Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Iskada“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu šioje byloje ieškinys buvo tenkintas visiškai, dėl ko atsakovas pareiškė prieštaravimus.

Byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 220 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo datos, t.y. ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 14 d. pristatyti ir paruošti eksploatacijai Sutarties ir jos 1 priedo reikalavimus atitinkantį naują gelbėjimo automobilį (Sutarties 1.1.1. p., 5.1 p.; b.l. 5-15). Kaip matyti iš priėmimo – perdavimo akto šį gelbėjimo automobilį atsakovas pristatė ir perdavė ieškovui tik 2007 m. liepos 24 d. (b.l. 23), t.y. pavėlavęs 70 dienų. Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 155 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo datos, t.y. ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 8 d. pristatyti ir paruošti naują automobilį apledėjimui šalinti (Sutarties 1.1.2.p. 5.2 p.). Šį automobilį atsakovas pristatė ieškovui tik 2007 m. birželio 8 d., tačiau priėmimo komisija nustatė, kad pristatytas automobilis neatitinka sutartyje ir jos prieduose nustatytų techninių reikalavimų(b.l.21). Todėl vadovaujantis Sutarties 5.7. punktu buvo surašytas aktas, kuriame buvo nurodyti automobilio trūkumai, o patį automobilį, kaip neatitinkantį reikalavimų, buvo atsisakyta priimti. Pagal šį Sutarties punktą tuo atveju, kai pirkėjas prekės nepriima dėl jos trūkumų ir grąžina pardavėjui, laikoma, kad prekė nebuvo pristatyta ir pardavėjui taikomos Sutarties 5.4. punkte numatytos sankcijos. Atsakovas automobilį apledėjimui šalinti (pašalinus trūkumus) pristatė ieškovui 2007 m. liepos 27 d., t.y. 140 dienų vėliau, automobilio priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2007 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 22).

Tarp šalių nėra ginčo nei dėl atsakovo praleisto termino Sutartyje numatytoms prievolėms įvykdyti, nei dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas. Sutarties 5.4 punktas nustato, kad jei pardavėjas nustatytais terminais nepristato prekės arba pristato ją nekokybišką, už kiekvieną uždelstą dieną moka pirkėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytos prekės vertės. Atsakovas prašo mažinti delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną dydžio. Savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad, pirma, Sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės, antra, prievolė, nors ir pavėluotai, yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismo nuomone, mažinti delspinigių dydį šioje byloje pakankamo pagrindo nėra.

Šalių susitarimu nustatomų netesybų tikslas – kompensuoti galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT CBS teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-304).

Galima būtų sutikti su atsakovo nurodomais argumentais, kad Sutartyje aptartas 0.1 proc. dydžio delspinigių dydis iš tikrųjų yra nemažas. Todėl, jei jis būtų vertinamas atsietai nuo kitų Sutarties sudarymo aplinkybių bei atsižvelgiant į teisminę praktiką, galima būtų svarstyti, ar toks delspinigių dydis iš tikrųjų nėra per didelis. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, itin reikšminga yra tai, kad Sutartis buvo sudaryta kaip viešųjų pirkimų konkurso rezultatas, o būtent toks delspinigių dydis buvo nustatytas Lietuvos kariuomenės KOP technikos (2) įsigijimo konkurso sąlygų 11.1 punkte (b.l. 100-106), vėliau jis buvo perkeltas ir į Sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas, susipažinęs su konkurso sąlygomis, vienašališkai laisva valia galėjo apsispręsti, ar jam dalyvauti konkurse su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, taigi, ir galima konkurso sąlygose numatytų delspinigių mokėjimo rizika, ar nedalyvauti. Iki pateikdamas pasiūlymą atsakovas konkurso sąlygų neginčijo, neatsisakė sudaryti Sutarties konkurso sąlygose numatytu delspinigių dydžiu ir po to, kai buvo pripažintas konkurso laimėtoju, tokia nuostata buvo įtraukta ir į pačią Sutartį. Dalyvavimas konkurse yra kiekvieno potencialaus tiekėjo apsisprendimo reikalas. Tiekėjai, nesiekiantys laimėti bet kokia kaina ar nenorintys prisiimti pagal pirkimo sąlygas galinčios atsirasti netesybų mokėjimo rizikos, gali konkurse apskritai nedalyvauti, jei tos sąlygos jų netenkina, arba jas ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip galėtų ir turėtų elgtis visi subjektai (tarp jų - ir atsakovas), jei konkurso sąlygos jų netenkina ar jos prieštarauja įstatymų nuostatoms, kas tokiu atveju verstų perkančiąją organizaciją keisti konkurso sąlygas. Tuo tarpu dalyvaudamas konkurse jo dalyvis (šiuo atveju –atsakovas) įvertina bei prisiima ir galimą nuostolių atsiradimo riziką. Kaip minėta, atsakovas jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio neturėjo. Apskritai sandorio vertė siekia beveik 2 milijonus litų, todėl prašoma priteisti delspinigių suma negalėtų būti vertinama kaip neprotingai didelė santykyje su sandorio verte.

Viešuosius pirkimus reglamentuoja VPĮ normos, kurios pagal savo pobūdį iš esmės yra imperatyvios normos. Pažymėtina, kad apskritai viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tik tiek, kiek kiti įstatymai (šiuo atveju – VPĮ) nenustato ko kita (CK 6.382 str.). VPĮ 18 straipsnio 3 dalis vienareikšmiškai nustato, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, o taip pat negali būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu (VPĮ 18 str. 6 d. 11 p.). Todėl, esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, akivaizdu, kad pats įstatymas įpareigoja jau abi šalis vykdyti pirkimo sąlygas tik taip, kaip jos buvo paskelbtos ir užfiksuota sudarytoje sutartyje. Todėl, teismo manymu, delspinigių dydžio keitimas nagrinėjamu atveju reikštų iš esmės ne ką kita, kaip atsakovo nesutikimą su konkurso sąlygomis atgaline data (kurių, kaip minėta, jis neginčijo ir su jomis sutiko), bei minėtų imperatyvių teisės normų ignoravimą ir jų revizija. Tokia praktika taip pat suteiktų galimybes ne įstatymų nustatyta tvarka iš esmės ginčyti bei keisti konkurso sąlygas. Tai savo ruožtu suteiktų galimybes konkursuose dalyvauti net ir nepakankamai pajėgiems įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tiekėjams, nes šie galėtų tikėtis švelnesnių sankcijų už įsipareigojimų nevykdymą, netgi ir galimai numatytą dar iki dalyvavimo konkurse.

Atsakovo argumentai dėl delspinigių sumažinimo įvertinus aplinkybę, jog Sutartyje numatyta prievolė yra įvykdyta (nors ir pavėluotai), teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytini pakankamai svariais delspinigių sumažinimui. Visų pirma, ši aplinkybė tik gali būti pagrindu netesybų mažinimui, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad prievolės ar jos dalies įvykdymas besąlygiškai turėtų reikšti netesybų mažinimą. Priešingu atveju taip pat būtų galima manyti, kad bet kuri sutarties šalis nebūtinai gali dėti maksimalias pastangas sutarties įvykdymui ir neteikti reikiamos reikšmės sutartyje numatomų netesybų apimčiai. Pažymėtina, kad atsakovas savo ruožtu gali reikalauti netesybų iš asmenų, kurie jam sutrukdė (jei taip buvo iš tikrųjų) įvykdyti prievoles Sutartyje nustatytais terminais. Be to, įvertintina, kad terminai prievolės įvykdymui praleisti gana ženkliai – automobilis apledėjimui šalinti buvo pristatytas ne tik gerokai pavėluotai, bet dar ir su trūkumais, dėl ko kaltu laikytinas pats atsakovas, o iš viso buvo pavėluota beveik dvigubai, kitas automobilis - beveik dar po trečdalio prievolei įvykdyti nustatyto termino (pastebėtina, kad pats atsakovas dėl šio automobilio 2007 m. birželio 12 d. raštu nurodė sutinkąs mokėti delspinigius po 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną). Teismo nuomone, taip pat reikšminga ginčui yra ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie eilinių komercinių sandorių sudarymą ir vykdymą (nors ir šiais atvejais sutarčių sąlygų laikymasis yra būtina sąlyga), o apie šalies savalaikį aprūpinimą būtina karine technika, t.y. iš esmės nacionalinio saugumo užtikrinimą (viešasis interesas). Todėl ūkio subjektai, siekiantys sudaryti tokias sutartis, turėtų itin pasverti savo galimybes, o tokio pobūdžio sudarytų sutarčių sąlygos turi būti maksimaliai vykdomos.

Atsakovas nurodo, kad sumokėjus nustatytą delspinigių sumą ženkliai sumažėja jo pelnas, kas taip pat patvirtintų protingumo kriterijaus neatitinkantį delspinigių dydį. Tačiau, kaip minėta, atsakovas, sudarydamas Sutartį, pats prisiėmė riziką mokėti tokio dydžio delspinigius, taigi, ir žinojo, kad netinkamai įvykdžius sutartį jo pelnas dėl mokėtinų delspinigių atitinkamai gali sumažėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, susiklosčius virš minėtoms aplinkybėms dėl automobilių pristatymo, ieškovas galėjo pasinaudoti teise apskritai nutraukti Sutartį, o tokiu atveju atsakovas ne tik negautų jokio pelno, bet dar ir turėtų sumokėti baudą neatleidžiant nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius (Konkurso sąlygų 11.9 p., Sutarties 9.2, 9.3 p. p.).

Esant tokioms aplinkybėms iš esmės ieškinys tenkinamas, mažinant jį ta suma – 34‘852,28 Lt, kurią atsakovas bylos eigoje sumokėjo.

CPK 96 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 1 892 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo taip pat priteistina 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 96 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 259, 260, 265, 268 straipsniais,

nusprendė:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Iskada“ ieškovo Lietuvos kariuomenės naudai 139‘274,12 Lt delspinigių.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Iskada“ į valstybės biudžetą 1 893 Lt žyminio mokesčio, 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.