties trauminio poveikio metu būtų traumuojama tiek lūpa, tiek dantis. Pagal lokalizaciją visa tai atitinka. Vieno trauminio poveikio metu galėjo būti padaryta akies ir lūpos sužalojimai, nes kumštis apima abi tas sritis. Bet negali atmesti, jog galėjo būti ir daugiau trauminių poveikių. Nugaros paviršiniai liemens odos sužalojimai galėjo atsirasti nuo bet kokio buko daikto poveikio. Jei E. P. buvo spirta į nugarą su koja, tai šios aplinkybės tinka tokiam sužalojimui susidaryti. Kraujosruva nugaros srityje galėjo susidaryti ir E. P. krentant, atsitrenkiant į kokius nors bukus kietus daiktus. Sužalojimas nugaros srityje galėjo būti padarytas tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek keliais trauminiais poveikiais į tą pačią vietą. Pailga kraujosruva galėjo būti padaryta bato ilgąja dalimi, jos kraštine.

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad 2020-10-24, 21.04 val., E. P. tikrinimo rezultatas – 1,55 promilės (tomas 2, b.l. 1).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis E. P. parodė kaip L. K. jam vieną kartą kumščiu smogė į veidą, į burnos sritį ir paaiškino, jog po šio smūgio jis įvykio vietoje nukrito ant žemės. Gulinčiam ant žemės L. K. spyrė du kartus į nugaros kairiąją mentį bei sudavė dar vieną smūgį į galvos sritį, kliuvo už kairės ausies. Tuomet L. K. apėjo jį iš kitos pusės ir dar vieną kartą sudavė į veido sritį. Taip pat E. P. parodė kaip prie L. K. namo, pamatęs jį L. K. stipriai rankomis stūmė į krūtinės sritį ir jis atbulas krito nugara ant vazono (tomas 1, b.l. 79-84).

Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kartu su vyru E. P. darbavosi lauke, ji rinko obuolius, o vyras kažką darė prie žoliapjovės. Tuo metu į namus grįžęs kaimynas L. K. pradėjo kabinėtis, kaltinti, jog žoliapjove buvo pervažiuota per jo žemės sklypą. Kaimynas grasino, keikėsi, todėl ji nusprendė viską filmuoti telefonu. Atrodė, jog kaimynas jau eis link namų, bet jis priėjo prie jos vyro ir trenkė vyrui į veidą. Po smūgio vyras nukrito ant žemės, o L. K. toliau jam smūgiavo ir spardė. L. K. iš viso sudavė ne mažiau tris smūgius rankomis ir du kartus spyrė koja. Smūgiai buvo į veido sritį, matė spyrį į nugarą. Tikslios smūgių sekos negali pasakyti. Tuomet ji bandė L. K. atitraukti, padėjo vyrui atsikelti, jį kruviną nuvedė ir pasodino į pavėsinę. Grįžusi į namus paprašė dukros iškviesti policiją ir nueiti pažiūrėti tėvą, sėdintį pavėsinėje. Pati nuėjo pas kaimynus, norėjo pasikalbėti su A. K., pasiaiškinti dėl tokio jos vyro elgesio. Kartu su ja atėjo ir dukra E. P.. Į lauką išėjo abu kaimynai, t.y. A. K. ir L. K.. Kalbantis su A. K., ji teisino savo vyrą sakydama, jog patys prisiprašėme. Kažkuriuo momentu priėjo vyras E. P.. Jį pamatęs L. K. sužvėrėjo, rankomis stūmė ar trenkė ir vyras atbulomis griūdamas sudaužė jų vazoną.

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2020-10-24, po pietų, ji ir sutuoktinis E. P. dirbdami lauke matė, kaip grįžo kaimynai K.. Netrukus tarp L. K. ir jų įvyko žodinis konfliktas. Kaimynas piktinosi, kad jie su žoliapjove važiuoja per dalį jo sklypo. Supratusi, kad konfliktas gali pasibaigti negerai, išsitraukė telefoną ir filmavo. Vienu metu E. P. nusisukus L. K. trenkė jam į veidą. Vyras parkrito ant žemės. Parkritusį vyrą, kuris buvo be sąmonės, L. K. spardė. Kiek smūgių sudavė, pasakyti tiksliai negali. Jai bandant atitraukti kaimyną nuo savo vyro šis netyčia jai vieną kartą alkūne trenkė į dešinįjį skruostą. Po to L. K., atsisukęs į ją, trenkė vieną kartą rankos delnu jai į dešinįjį petį. Tuo konfliktas baigėsi. Ji sutuoktiniui padėjo atsistoti, nuvedė iki pavėsinės. Matė, kad jo veidas buvo kruvinas, buvo be akinių. Tikriausiai nuo kaimyno suduotų smūgių nukrito ir sulūžo akiniai. Parbėgusi į namus dukros paklausė, ar ji iškvietė policiją. Ši atsakė, kad ne, klausė, kas atsitiko. Pastarajai pasakė, kad kaimynas stipriai primušė tėtį. Matė, kad kaimynė A. K. žiūri pro savo namų langą. Nubėgusi iki jos namų pabeldė į duris. Į vidų nėjo. Netrukus čia atėjo ir dukra E. P.. Į lauką išėjus L. K. bei A. K. kilo žodinis konfliktas. Jo metu prie jų priėjus E. P. L. K. vėl puolė jos sutuoktinį ir trenkė vieną kartą. Šis po smūgio krito ant žemės ir krisdamas sudaužė kaimyno gėlių vazoną. Pastarasis dėl sudaužyto gėlių vazono labai supyko, sakė, kad dabar jiems visiems bus blogai. Pasibaigus konfliktui ji su dukra ir vyru grįžo namo, paskambino policijos pareigūnams (tomas 1, b.l. 99-100, 101-103).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja G. P. parodė kaip įvykio metu kaimynas L. K. vieną kartą sudavė kumščiu sutuoktiniui E. P. į veidą, nuo ko jis nukrito ant žemės. Tada L. K. spyrė sutuoktiniui apie du kartus į nugarą ir du kartus smogė į veidą, t.y. vienas smūgis buvo į galvos kairiąją pusę, už ausies, o kitas iš priekio, į veidą. Prie L. K. namų, jis vėl stūmė rankomis E. P., dėl ko sutuoktinis krito ir sudaužė gėlių vazoną (tomas 1, b.l. 105-110).

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jai būnant namuose, iš lauko įbėgusi mama liepė kviesti policiją. Nesupratusi, kas įvyko, bėgdama iš paskos mamai į lauką pamatė pavėsinėje sėdintį kruviną tėvą, mama pasakė, kad jį sumušė kaimynas L. K.. Tada su mama nuėjo pas kaimynus pasiaiškinti, į kiemą išėjo L. K. ir A. K.. A. K. savo vyro elgesį teisino, sakė, kad patys prisiprašėme. Kažkuriuo metu atėjo ir tėtis, o L. K. jį pamatęs labai įsiuto, pastūmė tėtį ir šis atbulomis griūdamas sudaužė kaimyno vazoną. L. K. dar labiau įsiuto, pradėjo grasinti. Tada visi grįžo namo ir iškvietė policiją.

Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2020-10-24, po pietų, būdama namuose išgirdo šaukiant mamą G. P. „E., E.“. Mama atėjusi į namus jos paklausė, ar ji iškvietė policiją. Ji jai nieko neatsakė, nes nesuprato, kas vyksta. Išėjusi į lauką pamatė pavėsinėje sėdintį tėtį E. P.. Šis buvo sąmoningas, kalbėdamas šveplavo, todėl paprašė jo parodyti dantis - išmuštų dantų nesimatė. Jo veidas buvo kruvinas, taip pat jo viršutiniai drabužiai buvo ištepti krauju. Pamačiusi mamą einant link kaimynų Kuzmų ji nusekė paskui, nes bijojo, kad ji viena neitų pas kaimynus pasikalbėti. Priėjus prie kaimynų namų durų mama pasibeldė ir paprašė atidaryti duris. Matė, kad prie lango stovėjo kaimynė A. K., ši joms nieko nesakė. Pirmas iš namų išėjo kaimynas L. K.. Pamena, kad pastarajam priekaištavo dėl to, ką jis padarė jos tėčiui. Netrukus išėjo ir A. K.. Panašiu laiku prie jų priėjo ir E. P.. Jiems visiems bestovint L. K. trenkė tėčiui, šis nuo smūgio griuvo ant kaimynams priklausančio gėlių vazono ir jį sudaužė. Tėtis jau nieko nesakė kaimynams, visas pokalbis iš esmės vyko tarp jos, mamos ir kaimynų. Mama bandė padėti tėčiui atsikelti. L. K., pamatęs, kad dužo vazonas, labai supyko, mamai pasakė, kad ir ji gausianti. Ji užstojo mamą ketindama ją apsaugoti bei L. K. paklausė, kad gal ir jai trenks. Šis atsakė, kad jai netrenks. Netrukus ji su tėvais grįžo namo, mama iškvietė policijos pareigūnus (tomas 1, b.l. 129-130).

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su vaikais buvo namuose, kai vyras L. K. išėjo pasiaiškinti su kaimynais dėl to, kad jie važinėjasi per jų žemės sklypą. Tuo metu prie lango buvo vaikas ir viską matė. Būdama namuose išgirdo, kaip vaikas pasakė „o nugriuvo“ . Tada priėjusi prie lango pamatė į namus grįžtantį vyrą, o kaimynas gulėjo ant žemės. G. P. buvo šalia ir viską filmavo. Grįžęs vyras papasakojo, jog neišlaikęs provokacijų sudavė kaimynui į veidą. Kiek smūgių sudavė nežino, pati nematė. Tą patį vakarą kaimynai atėjo pasiaiškinti. Matė kaip E. P. būdamas neblaivus taip pat atėjo prie jų namų, keikėsi, o vyras norėdamas jį išvaryti iš kiemo atstūmė. E. P. eidamas atbulomis, būdamas neblaivus, pargriuvo.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2020-10-24 dienos metu vaikai pasakė, kad E. P. su žolės traktoriuku važiuoja per jų kiemą. Galimai apie 18.00 val. jos sutuoktinis L. K. išėjo paprašyti kaimyno E. P. nevažinėti per jų žemės sklypą. Ji liko namuose. Sūnui J. K. pasakius „o, nugriuvo“, ji priėjo prie lango ir matė iš P. kiemo namo grįžtantį L. K.. Ant žolės gulėjo E. P., G. P., stovėdama nuo pastarojo kokių 2 m. atstumu, filmavo telefonu. Ji nematė kaip L. K. smogė E. P.. Nematė ir kad jos sutuoktinis būtų mušęs ar kitaip smurtavęs prieš G. P.. Visą konfliktą per langą stebėjo jų sūnus J. K.. Grįžęs namo L. K. papasakojo, kad tarp jo ir kaimyno E. P. įvyko konfliktas ir kad nesusilaikęs užpuolė kaimyną ir smogė jam į galvos sritį. Dėl to jis labai gailėjosi, išgyveno. Po kokių 15 min. išgirdo kažką daužant jų namų duris. Priėjusi prie lango pamatė kaimynę G. P., bandančią patekti pas juos į namus. Jų durys buvo užrakintos. Namuose buvusius vaikus palydėjo į kitą kambarį, kad jie negirdėtų ir nematytų, kas vyksta. Tuo tarpu jos sutuoktinis atrakino lauko duris ir pradėjo bendrauti su G. P.. Palydėjusi vaikus grįžo prie lauko durų. Netrukus atėjo ir E. P.. Ji nematė, kad jis būtų kruvinas, matė tik, kad jo nosis paraudusi. Iš E. P. elgesio, nekoordinuotų judesių suprato, kad jis yra girtas. Ji matė, kad G. P. pasiėmė lentą, gulėjusią jų kieme, pradėjo ja švaistytis, smogė L. K. į kairės kojos šlaunį. Sutuoktinis iš jos lentą atėmė ir ją koja prispaudė prie žemės. A. P. dukra E. P. savo mamai šaukė „mama, pabaik“. Tuo metu link L. K., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pradėjo artintis E. P.. Sutuoktinis, vengdamas jo agresijos, jį nuo savęs pastūmė, šis krito ant nugaros, ant kieme stovėjusių medinių kelmų ir gėlių vazono, kuris dužo (tomas 1, b.l. 132-137).

Liudytojas J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog konflikto datos nežino, tai vyko spalio ar lapkričio mėnesį. Kiek pamena, tai buvo savaitgalis, nes tėvai nedirbo, buvo panašiai vidurys dienos. Dieną kieme vedžiodamas šunį pamatė, kaip eilinį kartą kaimynas žoliapjovės traktoriuku pravažiavo per jų kiemą. Tėvai tuo metu buvo išvažiavę. Grįžus tėčiui L. K. ir jam pasakius, kad kaimynas važiavo per jų kiemą, tėtis išėjo į lauką pašnekėti su kaimynu. Jam išėjus jis liko namuose, priėjo prie lango ir viską matė. Matė, kad jie buvo prie jų ir kaimynų sklypų ribos. Tėtis eilinį kartą nuėjo parodyti kaimynei G. P. kur yra jų žemės sklypo riba. Kiek matė, ši visą laiką rankoje laikydama telefoną filmavo. Netrukus prie jų priėjo ir E. P.. Kaimynė toliau filmavo, tėtis su E. P. šnekėjo, ką kalbėjo, negirdėjo. Tėčiui einant namo E. P. garsiai pasakė „ateik čia“. Tėtis susinervinęs vieną ar du kartus, tiksliai neatsimena, kumščiu sudavė kaimynui E. P.. Trenkė labiau į viršutinę kūno dalį, bet tiksliai kur, neatsimena. Kaimynas nuo smūgio nugriuvo ant žemės, ant nugaros po obelimi. Tėčiui parėjus namo vos ne iš karto atėjo kaimynė G. P., ji priėjusi prie jų durų pradėjo kažką šaukti, daužyti duris. Jo brolis išsigando, tad su broliu nuėjo į kambarį ir nieko daugiau nematė. Vėliau matė, kad pas P. buvo atvažiavusi greitoji, policija. Ant tėčio krumplių, lyg ant dešinės rankos, matė kraują. Matė pirmą tėčio smūgį kaimynui į viršutinę kūno dalį. Kaimynui gulint ant žemės smūgis buvo suduotas ranka į viršutinę kūno dalį. G. P. smūgių tikrai nebuvo suduota. Kaimynė filmavo telefonu. Kai tėtis sudavė girdėjo G. P. visokiais žodžiais keikiant ir pravardžiuojant tėtį (tomas 1, b.l. 171-175).

Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje apžiūrėjo nukentėjusiojo E. P. akinius ir liemenę. Pamena, jog liemenė buvo sukruvinta, tą pažymėjimo apžiūros protokole. Kitų sugadinimų nematė. Jei apžiūrint liemenę būtų nustačiusi sugadinimus, visa tai būtų užfiksavusi.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. P. savanoriškai pateikė filmuotą medžiagą, įrašytą į CD laimeną (tomas 1, b.l. 176-177).

Iš apžiūros protokolo bei vaizdo įrašo matyti, kad protokole aprašytas vaizdo įrašas, pavadinimu „video-1603566588.mp4“. Vaizdo įraše užfiksuoti du vyriškiai – L. K. bei E. P., girdimas jų pokalbis. Vaizdo įrašo 21 s matyti, kaip pastariesiems einant šalia vienas kito L. K. dešinės rankos kumščiu smūgiuoja E. P. į veidą. Šis nukrenta ant dėžės, kurioje sukrauti obuoliai. L. K. prieina arčiau prie gulinčio E. P. iš nugaros pusės, girdisi smūgis, L. K. dar kartą dešinės rankos kumščiu smūgiuoja gulinčiam E. P.. Girdimas moteriškas balsas (G. P.) sakant „ Ak, tu kurva, daune tu blet, nu dabar. E. kviesk policiją. Viskas dabar“. Tuo metu matyti, kaip L. K. vėl smūgiuoja dešinės rankos kumščiu gulinčiam E. P. (tomas 1, b.l. 177-181).

Žemesnės instancijos teismas

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja G. P. pateikė E. P. akinius ir liemenę (tomas 1, b.l.185).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vyriški akiniai, vyriška liemenė. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmas šiek tiek apibraižytas, korpusas iškrypęs, kairės pusės stiklas pasistūmęs į vidų. Stiklai nedužę. Vyriška mėlynos spalvos liemenė su užtrauktuku, kišenėmis. Sugadinimų nematyti, nesuplyšusi, tačiau tiek nugaros kairėje apatinėje dalyje, tiek priekyje, ties užtrauktuku, daugiau kairėje pusėje, nuo peties iki drabužio apačios matyti netaisyklingos formos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (tomas 1, b.l. 185, 186-195). Iš pakvitavimo matyti, kad G. P. grąžinti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai (tomas 1, b.l. 196).

Žemesnės instancijos teismas

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje 2020-10-24 „Body“ kameromis Nr. B0F1EC5F367C ir Nr. B0F1EC6171E4 filmuoti 15-ka vaizdo ir garso įrašų. Vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta, L. K., G. P., E. P. policijos pareigūnams pasakojamos konflikto priežastys, įvykio aplinkybės apie patirtą fizinį smurtą (tomas 1, b.l. 204-208).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Namo kairėje pusėje, šalia pušelių auga obelis, šalia jos matosi popierinė dėžė su obuoliais bei matomi obuoliai ant žemės po obelimi. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (tomas 1, b.l. 22-28).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog L. K. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė E. P. sveikatą. Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino iš dalies ir pripažino, jog sudavė kumščiu kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą, tačiau jam nespyrė ir jo nestūmė, taip pat nepripažįsta, jog nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo 11 dantis. Tuo tarpu nukentėjusysis E. P. ir jo sutuoktinė G. P., kurie betarpiškai dalyvavo įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog L. K. ne tik sudavė smūgius kumščiu, bet ir spyrė koja. Jų parodymus patvirtina vaizdo įraše užfiksuota įvykio seka, iš kurios matyti kaip L. K. einančiam E. P. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės. Tuomet L. K. priėjus arčiau prie gulinčio E. P. iš nugaros pusės visų pirma girdisi smūgio garsas, o tik po to matosi kaip L. K. kumščiu suduoda nukentėjusiajam į galvos pusę iš nugaros, o vėliau apeina gulintį E. P. ir vėl užsimojęs smūgiuoja link galvos srities iš priekio. Vaizdo įraše nėra filmuojamos L. K. kojos ir negalima tiksliai pamatyti spyrių, tačiau L. K. priėjus prie gulinčio E. P. girdisi smūgio garsas ir toje vietoje, kurioje jis stovi nukentėjusiajam už nugaros pagal specialisto išvadą yra fiksuojamos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje krūtininėje dalyje. Specialistė J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiajam sužalojimas nugaros srityje galėjo būti padarytas tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek keliais trauminiais poveikiais į tą pačią vietą. Pailga kraujosruva galėjo būti padaryta bato ilgąja dalimi, jos kraštine. Visa tai įrodo, jog L. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius ne tik ranka, bet ir spyrė koja. Smūgių sudavimą iš dalies matė ir liudytojas J. K., kuris žiūrėdamas pro langą matė tėvo L. K. suduotą smūgį kaimynui E. P. į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės, taip pat matė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, o grįžus tėvui L. K. į namus matė kraują ant tėvo dešinės rankos krumplių. Liudytojo teigimu, jis viso įvykio nematė, nes pradėjus šaukti kaimynei G. P., išsigando jo brolis, todėl jis nuo lango nuėjo. Liudytoja A. K. įvykio nematė, konflikto aplinkybes paaiškino iš sutuoktinio L. K. bei vaiko J. K. žodžių. Kiek vėliau nuėjus G. P. ir E. P. prie kaimynų K. namų pasiaiškinti dėl E. P. suduotų smūgių, įvykio dalyviai skirtingai aiškino E. P. nukritimo ant žemės aplinkybes. L. K. teismo posėdžio metu aiškino, jog nukentėjusiajam paskutiniam atėjus į jo kiemą, jis varė kaimynus P. ir nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros atbulomis krito ir sudaužė gėlių vazoną. Jo teigimu, jis negalėjo stumti E. P., nes pastarasis stovėjo už G. P. ir E. P. nugaros. Tuo tarpu nukentėjusysis E. P., liudytojos G. P., E. P. ir A. K. nurodė, jog L. K. stūmė iš priekio E. P. ir šis krito atbulomis ir sudaužė gėlių vazoną. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi L. K. ir pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog stūmė nuo savęs nukentėjusįjį ir šis nugriuvo. Nors L. K. nepripažįsta, jog nuo jo suduotų smūgių lūžo nukentėjusiojo dantis, tačiau kaip matyti iš specialisto išvadų nukentėjusiajam yra konstatuotas 11-o danties vainiko lūžis. Kūno sužalojimų tyrimą atlikusi specialistė J. B. paaiškino, jog nukentėjusiajam ties 11 dantimi burnos srityje buvo daugiau sužalojimų: viršutinės lūpos gleivinėje 12-13 danties srityje buvo muštinė žaizdelė. Kadangi 11 dantis yra šalia 12 danties, tai galėjo būti, kad vieno to paties trauminio poveikio metu būtų traumuojama tiek lūpa, tiek dantis ir pagal lokalizaciją visa tai atitinka. Taigi, visa ši aukščiau aptarta įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus L. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, bei tai, kad nusikalto pirmą kartą, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.).

Byloje buvo pateiktas tiek L. K., tiek laiduotojo V. B. prašymas atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant V. B. atsakomybėn ir bylą nutraukti. Tačiau pagal BK 40 straipsnio nuostatas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės galima tik esant šioms sąlygoms: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taikyti BK 40 str. institutą nėra galimybės, kadangi L. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, viso bylos nagrinėjimo metu nuolat reiškė nepasitenkinimą nukentėjusiajam ar jo šeimai, kas rodo, jog nėra kritiškas savo veiksmams ir negalima to laikyti gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, nenustatyta šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam L. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. pateikė civilinį ieškinį 370,52 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 48-50).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo E. P. ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudaro: išlaidos kelionėms, vykstant pas tyrėją tyrimo veiksmams, pas teismo medicinos specialistą į Vilnių, gydytojus – 28,96 Eur; išlaidos vaistams – 6,56 Eur; išlaidos odontologo paslaugoms- 56 EUR; nepataisomai suplėšyti, ištepti ir sukruvinti nukentėjusiojo rūbai, t.y. liemenė 99 Eur vertės; džinsai 85 Eur vertės, sulaužyti akinių rėmeliai 95 Eur vertės.

Byloje įrodyta, jog L. K. smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį E. P., dėl ko jam teko vykti pas tyrėją, gydytojus ar specialistą. Nukentėjusiojo nurodytos kelionės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, t.y. UAB „Baltic Petroleum“ kvitu (tomas 2, b.l. 51). Nukentėjusiajam E. P. nusikalstama veika padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir nugaros kairėje krūtininėje dalyje, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės žaizdos bei odontologo įrašų duomenimis nustatytas 11-o danties vainiko lūžis. Kas rodo, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o dėl danties vainiko lūžio teko kreiptis pas odontologą. Nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. UAB „Eurovaistinė“ kvitas (tomas 2, b.l. 51) bei kvitai L. P. odontologijos kabinetui (tomas 2, b.l. 52) patvirtina išlaidas skausmą malšinantiems vaistams įsigyti bei odontologo paslaugoms apmokėti. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo liemenė buvo sutepta krauju bei sugadinti akinių rėmeliai, kurių vertę patvirtina UAB „Baltoptik“ kvitas (tomas 2, b.l. 54). Nors ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusiojo liemenė ir džinsai buvo suplėšyti, tačiau byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nėra. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint E. P. liemenę buvo nustatyti į kraują panašių dėmių sutepimai. Apžiūrą atlikusi tyrėja K. S. nurodė, jog liemenė nebuvo suplėšyta, buvo matyti tik kraujo dėmių sutepimai. Todėl laikyti, jog nukentėjusiojo liemenė buvo suplėšyta ir netinkama naudoti nėra jokio pagrindo. Teismas mano, jog pateiktos cheminio valymo išlaidos (tomas 3, b.l. 144-152) rodo, jog cheminio valymo metu gali būti pašalinamos kraujo dėmės, todėl 9,80 Eur suma yra pakankama šioms išlaidoms padengti. Nukentėjusysis E. P. taip pat nurodo, jog buvo suplėšyti, supurvinti džinsai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo pateikti apžiūrai, dėl ko negalima nustatyti, jog nukentėjusiojo E. P. džinsai yra suplėšyti ir netinkami naudoti. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas. Iš viso nukentėjusiajam E. P. nusikalstama veika padaryta 196,32 Eur turtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Nukentėjusiojo E. P. ieškinyje nurodoma, jog neturtinę žalą sudaro 5000 Eur, nes po smurtinių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jautė skausmą tiek smurto metu, tiek vėliau dėl patirtų sužalojimų. Dėl skausmo galvos srityje teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, veido srityje buvo matoma itin ryški kraujosruva bei patinusi lūpa. Mėlynė veide bei žaizdos lūpoje gijo apie keturias savaites, per tą laiką nukentėjusysis patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, nes aplinkiniai žmonės vis atkreipdavo dėmesį į patinimus, kraujosruvą veide, buvo priverstas vengti kontakto su kitais asmenimis. Dėl patirtų burnos gleivinės ir dantenų sužalojimų buvo skausminga valgyti, kalbėti ir šypsotis. Po patirto smurto nukentėjusysis jaučia dvasinį nerimą net būnant namuose, nes smurtą patyrė gyvenamojoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog būtent dėl L. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, jog nukentėjusysis dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumas, kas laikytina neturtine žala. Tačiau prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Teismas laiko, jog 1200 EUR suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma turi būti priteistina iš L. K..

Iš 2021-12-02 mokėjimo nurodymo matyti, jog L. K. atlygino nukentėjusiajam E. P. 338,52 Eur (tomas 4, b.l. 166). L. K. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodyta, jog jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą iš viso pervesdamas 338,52 Eur, iš kurių 138,52 Eur sudaro turtinę žalą ir 200 Eur neturtinę žalą.

Kadangi nukentėjusiajam E. P. yra neatlyginta 57,80 Eur (196,32 Eur -138,52 Eur) turtinė žala ir 1000 Eur (1200 Eur-200 Eur) neturtinė žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo L. K. nukentėjusiojo E. P. naudai.

Atsižvelgiant į priteistą civilinį ieškinį bei siekiant jį užtikrinti, paliktinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į L. K., turtą - ¼ daliai statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimas, 658,05 kv. m. bendro ploto, 1960 m. statybos (tomas 2, b.l. 86-88, tomas 3, b.l. 170-171, tomas 4, b.l. 133-134), iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 93,02 Eur sumai (tomas 2, b.l.64-65). Iš 2021-09-14 mokėjimo nurodymo matyti, jog Panevėžio teritorinei ligonių kasai padaryta žala yra atlyginta (tomas 3, b.l. 141), dėl ko Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio (tomas 3, b.l. 168). Esant šioms aplinkybėms, civilinis procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis E. P. prašo iš kaltinamojo priteisti 1573 Eur atstovavimo išlaidų advokato M. B. pagalbai apmokėti bei pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (tomas 2, b.l. 48-58, tomas 3, b.l. 136-139, tomas 4, b. l. 129-129). Nukentėjusiojo prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas iš kaltinamojo L. K. nukentėjusiajam priteistiną sumą advokato paslaugoms apmokėti atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba), atstovo dalyvavimo procese apimtį (advokatas paruošė civilinį ieškinį bei prašymus ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose), vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1573 Eur dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ši suma nukentėjusiajam priteistina iš L. K..

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (tomas 1, b.l. 137, 175, 177, 203) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš L. K. 57,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti E. P. naudai.

Iki nuosprendžio įvykdymo civilio ieškinio dalyje palikti taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. K., turtą - ¼ daliai statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimas, 658,05 kv. m. bendro ploto, 1960 m. statybos.

Priteisti iš L. K. 1573 Eur atstovavimo išlaidų E. P. naudai.

CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Kristina Latožienė